Po gimdymo prasideda naujas ir labai svarbus moters gyvenimo etapas - jauna mama turi pasirūpinti ne tik vaiku, bet ir savo sveikata. Vadinamasis pogimdyminis periodas trunka 6-8 savaites, kuriomis organizme vyksta daugybė pokyčių - visos jo sistemos pamažu atsikuria ir tampa tokios, kaip prieš nėštumą. Tam reikia daugiau jėgų, o lyg tyčia kaip tik šiuo periodu moteris išsekusi.
Intensyviausi procesai vyksta atsikuriant gimdai bei gimdymo takų audiniams. Neseniai pagimdžiusios moters lytiniai organai yra lyg didžiulė žaizda, kurią lengvai gali apnikti infekcijos. Neseniai pagimdžiusios moters organizmas nualintas ir pažeidžiamas. Atsiskyrus placentai, buvusios jos prisitvirtinimo vietos gimdos ertmėje pažeistos - tai gana didelis plotas. Mikrobai, patekę į šias žaizdas, kaip ir bet kurias kitas, greitai sukelia uždegimą. Puiki terpė jiems daugintis - gimdai traukiantis atsirandančios išskyros - lochijos. Tai placentos prisitvirtinimo audinių liekanos, kraujo, gleivių išskyros. Pirmosiomis dienomis po gimdymo jos būna su kraujo priemaiša, po to pasidaro šviesiai gelsvos ir vis šviesėja bei mažėja.
Gimdos kaklelis, kūdikiui buvęs vartais į pasaulį, pirmosiomis savaitėmis dar lieka praviras, todėl tarp gimdos ir makšties nėra apsauginio barjero. Visiškai gimdos kaklelis užsidaro praėjus trims savaitėms po gimdymo. Be to, gimdos kaklelio gleivių kamštis, užkertantis kelią mikrobams, taip pat dar nesusiformavęs, taigi pasiekti jiems žaizdas gimdoje nėra jokių kliūčių. Net ir lengviausio gimdymo metu, tempiantis audiniams, atsiranda mikroįtrūkių bei mikrotraumų, pro kurias gali prasiskverbti mikrobai. Makštyje yra daugybė bakterijų, įprastinėmis sąlygomis apie 95 proc. jų - laktobakterijos, išskiriančios pieno rūgštį. Todėl makšties terpė įprastai yra rūgštinė, ji neleidžia mikrobams patekti į gimdą bei išlaikomas minimalus, nesukeliantis uždegimų, natūraliai čia esančių patogeninių mikrobų kiekis. Dėl organizme vykstančių pokyčių po gimdymo makšties terpė tampa šarminė ir nebeatlieka apsauginės funkcijos. Visas nepalankias aplinkybes sustiprina tai, kad nėštumo bei gimdymo išsekintos moters apsauginės reakcijos per silpnos atsilaikyti savo jėgomis.
Akivaizdu, kad pirmaisiais mėnesiais po gimdymo moters lytiniai organai nėra natūraliai apsaugoti, kaip anksčiau, todėl tai padaryti reikia pačiai. Intymių vietų švara padeda greičiau sugyti žaizdoms ir siūlėms, o dauguma ginekologinių komplikacijų po gimdymo atsiranda būtent dėl netinkamos higienos. Kraujas, išsiskiriantis drauge su lochijomis, yra geras maistas mikrobams, padeda jiems sparčiai augti ir daugintis. Todėl pagrindinė jaunos mamos užduotis, kad lochijos nesikauptų išoriniuose lytiniuose organuose. Taigi reikia dažnai apsiprausti. Tai patariama daryti ne rečiau kaip kartą per 2-3 valandas, taigi ne mažiau kaip 6-8 kartus per parą. Kol dar nesugijo audinių įtrūkiai ir žaizdelės, svarbu apsiprausti pasinaudojus tualetu, prieš miegą bei atsikėlus ryte.
