Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir pasiruošimo naujam etapui. Svarbu ne tik rūpintis savo sveikata, bet ir žinoti apie visas galimybes, susijusias su gimdymu. Viena iš tokių galimybių, nors ir ne visada populiari, yra pasirinkti gimdymą priimsiantį gydytoją ar akušerį. Ši paslauga, nors ir įteisinta, ne visada yra lengvai prieinama ar aiškiai pristatoma būsimoms mamoms.
Nors daugelis gydymo įstaigų, priimančių gimdymus, siūlo aukštos kvalifikacijos specialistų pagalbą nemokamai, egzistuoja ir mokama paslauga - papildoma individuali priežiūra gimdymo metu, kai pacientė pati pasirenka gydytoją ar akušerį. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė paaiškino, kad pagal galiojančius įstatymus, gydymo įstaigos turi teisę teikti tiek nemokamas, tiek mokamas gydymo paslaugas. Papildomas mokestis gali būti imamas, jei pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas.
Mokamų paslaugų sąrašas yra patvirtintas teisės aktais. Jame įtraukta paslauga „papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga gimdymo skyriuje (visą gimdymo laikotarpį), kai pacientė pati renkasi gydytoją ir akušerį“. Tokios paslaugos kainos skiriasi skirtingose ligoninėse. Pavyzdžiui, Kauno klinikinėje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėse individuali gimdymo priežiūra su pasirinktu gydytoju kainuoja 244,19 Eur, akušere - 122,09 Eur. Didžioji dalis šios sumos (30%) atitenka pačiam medikui. Vilniaus gimdymo namuose būsimoji gimdyvė už pasirinkto gydytojo darbą sumoka 201,41 Eur, o už akušerės - 100,70 Eur. Gydytojui atitenka apie 105 Eur, akušerei - apie 52 Eur.
Tokią paslaugą gali teikti visos 28 gydymo įstaigos, kurios teikia stacionarines akušerijos paslaugas ir priima gimdymus. Tačiau, ar turės galimybę ir poreikį teikti šią paslaugą, kiekviena gydymo įstaiga sprendžia pati.
Informacijos prieinamumas ir paslaugos realybė
Nors galimybė rinktis gydytojus yra įteisinta, gimdymo metu ji tampa kiek sudėtingesnė dėl neapibrėžto gimdymo laiko. Dėl šios priežasties informacija apie šią paslaugą dažnai būna neišsami ir ne visada lengvai gaunama. Nors kai kurių ligoninių tinklalapiuose galima rasti informacijos apie mokamas paslaugas, detalių paaiškinimų, kaip veikia paslauga ar kur kreiptis, dažnai trūksta.
VLMEDICINA.LT žurnalistų apklausa parodė, kad daugelio įstaigų atstovų atsakymai apie papildomos individualios priežiūros galimybę būdavo neišsamūs ar netikslūs. Kai kurie atstovai netgi prašė neakcentuoti šios galimybės, o kiti teigė, kad paslauga nėra reikalinga arba kad ja naudojasi tik vienetai.
Vis dėlto, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ši paslauga yra gana populiari. Nėščiosios apie ją informuojamos kursų ar nėštumo priežiūros metu. Pasak ligoninės atstovės Eugenijos Kostinienės, apie 80% gimdyvių šioje įstaigoje renkasi medikus, kurie priėmė jų naujagimius. Tai ypač populiaru, kai nėščioji jau lankosi pas gydytoją Motinystės centre ir juo pasitiki.
Kitose ligoninėse situacija kitokia. Vilniaus gimdymo namuose, kur per metus įvyksta daugiau nei 3000 gimdymų, per mėnesį individualių sutarčių būna apie dešimt. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose 2016 m. tokių paslaugų buvo suteikta tik keturiolika. Kauno klinikinėje ligoninėje iš maždaug 1200 gimdančiųjų per metus individualią priežiūrą renkasi tik kelios dešimtys moterų. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šia paslauga dažniausiai naudojasi į Lietuvą gimdyti atvykstančios užsienio pilietės.
Įstatyminiai reikalavimai ir reali situacija
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A. Žilinaitė patvirtino, kad papildoma individuali priežiūra gali būti teikiama visose 28 akušerijos paslaugas teikiančiose įstaigose. Tačiau realybėje kai kurių ligoninių, tokių kaip Mažeikių, Šilutės ir Regioninės Telšių ligoninės, atstovai tvirtino, kad jų įstaigose tokios galimybės nėra. Šilutės ligoninės atstovė V. Skutulienė aiškino, kad nėra prasmės tartis su konkrečiu gydytoju dėl atvykimo bet kuriuo metu, nes gimdymas yra komandinis procesas, reikalaujantis visų specialistų dalyvavimo. Telšių ligoninės atstovė J. Seiliuvienė teigė, kad gydytojai nenori įsipareigoti atvykti bet kuriuo metu.
