Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas negali pats priimti ar atsisakyti priimti mirusio asmens palikimo - tai už jį padaryti turi tėvai arba globėjai. Tai reiškia, jog nepilnamečio vardu tėvai arba globėjai turi priimti ar atsisakyti priimti palikimą, kai miršta vienas iš tėvų, abu tėvai, kiti giminaičiai ar asmenys, kurių nesieja giminystės ryšiai (paveldėjimo pagal testamentą atveju). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai), jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti. Tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Kartu tėvams ar globėjams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą.
Nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai arba globėjai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, jog tėvams arba globėjams draudžiama perleisti, įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, iš jo taip pat negali būti išieškoma pagal tėvų arba globėjų kreditorių reikalavimus. Tėvai arba globėjai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, o gautas pajamas ir vaisius - naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai arba globėjai sudaro sandorį, kuris neatitinka vaiko interesų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį. Jeigu tėvai (globėjai) ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti juos nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus arba globėjus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų arba globėjų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.
Pokyčiai paveldėjimo srityje nuo 2023 m. sausio 1 d.
Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. Nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. Tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Svarbu paminėti, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą, taip apsaugant nepilnamečio turtą nuo galimos atsakomybės už palikėjo skolas.
Ką privalo žinoti tėvai ar globėjai prieš kreipdamiesi į notarą?
Visų pirma, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės nurodyti duomenis apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data) bei pateikti mirties liudijimą. Antra, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės notarui pateikti savo asmens dokumentus bei pateikti duomenis apie nepilnametį vaiką, kurio vardu norima priimti ar atsisakyti priimti palikimą, vaiko ryšį su mirusiu asmeniu (pavyzdžiui, gimimo liudijimą). Trečia, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti visus žinomus duomenis apie paveldimą turtą (pavyzdžiui, mirusiojo nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį, turėtą kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.) bei kreditorius, jei tokių yra. Ketvirta, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti santuokos liudijimo kopiją. Jei kreipiasi vienas iš tėvų, įrodymus, patvirtinančius svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.). Jei kreipiasi globėjas, įrodymus, patvirtinančius globėjo teisę paduoti prašymą (pavyzdžiui, teismo sprendimo ar nutarties dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui kopiją ir kt.).
Teismo vaidmuo disponuojant nepilnamečių turtu
Nors dauguma su nepilnamečių palikimo priėmimu susijusių procedūrų nuo 2023 m. perėjo pas notarą, teismo vaidmuo išlieka svarbus kitose situacijose, susijusiose su nepilnamečių turto disponavimu. Teismo apsauga pasireiškia teismo leidimais atlikti tą ar kitą veiksmą. Labai dažnai į teismą kreipiamasi dėl leidimo parduoti ar įkeisti turtą, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų ar dėl disponavimo nepilnamečių turtu.
Įstatymai nustato, kad sutuoktiniams turint vaikų, sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas. Jeigu šeimoje auga nepilnametis vaikas, teismo leidimas reikalingas ne visiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, o tik susijusiems su šeimos turtu. Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - nėra vienintelė gyvenamoji patalpa - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.
Tačiau šeimai nutarus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje. Teismo leidimas parduoti butą reikalingas, jeigu parduodamas butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnametis vaikas.
Kiti teismo leidimai, susiję su vaikų turtu
Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, įstatymas detaliai nustato atvejus, kai teismo leidimas reikalingas disponuojant nepilnamečio vaiko turtu. Galimi teismo leidimai, susiję su nepilnamečių vaikų turtu:
- Teismo leidimas parduoti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas įkeisti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas nuomoti nepilnamečio vaiko turtą ilgesniam nei penkerių metų terminui
- Teismo leidimas vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį
- Teismo leidimas investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį
Finansinių lėšų disponavimas nepilnamečio vardu
Kalbant apie pinigų valdymą, svarbu paminėti, kad nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, lėšų suma, kuria leidžiama laisvai disponuoti nepilnamečiams vaikams ir jų vardu veikiantiems tėvams, globėjams ar rūpintojams yra apribota dešimties minimalių mėnesinių algų dydžiu. Norint disponuoti (išgryninti, atlikti pavedimą ar panašiai) didesne pinigų suma, reikia teismo leidimo, kuris išduodamas kreipiantis į gyvenamosios vietos teismą pareiškimu. Tokia byla nagrinėjama supaprastinta tvarka, jos metu šalys nekviečiamos į teismo posėdį, teismas prašymą išnagrinėja per penkias darbo dienas. Teismas, įvertinęs panaudojamų pinigų atitiktį vaiko interesams, gali duoti sutikimą juos naudoti konkrečiu būdu arba neduoti.
Tėvai arba globėjai, atstovaudami nepilnamečiam vaikui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Vaikams iki keturiolikos metų banko sąskaitą gali atidaryti tik tėvai arba globėjai. Tokiu atveju, banko sąskaitose esančios lėšos, taip pat atsiskaitymai banko kortelėmis yra visiškai kontroliuojami tėvų. Vaikas nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų gali pats nuspręsti, ar jam reikia banko sąskaitos. Tačiau kad ją galėtų atsidaryti, turi gauti tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimas visais atvejais turi būti rašytinis. Tokio amžiaus vaikai gali savarankiškai disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis.
Kaip studentams tvarkyti savo finansus?
Svarbūs pokyčiai nekilnojamojo turto sandoriuose nuo 2023 m.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės. Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai. Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Mokydami finansinio raštingumo, neretai suaugusieji renkasi vaikams vietoj daikto dovanoti tam tikrą pinigų sumą, tikėdamiesi, kad pinigai bus taupomi kokiai nors svajonei įgyvendinti.
| Veiksmas | Iki 2023 m. | Nuo 2023 m. |
|---|---|---|
| Palikimo priėmimas/atsisakymas nepilnamečio vardu | Reikalingas teismo leidimas | Kreipiamasi tiesiogiai į notarą |
| Sandoriai su vieninteliu šeimos gyvenamuoju būstu (kai jame gyvena nepilnametis) | Reikalingas teismo leidimas | Reikalingas notaro sutikimas |
| Nekilnojamojo turto įkeitimas (kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų) | Reikalingas teismo leidimas | Reikalingas notaro sutikimas |
