Mėsos svarba kūdikių mityboje
Mėsa yra svarbus baltymų, geležies ir kitų maistinių medžiagų šaltinis, būtinas kūdikių augimui ir vystymuisi. Tai nepakeičiamas maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos mažakraujystės. Mėsoje esantys baltymai yra ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, reikalinga fermentų ir hormonų sintezei. Mėsos baltymuose yra beveik visos nepakeičiamosios amino rūgštys, kurios skatina medžiagų apykaitą ir stimuliuoja imuninės sistemos darbą. Iš mėsos gauname B grupės vitaminų, ypatingai svarbus iš jų B12, reikalingas deguonį pernešantiems eritrocitams susidaryti, joje yra kraujui būtinos folio rūgšties. Šis maisto produktas turi daug geležies, kuri kur kas geriau pasisavinama negu iš daržovių ir vaisių. Mėsa yra svarbiausias maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos anemijos. Todėl jos būtina vaikui pradėti duoti laiku. Be pagrindinių maisto medžiagų, mėsoje yra ekstrakcinių medžiagų (kreatino, karnozino ir kt.). Verdant šios medžiagos pereina į sultinį ir suteikia jam specifinį skonį. Tiesa, mėsoje daugiausia sočiųjų riebalų, kuriuos turėtume riboti.
Kada pradėti duoti mėsos kūdikiui?
Šeimos gydytoja Dalia Jurevičiūtė pataria kūdikį pradėti pratinti nuo liesos mėsos, pavyzdžiui, paukštienos ar triušienos. Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Mėsą kūdikiams galima pradėti duoti nuo 6-7 mėnesių. Jei jūsų kūdikis jau ragavo daržovių ir kruopų košes, galite pradėti įtraukti mėsą į jo mitybos racioną. Svarbu, kad kūdikiai būtų pradedami maitinti mėsa ne per vėlai, nes tai padeda užtikrinti pakankamą geležies kiekį. Pratinti kūdikį prie mėsos pradedama nuo 6-7 mėnesių. Jei mažylis žindomas, šis laikas gali būti nukeltas keliais mėnesiais vėliau, tačiau ir
Kiek mėsos duoti kūdikiui?
Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia. 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną. 6-7 mėn. - 30-50 g. Vyresniems - iki 100 g. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą, geriausia šį produktą siūlyti su daržovėmis. Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai. Mėsos kūdikiui pakanka duoti vieną kartą per parą po 40-60 g. Pratinti kūdikį prie mėsos pradedama nuo 6-7 mėnesių. Iš pradžių pasiūlykite mažyliui vieną arbatinį šaukštelį skystos mėsos tyrės, kurios įmaišykite į įprastinį vaiko patiekalą - daržovių arba kruopų košę. Kas kelias dienas šį kiekį didinkite iki 30- 40 gramų mėsos, vyresni vaikai gali suvalgyti iki 100 g. Mėsa duodama per pietus, kūdikiui jos užtenka vieną kartą per dieną, geriausia šio produkto mažyliui siūlyti su daržovėmis. Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10-11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau - į garinius kotletus. Kūdikiams virkite nedidelį mėsos gabaliuką (100 g). Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gautų daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.
Kokią mėsą rinktis kūdikiui?
Šeimos gydytoja Dalia Jurevičiūtė pataria kūdikį pradėti pratinti nuo liesos mėsos, pavyzdžiui, paukštienos ar triušienos. Liesos mėsos, kuri yra sveikesnė už riebią, rekomenduojama pradėti duoti vaikui nuo 6 mėnesių amžiaus. Iš visų mėsos rūšių bene liesiausia ir vaikui tinkamiausia yra paukštiena - vištiena, kalakutiena ar strutiena. Nors dažnai kalakutiena įvardijama kaip viena sveikiausių mėsų, vaikui ne mažiau naudinga ir vištiena. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vištiena bus liesesnė tuomet, kai prieš ją gaminant bus pašalinta odelė bei matomi riebalai, kurie organizmo pasisavinami 100 proc. Biologiškai vertingiausia paukštienos dalis - krūtinėlė ar minkšta šlaunelių mėsa. Delikatesinė mėsa, tokia kaip triušiena ar jautiena, taip pat yra tinkamas pasirinkimas. Nerekomenduojama mažyliui duoti žvėrienos bei laukinių paukščių, pavyzdžiui, ančių ar žąsų, mėsos, kuri yra ženkliai riebesnė. Jaunų gyvūnų mėsa yra lengviau virškinama ir pasisavinama, nes joje mažiau jungiamojo audinio. Pienui alergiškiems kūdikiams ir vaikams labiausiai tinka vištiena, triušiena ar strutiena, o netoleruojantiems kiaušinių - galvijų mėsa. Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs). Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta. Kūdikių ir mažų vaikų mėsos patiekalai gali būti gaminami iš įvairios liesos mėsos (veršienos, jautienos, kiaulienos, triušienos, nutrijos mėsos), paukštienos (vištienos, putpelienos, kalakutienos, strutienos). Geriau tinka jaunų gyvulių mėsa ir paukštiena. Pirmiesiems mėsos patiekalams tinka triušiena, veršiena, neriebi kiauliena. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausiai virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Kalakutiena yra vienas iš geriausių pasirinkimų, supažindinant kūdikį su mėsa. Ji itin lengvai virškinama, turi daug baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Daugiausia geležies yra tamsesnėje kalakutienoje, t.y. šlaunelių mėsoje. Kūdikiams, vaikams, alergiškiems karvės pienui, labiau tinka vištiena, kalakutiena, triušiena, strutiena. Jei kūdikis, vaikas alergiškas kiaušiniui - labiau tinka galvijų mėsa. Maistui alergiškiems vaikams dažnai tinka triušiena, aviena, nutrijos mėsa. Alergija mėsai pasitaiko nedažnai, o jeigu ji ir pasireiškia, tuomet ją įprastai sukelia raudona mėsa: visų pirma, jautiena ir veršiena, rečiau - aviena, ėriena, kiauliena ir kt. mėsa. Kiaulienoje gausu riebaluose tirpių vitaminų A, E, D, joje yra daugiausia geležies. Ši mėsa turi mažiau jungiamojo audinio, todėl yra minkštesnė. Be to, ji mažiau alergizuoja už jautieną. Jautiena yra liesesnė, bet kietesnė. Ši mėsa vertinama dėl mineralinių medžiagų - tokių kaip cinkas ir geležis. Joje užtenka B grupės vitaminų, akims reikalingo A, taip pat - PP ir kt. Jautiena yra vienas geriausių kraujodarai būtinų medžiagų - vitamino B12 ir geležies šaltinių. Veršiena minkšta, neriebi ir lengvai virškinama. Joje yra daug baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų, ši mėsa yra geras geležies šaltinis. Aviena priklauso retai alergijas sukeliantiems produktams, turi daug fluoro, apsaugančio dantis nuo ėduonies. Ypač naudinga sveikatai mėsa laikoma triušiena, ji išsiskiria dideliu kiekiu baltymų, geležies, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Cholesterolio joje mažiau net negu vištienoje. Vištiena ir kalakutiena turi gerai pasisavinamų baltymų, kuriuose yra optimalus amino rūgščių kiekis bei būtinų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Šioje mėsoje yra mažiau jungiamojo audinio, palyginti su gyvulių mėsa, todėl ji yra minkštesnė, joje daug ekstrakcinių medžiagų, suteikiančių malonų skonį ir kvapą. Kalakutiena laikoma viena vertingiausių paukštienos rūšių, joje daug baltymų ir ji mažiausiai alergizuoja. Mėsa - pagrindinis baltymų ir daugelio kitų mažylio augimui būtinų medžiagų šaltinis. Tai nepakeičiamas maisto produktas kūdikiams ir vaikams. Mėsoje esantys baltymai - ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, jų reikia fermentų ir hormonų sintezei. Mėsos baltymuose yra beveik visos nepakeičiamosios amino rūgštys, kurios skatina medžiagų apykaitą, stimuliuoja imuninės sistemos darbą. Iš mėsos gauname B grupės vitaminų, ypatingai svarbus iš jų B12, reikalingas deguonį pernešantiems eritrocitams susidaryti, joje yra kraujui būtinos folio rūgšties. Šis maisto produktas turi daug geležies, kuri kur kas geriau pasisavinama negu iš daržovių ir vaisių. Mėsa yra svarbiausias maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos anemijos. Todėl jos būtina vaikui pradėti duoti laiku. Be pagrindinių maisto medžiagų, mėsoje yra ekstrakcinių medžiagų (kreatino, karnozino ir kt.). Verdant šios medžiagos pereina į sultinį ir suteikia jam specifinį skonį. Tiesa, mėsoje daugiausia sočiųjų riebalų, kuriuos turėtume riboti.
Kaip paruošti mėsą kūdikiams?