Pirmosiomis dienomis, kai išskyros itin gausios, reikia dažnai keisti higieninius įklotus (ne rečiau kaip kas 2-3 valandas) ir kiekvieną kartą po to apsiprausti. Gausiau lochijos išsiskiria maitinant kūdikį krūtimi, nes vaikui žindant susidaro daugiau hormono oksitocino, kuris skatina gimdos susitraukimą.
Apsiprausiama nestipria srove tekančiu šiltu vandeniu, taip, kad į lytinius organus nepatektų tiesiosios žarnos mikrofloros. Todėl vandens srovė nukreipiama nuo tarpvietės išangės link, be to, vandens neturi patekti giliau į makštį, nes jis išplaus naudingą mikroflorą. Apsiprausiame nuosekliai: pradedame nuo tarpvietės, o paskui pereiname prie išangės srities. Nenaudokite jokių kempinių, nes jomis galite pažeisti audinius, o per smulkučius įtrūkius lengvai patenka infekcija. Nusiprausus, intymios vietos atsargiai nusausinamos tik šiai kūno daliai skirtu rankšluosčiu, kuris kasdien išskalbiamas. Jeigu gimdant plyšo ar buvo prakirpta tarpvietė, lytinės lūpos, praustis reikia ypač atsargiai.
Visą pogimdyminį periodą derėtų vengti maudynių vonioje, atvirame vandens telkinyje arba baseine, nes mikrobai į lytinius organus gali patekti per vandenį. Intymių vietų oda ir gleivinė po gimdymo ypatingai jautrios ir anksčiau naudotos higienos priemonės gali sukelti alergijas. Netinkamos higienos priemonės gali apsunkinti audinių gijimą ir jis užsitęs. Šiuo periodu reikia specialių prausiklių, kurie ne tik gerai pašalina nešvarumus, bet ir turi natūraliai mikroflorai atsikurti padedančių medžiagų. Dar viena iš svarbiausių intymiosios higienos priemonių savybių yra palaikyti rūgštinę moters intymių sričių terpę, kurios pH 4,0. Šiam periodui skirti prausikliai turi komponentų, apsaugančių nuo patogeninių bakterijų augimo, o tai labai svarbu gimdymo metu pažeistų intymių vietų priežiūrai.
Naujagimio priežiūra ir tranzitorinės būklės
Naujagimis - naujas žmogus jaunoje šeimoje, naujas šeimos gydytojo pacientas. Netgi visiškai sveikam naujagimiui nepaprasta prisitaikyti prie pasikeitusios jį supančios aplinkos. Pastaraisiais metais mama su naujagimiu akušerijos skyriuje praleidžia vis mažiau laiko, dažniausiai - vos dvi paras. Tėvams parsivežus naujagimį į namus, dažnai trūksta žinių apie naujagimio fiziologiją, iškyla daug klausimų, į kuriuos dažniausiai turi atsakyti šeimos gydytojas. Pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį jo organizme vyksta daug biocheminių procesų, kurie pasireiškia tam tikrais požymiais, dažnai išgąsdinančiais nepatyrusius tėvus. Kaip atpažinti būdingas ir rečiau pasireiškiančias naujagimių tranzitorines būkles, kada reikalinga atidesnė naujagimio stebėsena, o kada reikėtų sunerimti, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga.
Iš gimdymo namų parsivežėte naujagimį namo? Sveikinimai! Nuo šiol jūsų dienos bus tikrai trumpesnės, o kiekvienas rytas prasidės nuo naujagimio „grožio ir higienos“ procedūrų. Apie jas pasakoja Vilniaus gimdymo namų gydytojas neonatologas Saulius Vidugiris.
Bambutė
Naujagimio virkštelė nukrenta maždaug 5-7 parą po gimimo, o visiškai sugyja po 2-3 savaičių. Nebijokite jos liesti, ir kol virkštelės liekana nenukritusi, valykite bent du kartus per dieną. Jei vaikutis maudomas, vienas kartas turi būti po maudynių. Valydami nebijokite lengvai pajudinti virkštelės - šiek tiek palenkite į vieną, į kitą pusę. Kūdikiui tikrai neskauda, nes virkštelėje nėra nervų galūnių.