Nors Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos privalo turėti patvirtintą mokamų paslaugų teikimo tvarką su kainomis, jei įstaigoje trūksta medikų ar kitų resursų, ji gali ir neteikti tam tikrų paslaugų.
Rūpinimasis sveikata nėštumo metu
Nėštumo metu itin svarbi tinkama mityba, kurios pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Žaliose daržovėse gausu folio rūgšties, kuri būtina vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turintį maistą (mėsą, žuvį, pieno produktus). Nėštumo metu negalima laikytis dietų, tačiau ir „valgyti už du“ nereikėtų, kadangi tai didina komplikacijų riziką.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml skysčių, geriausia - paprasto vandens. Siekiant apsisaugoti nuo infekcijų, patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
Būtini vitaminai ir mineralai
Folio rūgštis (vitaminas B9) yra viena svarbiausių medžiagų nėštumo metu. Ją rekomenduojama vartoti dar planuojant pastoti ir tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja 400 μg per parą. Ji mažina vaisiaus nervų sistemos defektų riziką.
Kalcis (1000 mg per parą) reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi.
Vitaminas D skiriamas moterims, kurios retai būna saulėje. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV per dieną.
Geležies preparatai skiriami esant mažakraujystei, kuri nėštumo metu pasireiškia dažnai. Taip pat gali būti skiriami profilaktiškai.
Polivitaminai skiriami, jei mityba nepakankama, yra priešlaikinio gimdymo rizika ar sulėtėjęs vaisiaus augimas.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui, bet nepersileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo atveju.
Vitamino A, C ir E didelės dozės gali būti žalingos. Rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg.
| Medžiaga | Biologinė reikšmė | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (vitaminas B9) | Mažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų riziką. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vitaminas D | Siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | 10 mcg arba 400 TV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Trūkumas gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | - | - |
Vaistų vartojimas ir žalingų įpročių atsisakymas
Nėštumo metu svarbu vengti bet kokių vaistų, o jei jų vartojimas būtinas, tai tik gydytojo paskyrimu. Skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas, gali padidinti nepageidaujamų vaisiaus pasekmių riziką. Jei būtina tęsti gydymą dėl gretutinių ligų, tai daryti reikia tik gydytojo priežiūroje.
Žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio vartojimas, rūkymas ar narkotinių medžiagų vartojimas, būtina atsisakyti dar planuojant nėštumą. Šie įpročiai gali sukelti persileidimą, apsigimimus, vaisiaus raidos sutrikimus ir kitas rimtas pasekmes.
Vaistų vartojimas nėštumo metu 1
Fizinė veikla, kelionės ir poilsis
Nėštumo metu rekomenduojama saikinga fizinė veikla, pvz., Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas. Reikėtų vengti intensyvių treniruočių, sporto šakų, kur kyla kritimo pavojus, ar smūgio į pilvą rizika. Prieš pradedant mankštintis, būtina pasitarti su gydytoju.
Kelionės nėštumo metu, ypač antrajame trimestre, yra saugios, jei nėra komplikacijų. Svarbu turėti nėščiosios kortelę ir visus vartojamus medikamentus. Ilgų skrydžių metu rekomenduojama dėvėti kompresines kojines ir judėti.
Saulėje rekomenduojama būti iki 11 ir po 17 valandos, vengti perkaitimo. Nėščiosioms negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Plaukiojimas baseine yra naudingas, tačiau užsiėmimai neturėtų trukti ilgiau nei 45 minutes.
Sutrikęs miegas yra dažnas nėščiųjų nusiskundimas. Pagerinti miego kokybę galima stengiantis gultis ir keltis tuo pačiu metu, prieš miegą pasivaikščioti lauke ar skaityti knygą.
Vaistiniai preparatai gimdymui skatinti
Kai kuriais atvejais, kai gimdymas neprasideda savaime, gali prireikti medikamentinio gimdymo skatinimo. Vienas iš tokių vaistų yra Misodel, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos - mizoprostolio. Jis vartojamas norint paskatinti gimdos kaklelio suminkštėjimą ir gimdos susitraukimus, kai nėštumo trukmė yra ne mažesnė kaip 36 savaitės.
Misodel vartojamas tik prižiūrint kvalifikuotam specialistui, kuris kruopščiai stebi gimdos aktyvumą ir vaisiaus būklę. Jo negalima vartoti, jei jau prasidėjo gimdymas, yra alergija veikliajai medžiagai, ar jei Jūsų gimda yra operuota ar nenormalios formos.
Gimdymo skatinimas yra pakankamai dažna procedūra, pasitaikanti 10-30% visų gimdymų. Jis laikomas nepavykusiu, jeigu gimdymas neprasideda per 24-48 valandas.
