Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga (toliau - Tautinė sąjunga), dar žinoma kaip „Volksbund“, yra privati humanitarinė organizacija, kuriai Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė pavedė vykdyti svarbią misiją - rinkti duomenis apie vokiečių karių palaidojimus užsienyje, tvarkyti ir saugoti jų kapus. Ši sąjunga atlieka reikšmingą vaidmenį puoselėjant atminimą apie žuvusius karius, skatinant susitaikymą ir taiką tarp tautų.
Istorija ir įkūrimas
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga buvo įkurta 1919 m. gruodžio 16 d. Tuo metu dar jauna vokiečių vyriausybė nebuvo nei politiškai, nei ekonomiškai pajėgi rūpintis žuvusiųjų karių kapais. Šios užduoties vykdymo ėmėsi Tautinė sąjungos organizacija „Volksbund“. Po 1933 metų Tautinės sąjungos vadovavimą perėmė nacional-socialistinė vyriausybė. Tik 1946 metais Tautinė sąjunga vėl galėjo imtis savosios humanitarinės misijos. Per trumpą laiką Vokietijoje pavyko sutvarkyti daugiau nei 400 karių kapų. 1954 m. Vokietijos vyriausybė pavedė Tautinei sąjungai ieškoti ir išsaugoti vokiečių karių kapus užsienyje. Pagal dvišales sutartis Tautinė sąjunga vykdo savo užduotis Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Po 1990 metų dėl politinių permainų Europoje Tautinė sąjunga savo veiklą pradėjo vykdyti ir Rytų Europoje, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu žuvo apie 3 mln. Nuo 1991 metų Tautinei sąjungai Rytų šalyse, Centrinėje ir Pietryčių Europoje pavyko atstatyti arba sutvarkyti 330 Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapus ir 188 - Pirmojo pasaulinio karo periodo. 2001 m. tolimesnei veiklai Tautinė sąjunga įkūrė Fondą „Atmintis ir taika“.
Tautinės Sąjungos Tikslai ir Veikla
Tautinė sąjunga ne tik rūpinasi karių kapais, bet ir teikia pagalbą žuvusiųjų giminaičiams, konsultuoja visuomenines organizacijas bei pavienius asmenis. Organizacija aktyviai dalyvauja tarptautiniame bendradarbiavime, susijusiame su karių kapaviečių tvarkymu, ir organizuoja tarptautinius jaunimo susitikimus. Atliekant kapų tvarkymą ir išsaugojimą, „Volksbund“ organizacija, atiduodama pagarbą žuvusiems karo metu, primena gyviesiems apie praeitį, apie pasekmes, kurias atnešė karas ir prievarta. Sąjungos nariai organizuoja išvykas prie žuvusiųjų kapų, nacionalines ir tarptautines jaunimo stovyklas ir jaunimo susitikimus prie kapaviečių ir memorialų. Šių stovyklų dalyviai ne tik tvarko karių kapus, bet ir skleidžia informaciją apie savo veiklas mokyklose ir kitur. Taip pat yra organizuojami jaunimo centrai, kur sukurtos idealios sąlygos moksleivių priėmimui, bendravimui, projektų vykdymui taikos vardan. Šios veiklos devizas - „Susitaikymas prie kapų taikos vardan“. Lapkričio mėnesį visoje Vokietijoje minima Tarptautinė gedulo - atminties ir kvietimo taikai - diena, kurioje dalyvauja aukščiausi valdžios atstovai ir visuomeninių organizacijų nariai.
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga sako kasmet perlaidojanti nuo 12 tūkst. iki 15 tūkst. žuvusiųjų kare. Tautinės sąjungos žiniomis, per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žuvo apie 20 tūkst. vokiečių karių. Apie 17,3 tūkst. jų nustatyti ir palaidoti daugiau kaip 2 tūkst. kapaviečių visoje šalyje.
Bendradarbiavimas su Lietuva
Lietuva ir Vokietija glaudžiai bendradarbiauja prižiūrint vokiečių karių kapus Lietuvos teritorijoje. 1996 m. liepos 4 d. Bonoje tarp LR Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės buvo pasirašyta sutartis dėl vokiečių karių kapų priežiūros Lietuvos Respublikoje. Minėtos sutarties pagrindu 1997 m. Nutarimo projektu siūloma LR Vyriausybei įgalioti Kultūros ministeriją koordinuoti veiklą, susijusią su sutartyje Lietuvos pusei tenkančių užduočių įgyvendinimu: Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aukų, surastų Vokietijos karių, palaikų ekshumaciją ir kapaviečių įrengimą, Vokietijos karių, atvykusių tvarkyti kapaviečių, stovyklų organizavimą, kapaviečių priežiūros vykdymą. Remiantis sutartimi, nuo 2001 m. Lietuvoje ekshumuojami žuvusių vokiečių karių palaikai, kurie vėliau deramai perlaidojami, restauruoti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų vokiečių kapai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje, Šiauliuose, Kudirkos Naumiestyje, Panevėžyje, Mergalaukyje ir kt.