Net kai virkštelė nukrenta, kurį laiką reikia valyti bambutės šulinuką - kol žaizdelė pasidengs oda. Jeigu virkštelei nukritus bambutė kraujuoja ar šlapiuoja, jei parausta bambos žiedas, pasitarkite su gydytoju. Beje, kol neužgijusi bambutė, segdami sauskelnes užlenkite jų kraštelį taip, kad nedengtų bambos žaizdelės.
Akytės
Kartą per dieną valykite kūdikio akutes. Geriausia, jei naudosite virintą vandenį, galite pasidaryti ir ramunėlių nuoviro. Pamirkykite vatos tamponėlį į virintą vandenį ar ramunėlių nuovirą ir valykite akutes nuo išorinio akies kampo į vidų.
Ausytės
Papildomai valyti ausyčių nereikia, pakanka, kad išmaudę kūdikėlį jas gerai išsausinsite. Jokiu būdu nekiškite į mažas ausytes kietų pagaliukų. Valymui labiausiai tinka vata ar marlė. Iš vatos galite susukti tamponėlį arba naudokite marlės kraštelį. Specialiai valyti sieros iš ausyčių irgi nereikia.
Užpakaliukas
Pasituštinus kūdikiui jo užpakaliuką apiplaukite po šiltu tekančiu vandeniu. Nenaudokite kaskart muilo, nes jis džiovina ir sausina odelę, pakanka tik vandens. Drėgnos servetėlės tinka tik iš bėdos, kai nėra sąlygų apiplauti. Beje, berniukų ir mergaičių užpakaliukus po kranu reikia prausti skirtingai: berniukus laikykite užpakaliuku į viršų, o mergaites - atvirkščiai. Kad nešvarus vanduo nenubėgtų link mergaitės išorinių lytinių organų. Naujagimėms mergaitėms nesistenkite išplauti gleivių kamščio, o prausdami berniukus neatsmaukite jo apyvarpės.
Raukšlės raukšlėtos
Jeigu kurią dieną negalite maudyti kūdikio, apvalykite jį drėgnu rankšluosčiu ar servetėle. Kruopščiai iššluostykite visas raukšleles, kur oda mažiausiai kvėpuoja ir daugiausia prakaituoja - aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Vienos instrukcijos, kaip prižiūrėti naujagimio odelę - nėra. Priklausomai nuo to, ar ji sausa, nesausa, jautri ar nelabai, vieniems tinka aliejukai, kitiems - pabarstai ir panašiai. Tačiau tai nuspręsti turi vaikelį prižiūrintis gydytojas ar slaugytoja.
Gimdymo namų priežiūra ir naujagimio adaptacija
Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min.
Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Krūtimi naujagimis turi būti pradedamas maitinti per 1 val.
Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira. Naujagimio virkštelė nukrenta maždaug 5-7 parą po gimimo, o visiškai sugyja po 2-3 savaičių.
Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
Akušerinė apžiūra. Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai.
Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui.
Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija).
Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.
Tikėtini ir nenormalūs naujagimio įvertinimo rezultatai – nėštumo slauga – naujagimių priežiūra | @LevelUpRN
Natūralioji kūdikių higiena
Šių dienų kultūroje kūdikio auginimas neatskiriamas nuo kalno nešvarių sauskelnių. Tačiau yra ir kita alternatyva, kai iš dalies ar visiškai galima atsisakyti tiek vienkartinių, tiek ir daugkartinių sauskelnių - tai natūralioji higiena (angl. Natural Infant Hygiene - NIH). Natūralioji kūdikių higiena šiais technologijų laikais atrodo neįprasta ar net revoliucinė naujovė, tačiau jau ir anksčiau, kai sauskelnių apskritai nebuvo, tėvams teko būti išradingiems. Pirmą kartą apie natūraliąją kūdikių higieną išgirdę tėvai ima svarstyti, galbūt ši metodika verčia ar skubina kūdikius kuo greičiau užaugti. Tačiau pastebėję, kaip švelniai viskas vyksta, daugelis savo nuomonę pakeičia.
