Ne laiku prasidėjusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą - sugadinti ilgai lauktas atostogas ar laisvalaikį, sujaukti kitus planus. Menstruacijų ciklas ne visada gali būti nuspėjamas - ir tai gali būti normalu. Viskas gerai, jei ciklo trukmė šiek tiek skiriasi arba mėnesinės nebūna vienodos savo gausumu. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad nereguliarių mėnesinių priežasčių būna daug. Jos gali apimti tiek stresą, tiek ir rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Normalus mėnesinių ciklas yra 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 m. amžiaus moterų. Pirmieji 3-5 m. nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 m. „Jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė svyruoja, tai normalu. Kreiptis į specialistą reiktų tada, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, jei kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėn. „Žinoma, kiekvienos moters mėnesinių trukmė gali būti skirtinga. Vienos kraujuoja 7 dienas, kitos vos 2-3 dienas. Susirūpinti reiktų, jei pavyzdžiui 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija.

Reguliarus ciklas paprastai trunka 21-35 dienas, o menstruacijos kartojasi panašiu intervalu kiekvieną mėnesį. Nedideli svyravimai (1-3 dienos) laikomi normaliu reiškiniu. Nereguliariu ciklu laikomas toks, kuris: nuolat kinta (kartą 24 dienos, kitą - 40), praleidžia mėnesius, pasireiškia labai dažnai arba labai retai, keičiasi kraujavimo trukmė ir intensyvumas.

Kada nereguliarios menstruacijos yra normalios?

Yra gyvenimo etapų ir situacijų, kai ciklo pokyčiai nėra pavojingi:

• Paauglystėje: Pirmus 1-2 metus po pirmųjų menstruacijų ciklas dažnai būna nereguliarus, nes hormoninė sistema dar tik formuojasi.
• Po gimdymo ir žindymo laikotarpiu: Hormonai po nėštumo kurį laiką svyruoja, todėl menstruacijos gali vėluoti arba būti nereguliarios, ypač žindant.
• Artėjant menopauzei: Perimenopauzės laikotarpiu (dažniausiai po 40-45 metų) ciklas gali trumpėti, ilgėti ar tapti nenuspėjamas.
• Esant stipriam stresui ar gyvenimo pokyčiams: Didelis emocinis krūvis, nemiga, darbo ar asmeninio gyvenimo pokyčiai gali laikinai sutrikdyti ciklą.
• Dėl staigių svorio pokyčių ar intensyvaus sporto: Drastiškas lieknėjimas, persivalgymas ar labai intensyvus fizinis krūvis veikia hormonų pusiausvyrą.

Ankstesnėse stadijose, nuo pirmųjų mėnesinių pradžios, ciklas dažnai būna nereguliarus, nes hormoninė sistema dar tik formuojasi. Per pirmuosius dvejus menstruacijų metus jūsų kūnas vis dar keičiasi, o menstruacijos šiuo laikotarpiu gali būti labai nereguliarios. Menstruacijų pradžioje, pirmus vienerius ar dvejus metus, menstruacijų ciklas paprastai būna nereguliarus - tarp menstruacijų gali būti ir 3 mėnesių tarpas, ir ilgesnis, jos gali tęstis tik 2-3 dienas, kraujavimo gausumas gali svyruoti. Taip yra todėl, kad pradžioje ne kiekvieno ciklo metu įvyksta ovuliacija, kūnui reikia laiko prisiderinti prie hormonų pokyčių. Tačiau trečiaisiais metais jis nusistovi 95 procentams merginų.

Kada nereguliarios menstruacijos gali būti pavojaus signalas?

Yra situacijų, kai ciklo sutrikimai neturėtų būti ignoruojami:

• Ilgalaikis ciklo nebuvimas (amenorėja): Jei menstruacijų nėra 3 mėnesius ar ilgiau (nesant nėštumo), tai gali rodyti hormoninius ar kitus sveikatos sutrikimus.
• Labai gausus ar užsitęsęs kraujavimas: Jei kraujavimas trunka ilgiau nei 7-8 dienas arba yra itin gausus, tai gali sukelti mažakraujystę ir signalizuoti apie gimdos problemas.
• Dažnos menstruacijos: Kraujavimas kas 2-3 savaites gali rodyti hormonų disbalansą ar ovuliacijos sutrikimus.
• Skausmingos, staiga pasikeitusios menstruacijos: Jei skausmas ar kraujavimo pobūdis ženkliai pasikeitė, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta neįprasti procesai.

Jei menstruacijos labai skausmingos ar gausios. Stiprus skausmas, trukdantis kasdienei veiklai, arba labai gausus kraujavimas (kai tenka keisti higienos priemones kas 1-2 valandas) nėra norma. Tokie simptomai gali sukelti mažakraujystę ir rodyti gimdos ar hormoninius sutrikimus. Taip pat žr. Visi šie požymiai rodo, kad organizmo hormoninė sistema gali būti išsibalansavusi. Tokiais atvejais savarankiškai ieškoti sprendimų ar ignoruoti simptomus nereikėtų. Gydytojo atliktas įvertinimas, kraujo tyrimai ir individualios rekomendacijos padeda nustatyti tikslią priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymą ar gyvenimo būdo korekcijas.

Nereguliarus ciklas kartu su kitais simptomais. Tokie papildomi simptomai kartu su nereguliariomis menstruacijomis dažnai yra svarbus signalas, kad organizme gali vykti hormonų pusiausvyros sutrikimai. Jie neturėtų būti vertinami atskirai, nes būtent simptomų visuma dažnai padeda atpažinti gilesnes priežasties.

Papildomi simptomai, rodantys hormonų disbalansą:

• Stiprus plaukų slinkimas: Padidėjęs plaukų slinkimas, ypač jei plaukai retėja smilkinių ar viršugalvio srityje, gali būti susijęs su hormonų disbalansu, skydliaukės veiklos sutrikimais ar padidėjusiu androgenų kiekiu. Jei plaukų slinkimas atsirado staiga ir tęsiasi ilgą laiką, tai ženklas, kad organizmui reikalingas ištyrimas.
• Spuogai ar padidėjęs plaukuotumas: Suaugusioms moterims atsiradę ar staiga paūmėję spuogai, ypač apatinėje veido dalyje, smakro ar žandikaulio srityje, dažnai siejami su hormonų svyravimais. Padidėjęs plaukuotumas veide, ant krūtinės ar pilvo taip pat gali rodyti androgenų perteklių ir būti susijęs su policistinių kiaušidžių sindromu ar kitais hormoniniais sutrikimais.
• Nuolatinis nuovargis: Jei nuovargis jaučiamas net ir pakankamai ilsintis, tai gali būti ženklas, kad hormoninė sistema veikia netinkamai. Skydliaukės sutrikimai, streso hormonų disbalansas ar kiti endokrininiai pokyčiai dažnai pasireiškia energijos stoka, koncentracijos sunkumais ir mieguistumu.
• Staigus svorio augimas ar kritimas: Netikėti svorio pokyčiai, nepaaiškinami mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčiais, gali būti susiję su hormonų veikla. Staigus svorio augimas neretai siejamas su insulino rezistencija ar skydliaukės veiklos sutrikimais, o staigus svorio kritimas - su padidėjusiu streso hormonų kiekiu ar kitomis endokrininėmis problemomis.

Galimos nereguliarių menstruacijų priežastys

Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių, o tarp jų - tiek fizinės kilmės, tiek psichologinės kilmės negalavimai.

Sveikatos sutrikimai ir nereguliarios mėnesinės:

• Hormonų disbalansas: Tai gali apimti policistinių kiaušidžių sindromą, skydliaukės veiklos sutrikimus ir daugelį kitų.
• Skydliaukės veiklos sutrikimai: Dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS): Sergant PCOS, kiaušidės gamina daug androgenų, kurie neleidžia ovuliacijai įvykti arba ją atitolina, todėl mėnesinės gali būti nereguliarios. Sergant PCOS, menstruacijos gali visiškai nutrūkti.
• Pirminis kiaušidžių nepakankamumas: Ši būklė pasireiškia moterims iki 40 metų, kurių kiaušidės neveikia tinkamai, todėl mėnesinės vėluoja arba tampa nereguliarios.
• Skydliaukės arba hipofizės sutrikimai: Hipotireozė (skydliaukės nepakankamumas), hipertireozė (skydliaukės per didelis aktyvumas) ir kiti skydliaukės arba hipofizės sutrikimai veikia hormonus. Dėl to jūsų mėnesinės tampa nereguliarios.
• Kraujavimo sutrikimai: Jei atsiranda kraujavimo arba kraujo krešėjimo sutrikimas, galite patirti gausų menstruacinį kraujavimą.
• Gimdos arba kiaušidžių vėžys: Tam tikros vėžio rūšys gali paveikti moters mėnesines. Pokyčiai gali būti gausesnis nei įprastai kraujavimas arba praleistos mėnesinės.
• Endometriozė: Endometriozė atsiranda, kai endometriumo audinys išauga už gimdos ribų. Audinys dažnai prisitvirtina prie kiaušidžių ar kiaušintakių. Endometriozė gali sukelti nenormalų kraujavimą, mėšlungį ar stiprų skausmą prieš mėnesines ir jų metu.
• Dubens uždegiminė liga (DUL): DUL yra bakterinė infekcija, pažeidžianti moters reprodukcinę sistemą. Paprastai ją sukelia negydoma lytiškai plintanti infekcija. DUL simptomai yra gausios makšties išskyros su nemaloniu kvapu, nereguliarios mėnesinės ir dubens skausmas.

Gyvenimo būdo veiksniai ir nereguliarios mėnesinės:

Dienos režimo sutrikimai arba pokyčiai taip pat gali turėti įtakos jūsų menstruaciniam ciklui.

• Stresas: Ilgalaikis stresas, itin didelis stresas bei įtampos, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Dažniausiai tai yra laikina - stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime.
• Reikšmingas svorio padidėjimas arba sumažėjimas: Griežtos dietos, staigus svorio netekimas ar didėjimas gali paveikti hormonų pusiausvyrą.
• Sporto rutina, dėl kurios labai sumažėja kūno riebalų kiekis: Labai intensyvus fizinis krūvis gali sutrikdyti ciklą.
• Virusai ar kitos ligos: Kai kurios ligos gali laikinai paveikti mėnesinių reguliarumą.

Kitos nenormalių menstruacijų priežastys:

Kai kurie vaistai, nėštumo ar žindymo komplikacijos taip pat gali sukelti nereguliarias mėnesines.

• Kontraceptinės tabletės: Kontraceptinių tablečių vartojimas arba nutraukimas gali paveikti menstruacijas. Nustojus vartoti kontraceptines tabletes, mėnesinės gali būti nereguliarios arba vėluoti iki šešių mėnesių.
• Vaistai, tokie kaip steroidai arba antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai).
• Persileidimas arba negimdinis nėštumas.
• Operacijos, randai arba užsikimšimai gimdoje, kiaušidėse ar kiaušintakiuose.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors menstruacijų ciklas gali svyruoti dėl streso ar gyvenimo būdo pokyčių, yra situacijų, kai atidėlioti vizito pas gydytoją nereikėtų. Laiku atliktas ištyrimas padeda ne tik nuraminti abejones, bet ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms ateityje.

Jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė svyruoja, tai normalu. Kreiptis į specialistą reiktų tada, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, jei kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėn. Jei ciklas nereguliarus ilgiau nei 3-4 mėnesius. Trumpalaikiai svyravimai gali būti normalūs, tačiau ilgalaikis ciklo nestabilumas rodo, kad organizmas nesugeba pats atkurti pusiausvyros. Tai gali būti hormoninių, skydliaukės ar kitų endokrininių sutrikimų požymis.

Jei pasireiškia kraujavimas tarp menstruacijų. Bet koks neįprastas kraujavimas ciklo viduryje ar po lytinių santykių turėtų būti įvertintas gydytojo. Tai gali būti susiję su hormonų disbalansu, gleivinės pokyčiais ar kitomis ginekologinėmis problemomis.

Jei kartu atsiranda kiti nerimą keliantys simptomai. Nereguliarias menstruacijas lydintys simptomai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, stiprus plaukų slinkimas, staigūs svorio pokyčiai, padidėjęs plaukuotumas ar odos problemos, dažnai signalizuoja apie sisteminius hormoninius sutrikimus.

Jei planuojamas nėštumas, bet ciklas nestabilus. Reguliarus ciklas dažnai susijęs su ovuliacija. Jei planuojant pastoti menstruacijos nereguliarios, gydytojo konsultacija padeda įvertinti vaisingumą ir, jei reikia, laiku pradėti gydymą ar korekcijas.

Ankstyvas kreipimasis į specialistą leidžia greičiau nustatyti priežastį, išvengti ilgalaikių pasekmių ir parinkti individualiai tinkamiausią sprendimą.

Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties.

Jei dingo mėnesinės, apsilankius pas gydytoją, tikėtina, kad pirmiausia išgirsite klausimą apie savo gyvenimo kokybę ir stresą. Dažnu atveju pašalinus stresą keliančius dirgiklius, mėnesinės sugrįžta savaime. Tačiau mėnesinės dingti gali ir dėl rimtesnių priežasčių - laikinai pakitęs hormoninis fonas gali būti gydomas medikamentais, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai mėnesinės merginoms apskritai neprasideda arba dingsta daugiau nei trims mėnesiams. Tuomet gali būti nustatytas sutrikimas - amenorėja, ir gydytojas pradės ieškoti, kas verčia organizmą taip elgtis. Kartais mėnesinių ciklo sutrikimas gali būti sukeltas ir netinkamo gyvenimo būdo, paskatinti tai gali net ir šalutinis vartojamų vaistų poveikis. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir natūralių organizmo procesų - galbūt mėnesinių ciklas pakito, nes prasidėjo perimenopauzė, reiškianti, kad artėja menopauzė? Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus.

Pirmasis žingsnis patvirtinti ar paneigti nėštumą yra nėštumo testas, kurį galite nusipirkti kiekvienoje vaistinėje. Jei testas teigiamas, turite susitarti su gydytoju.

Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus.

tags: #atsistojus #juntamas #nubegimas #menstruacijos

• Sužinokite apie Vaikų išlaikymo fondo skolininkus
• Filosofiniai Vydūno darbai
• Kada vaikai gali būti viršesni už tėvus?
• Jūrų arkliukų veisimasis
• Kaip išsirinkti vaikišką lovą mašinėlę