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis. Kad išvirta mėsa išliktų kuo vertingesnė, jos prieš virimą nemirkykite. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Mėsą dėkite į verdantį sūrų vandenį (8 g druskos 1 litrui vandens).Įdėjus mėsą, kurį laiką vanduo nustoja viręs, bet liepsnos nereikia padidinti. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, matomas virimas (kunkulai) neturi būti intensyvus. Taip verdant, į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų. Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių. Garinti galite tiek specialiame garintuve, tiek paprastame puode. Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos. Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus. Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2-3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Taip paruoštą tyrę duokite su daržovių koše. Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10-11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau - į garinius kotletus. Mėsą geriausiai valgyti su daržovėmis - šviežiomis ir troškintomis. Mėsa duodama per pietus, kūdikiui jos užtenka vieną kartą per dieną, geriausia šio produkto mažyliui siūlyti su daržovėmis. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių. Visada geriau naudoti šviežią mėsą, jos patiekalus ruošti prieš valgį ir vienam kartui. Nedera mėsos atšildyti karštame vandenyje ar mikrobangų krosnelėje. Atšildytos mėsos nemirkykite vandenyje, tik nuplaukite tekančiu vandeniu, nuimkite plėves, riebalus, pašalinkite sausgysles. Kad liktų kuo vertingesnė, mėsa prieš verdant nemirkoma, dedama į verdantį sūdytą vandenį, verdama ant mažos ugnies (kad vanduo vos virtų) - tada mėsoje lieka daugiau baltymų ir kitų medžiagų, išvirusi mėsa yra minkštesnė, sultingesnė. Mėsa verdama supjaustyta stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Virta mėsa taip pat daug lengviau pasisavinama už keptą ar rūkytą. Rūkytos, keptos mėsos galima duoti tik nuo trejų metų ir nedažnai. Rūkytoje mėsoje ir jos produktuose yra benzpirenų, formaldehidų. Tai medžiagos, didinančios riziką susirgti virškinimo sistemos ligomis, tarp jų ir vėžiu. Labai naudinga garuose virta mėsa. Ruošiant mėsos patiekalus mikrobangų krosnelėje dalis baltymų pakinta taip, kad organizmas nebesugeba jų pasisavinti. Mėsos sultinys bei jo pagrindu virtos sriubos ar košės nerekomenduojamos mažiems vaikams. Jame yra toksinių medžiagų, gali sukelti alergiją, įprastai nemažai riebalų. Išimtis - tik gastritu sergantys vaikai, tačiau čia jau kitas klausimas, nes sergančių ir sveikų žmonių mityba- skirtinga. Vengti riebios mėsos, paukštienos odelės. Dažnai apsigaunama su kiauliena, nes šioje mėsoje riebalai pasiskirsto daugmaž tolygiai, mažai matosi riebalinių intarpų, taigi susidaro liesos mėsos regimybė, nors taip nėra. Ankstyvame amžiuje vengti mėsos subproduktų: plaučių, kepenų, liežuvių, etc. Vėliau šiuos produktus rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Griežtai vengti pramoniniu būdu apdorotų mėsos produktų: virtų kumpių, rūkytų gaminių, dešrelių. Apsigaunama pamačius ant pramoninių mėsos gaminių užrašą “90 proc. mėsos”. Pirkėjas įsivaizduoja, kad ten 90 proc. natūrali mėsa. Pramoninkų ir jūsų supratimas apie mėsą tikrai skiriasi. Pavyzdžiui “kiaulienos baltymai” - tai išdžiovinta, sutrinta į miltelius ir stipriai chemizuota mėsa, kurios vaikų racione tikrai neturėtų būti. Įvardinimas “aukščiausios rūšies mėsos produktas” - taip pat nėra susijęs su puikia mėsos kokybe. Tai susiję su mėsos kiekiu gaminyje bei maisto priedų kiekiu. Dar blogiau, kad nemažai tėvelių ne tik kasdien maitina savo vaikus pramoniniu pagamintais gaminiais, bet juos dar ir netinkamai apdoroja. Pavyzdžiui beveik visos virtos dešrelės yra skirtos tik virimui, tačiau ypatingai dažnai jos yra kepamos. Aukštoje temperatūroje maisto priedai, nudažantys mėsos gaminį malonia rausva spalva, skyla bei sutrikdo deguonies apytaką organizme, t.y. sutrikdo organizmo funkcijas. Pavyzdžiui, net kalbant apie suaugusių mitybą, 2014 metų sausio mėnesį moksliniame žurnale “The British Journal of Cancer” buvo paskelbta detali Švedijos mokslinio tyrimo ataskaita, kurioje teigiama, per dieną suvartojant 50 gramų perdirbtos mėsos, pavyzdžiui, dešros, padidina riziką susirgti kasos vėžiu. Švedų mokslininkai nustatė, kad kasos vėžio rizika išauga 19 procentų, jei valgote maždaug 114 gramų perdirbtos mėsos per dieną.
Ką daryti, jei vaikas nevalgo mėsos?
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį. Svarbiausia nuolatos konsultuotis su gydytojais, kurie tėvams padės parinkti tinkamus maisto produktus ir patiekalus. D. Jurevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažylis gali atsisakyti valgyti tam tikrą patiekalą, tai yra normalu ir jokiu būdu nelaikytina maisto netoleravimu. Tiesiog gali prireikti 8-10 bandymų, kol vaikas pripras prie skonio ir jį pripažins. Jei kūdikis atsisako valgyti mėsą, pabandykite skirtingas mėsos rūšis, sumalkite ją labai smulkiai ir maišykite su daržovių ar kruopų tyre.
Mėsos virimo laikas
Veršieną virkite apie 60 min. Jauną vištieną (viščiuką), triušieną - apie 45 min. Jautieną ir seną paukštieną - 2,5-3 val. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, bet neištižusi. Avienos virimo laikas priklauso nuo mėsos gabalo dydžio ir gyvūno amžiaus. Mažiems gabalėliams užtruks mažiau laiko nei dideliems. Jaunai avienai gali užtekti 40 minučių, o senesnei gali prireikti iki 2,5 valandos.