Aplinkosaugos aspektas: sumažėja atliekų kiekis. Vien Europos Sąjungoje kasmet sunaudojama per 33 mlrd. vienkartinių sauskelnių - atitinkamai sugeneruojama 6,7 mln. tonų atliekų per metus. O į JAV sąvartynus kasmet patenka daugiau nei 27 mlrd.
Finansiniai motyvai. Natūraliąją higieną praktikuojantys tėvai pastebi, kad prieš šlapindamiesi ar tuštindamiesi, kūdikiai iki 4 mėn. Tačiau jeigu kūdikis yra vyresnis - ne bėda, nes natūraliąją higieną galima pradėti praktikuoti ir vėliau. Tiesiog atkreipite dėmesį į kūdikio siunčiamus kūno kalbos signalus ir varliuko pozoje palaikykite jį virš kriauklės ar kibiriuko arba, jei vaikelis jau sėdi, sodinkite ant puoduko. Jeigu jokių kūno kalbos signalų nepastebite, tą paprasčiausiai darykite periodiškai arba siekite su laiku, kuomet dauguma kūdikių įprastai šlapinasi ar tuštinasi (pavyzdžiui, 15-30 min. Laikas ir metodikos. Atidžiai stebėdama kūdikį mama sužino, kada jis užsimano šlapintis arba tuštintis ir kaip tai koreliuoja su kitomis organizmo funkcijomis, pavyzdžiui, žindimu arba miegu.
Oro vonios. Kūdikius reikia stengtis kuo ilgiau laikyti nuogus. Tai leidžia susekti mažylių šlapinimosi bei tuštinimosi grafiką. Kūdikio siunčiami signalai, kūno kalba. Pradėję stebėti, daugelis tėvų nustemba, kad kūdikiai iš tikrųjų siunčia signalus, jog nori šlapintis arba tuštintis. Intuicija. Daugelis mamų tiesiog intuityviai žino, kada jų kūdikiai nori šlapintis arba tuštintis, ypač jei natūraliąją higieną praktikuoja jau ilgesnį laiką. Ženklo davimas. Natūralioji kūdikio higiena yra susijusi su abipusiu bendravimu. Pavyzdžiui, tėvai, laikydami kūdikį virš praustuvo ir ragindami jį atlikti gamtinius reikalus, gali naudoti konkretų garsą (pavyzdžiui, „sss“ arba „ššš“), veiksmą (pavyzdžiui, papūsti kūdikiui į pakaušį) ir laikyti surietę jo kojytes. Laikymas virš praustuvo ir sodinimas ant puoduko. Tėvai individualiai pasirenka, kaip patogiau atlikti natūraliąją higieną: vieni laiko kūdikius virš praustuvo, kiti - specialiai šiam reikalui įsigyto kibiro, tretieji - virš tualeto ar bidė. Kiekviena šeima individualiai pasirenka, ar šį metodą praktikuoti ir naktį. Tačiau jei šiaip ar taip naktį keliatės žindyti kūdikį, po valgio galite stebėti jo siunčiamus signalus ir vaikelį palaikyti virš praustuvo ar naktipuodžio. Einant į lauką ir kelionių metu taikyti natūraliąją higieną - gerokai sudėtingiau, bet vėlgi viskas įmanoma. Jei kūdikis jau gerokai įgudęs, sauskelnių galima nesegti. Pasivaikščiojimų metu šiltuoju metų laiku kūdikį, pavyzdžiui, galima palaikyti ant žolės, kad jis pasišlapintų.
tags: #sveikas #naujagimis #tranzitorines #bukles #higiena #ir
