Pokalbiai su vaiku per pirmuosius 3-4 metus yra didžiausias jo išteklius ir gali lemti jo ateitį bei sėkmę mokykloje. Tai patvirtina mokslininkė, medicinos mokslų daktarė Dana Suskind, kuri tyrinėja ankstyvosios vaiko kalbinės aplinkos ryšį su smegenų vystymusi.
Ji yra sukūrusi socialinę programą „Trisdešimt milijonų žodžių“ (TŽM), kuria siekia sumažinti kalbos įgūdžių skirtumus tarp vaikų iš skirtingų socialinių sluoksnių. Ši programa, paremta moksliniais įrodymais, nereikalauja jokių specialių priemonių ar įrangos - svarbiausia yra tinkama informacija, kaip, ką ir kada kalbėti su vaiku, darant tai jautriai ir su meile.
Moksliniai tyrimai ir išvados
Knygos „Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis“ pagrindas - 1995 m. mokslininkų Betty Hart ir Todd Risley atliktas tyrimas. Šis tyrimas parodė, kad kai kurie vaikai iki ketvirtojo gimtadienio girdi net 30 milijonų žodžių mažiau nei jų bendraamžiai. Skurdi kalbinė aplinka palieka ryškų pėdsaką, o praleidus šį kritinį laikotarpį, galimybės gali būti prarastos visam laikui.
Tyrimo išvados taip pat atskleidė, kad vaikai, kurie girdėjo daugiau žodžių, buvo labiau pasiruošę mokyklai, jiems lengviau sekėsi skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Tai rodo, kad kalbos kiekis ir kokybė yra itin svarbūs smegenų vystymuisi.
Mokslininkai nustatė, kad vaikai iš aukštesnės socialinės-ekonominės padėties šeimų per valandą girdėdavo vidutiniškai 2000 žodžių, o iš socialiai remtinų šeimų - apie 600. Tėvų atsako vaikams skirtumai taip pat buvo stulbinantys: aukštesnės socialinės-ekonominės padėties tėvai atsakydavo apie 250 kartų per valandą, o žemesnės - mažiau nei 50 kartų. Ypač svarbus buvo žodinis pritarimas: aukštesnės socialinės-ekonominės padėties vaikai per valandą girdėdavo apie keturiasdešimt žodinio pritarimo pasakymų.
Šie duomenys leido atsakyti į svarbiausią klausimą: ar vaiko gebėjimas mokytis yra susijęs su kalba, girdima per pirmuosius gyvenimo metus? Atsakymas - „taip“. Priešingai nei manyta, ne socioekonominė padėtis, rasė, lytis ar gimimo eiliškumas buvo svarbiausi vaiko gebėjimo mokytis komponentai. Pagrindinis veiksnys, nulemiantis tolesnę vaiko mokymosi perspektyvą, buvo ankstyvoji kalbinė aplinka.
Tyrimai taip pat parodė, kad paliepimai ir draudimai slopina vaiko gebėjimą įgyti kalbos įgūdžius. Priešingai, vaiko girdimo žodyno įvairovė ir šeimos kalbėjimo įpročiai turėjo teigiamos įtakos intelekto koeficientui ir kalbos mokymuisi.
„Trisdešimt milijonų žodžių“ programa
Profesorė Dana Suskind, remdamasi šiais tyrimais, sukūrė „Trisdešimties milijonų žodžių“ programą. Ši programa padeda tėvams suprasti, kokią didelę naudą turi laiku ištarti žodžiai ir kaip jie lemia vaiko raidos trajektoriją. Programos tikslas - užtikrinti sklandžią kūdikių ir vaikų intelektinę raidą.
Programa moko, kaip kasdien bendrauti su vaiku ir jį užimti taip, kad smegenyse kurtųsi vis daugiau naujų jungčių. Ji apima informaciją apie tai, kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis, metodiką, kaip tai daryti kuriant turtingą kalbinę aplinką, ir praktinius įrankius kasdieniam darbui su vaiku namuose.
„Kiekviena kasdienė situacija ir veikla yra galimybė treniruoti vaiko smegenis ir stiprinti kalbą“, - teigia Dana Suskind.
Dialogas ir kalba - vaiko smegenų „maistas“
Dialogas ir kalba yra pagrindinis augančio žmogaus smegenų „maistas“. Ypač svarbu, kad jis būtų kokybiškas ir subalansuotas. Kalba nėra tik atskiri žodžiai - tėvai, bendraudami su vaiku, ugdo jo emocinį intelektą, moralines vertybes, loginius gebėjimus.
Skirtingai nei kiti žmogaus organai, smegenys gimus vaikui dar nėra pakankamai subrendusios, o jų vystymasis labai priklauso nuo vaiko potyrių. Vienas svarbiausių, be lytėjimo ir matymo, yra girdėjimas tėvų sakomų žodžių. Tėvai jau nuo pat mažens turi kalbėti su vaiku - pasakoti apie viską, ką daro, kuo vaizdingiau ir išsamiau.
Juk vaikas nuo pirmos dienos mėgina užmegzti kontaktą ir įsitraukti į pokalbį - į jo gugavimą reikia reaguoti turtingais ir plačiais atsakymais.
TŽM iniciatyvos plitimas Lietuvoje
Lietuvoje TŽM programos ambasadorė yra Žydrė Dargužytė-Černiauskė. Ji veda mokymus šeimoms, siekdama padėti joms suprasti, kokią galią vaiko raidai turi žodžiai, ir atrasti būdų, kaip sėkmingai ją išnaudoti.
„TMŽ programą sudaro trys etapai: mėnesio trukmės „intensyvas“, trijų mėnesių trukmės pakopinis mokymasis ir vienerių metų trukmės studijos, apimančios „intensyvą“, pakopinį mokymąsi ir etapines peržiūras. Bus mokoma, kaip moksliškai pagrįstais būdais kurti turtingą ankstyvąją kalbinę aplinką, prasmingo kalbėjimo kūdikiui, erdvinių įgūdžių kūdikiams formavimo, kūdikių savireguliacijos ir vykdomosios funkcijos stiprinimo, kūrybiškumo kasdieninėje veikloje su kūdikiu, tikslingo muzikos integravimo į kūdikio rutiną, dėmesingumo kasdieninėje veikloje su kūdikiu“, - pristato Ž.Dargužytė-Černiauskė.
Mokslininkė svajoja, kad TŽM iniciatyva plistų iš lūpų į lūpas, apie ją būtų kalbama gimdymo namuose, gydytojų kabinetuose, ugdymo įstaigose, tėvų susibūrimuose.
| Rodiklis | Aukštesnė socialinė-ekonominė padėtis | Žemesnė socialinė-ekonominė padėtis |
|---|---|---|
| Žodžiai per valandą | ~2000 | ~600 |
| Atsakymai vaikui per valandą | ~250 | <50 |
| Žodinis pritarimas per valandą | ~40 | ~10 (apytiksliai) |
Turtinga kalbinė aplinka ne tik padeda vystytis vaiko smegenims, bet ir sustiprina šeimos tarpusavio ryšius. Todėl, užuot leidę vaikams „trumpai“ pažaisti su mobiliaisiais telefonais ar kompiuteriais, turėtume kasdien skirti daugiau laiko tarpusavio bendravimui.