Kapavietės Lietuvoje
Kapavietė, iš pradžių pavadinta Heldengräber, Heldenfriedhof - „didvyrių kapais“, kuriuose buvo palaidoti 127 kare žuvę asmenys, čia buvo įrengta po Pirmojo pasaulinio karo. 1931 m. rudenį už Klaipėdos miesto gyventojų paaukotus pinigus pagal Klaipėdos statybos patarėjo Paulio Giesingo projektą kapavietės centre buvo pastatytas 4 m aukščio taurės formos granitinis paminklas su geležiniu kryžiumi ir užrašu „1914-1918“. Paminklas buvo dedikuotas „1914-1918 m. pasauliniame kare už vokišką tėvynę ir Klaipėdos krašto gimtinę kritusiems klaipėdiškiams“. 1938 m. mirusio buv. Vokietijos prezidento ir Klaipėdos m. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui kapinaitės buvo išplėstos: iki 1945 m. jose palaidota apie 1,3 tūkst. žuvusiųjų, daugiausia 1944 m. rudenį atsitraukiant Vokietijos kariuomenei iš Lietuvos. Po Antrojo pasaulinio karo kapinaičių teritorijoje buvo laidojami Klaipėdoje 1945-1948 m. veikusioje Vokietijos karo belaisvių stovykloje mirusieji. XX a. 7-ajame dešimtmetyje kapavietė buvo sulyginta su žeme, 1970 m. 1995 m. Vokietijos karių kapų globos tautinė sąjunga (Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge e. V.) pradėjo kapinaičių tvarkymo darbus. Memorialas buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas 1998 metais. Naujai įrengtose atminimo plokštėse įrašytos žuvusiųjų pavardės, atskiras paminklinis akmuo skirtas 1944 m. lapkričio 20 d. nuskendusio motorinio laivo „Füsilier“ žuvusiems ir dingusiems be žinios kariams, įgulos nariams bei civiliams. 2005 m. Liepos 27 d. Ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, Vokietijos ambasados ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos įgaliotinio Lietuvoje K. Arlausko, Lietuvoje nuo Pirmojo pasaulinio karo yra išlikę 250 vokiečių karių kapinių. „Jų tvarkymas skirtinguose Lietuvos regionuose yra numatytas kiekvienais metais pagal tarpvyriausybinę sutartį“, - teigė K. Arlauskas. Kapinių tvarkymui organizuojamos karių darbo stovyklos.
Kapų Tvarkymo Pavyzdžiai Lietuvoje
Semeliškių kapinių tvarkymas
Minint Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-metį, Semeliškių katalikų kapinėse sutvarkyta 1915 m. žuvusių karių kapavietė, kurioje palaidota 38 vokiečių, 10 carinės Rusijos imperijos kariuomenės ir keletas neatpažintų kareivių. Birželio 1-10 dienomis dešimt vokiečių karių savanorių tvarkė ir restauravo šiuos kapus.
Ukmergės kapinių tvarkymas
Vaižganto kapinėse jų kapavietes pradėjo tvarkyti Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemės „Taktinių oro pajėgų eskadrono 51“ kariai. Lakūnai, skraidantys „Tornado“ lėktuvais, šiuos darbus atlieka savanoriškai, laisvu nuo tarnybos laiku. Čia darbuojasi devyni bundesvero kariai. Vaižganto kapinėse ilsisi 196 vokiečių karių, žuvusių Ukmergės apylinkėse per Pirmąjį pasaulinį karą, palaikai.
Prienų rajono kapinių tvarkymas
Rugpjūčio pabaigoje grupė Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) karių nusprendė prasmingai paaukoti savo atostogų laiką tvarkydami Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapines, esančias Prienų rajone. Šiemet pasirinkome jūsų rajone Mikalinės miške esančias kapines, nes jos buvo labai apleistos. Tvarkant kapines, teko pasidarbuoti pjūklais ir žoliapjovėmis, o kiek karučių šiukšlių išvežėme - net neskaičiavome. Minėjimo metu žuvusieji buvo pagerbti sugiedant Lietuvos ir Vokietijos valstybių himnus, padėkos žodžius už nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą tvarkant kapines tarė seržantas majoras Marc-Andre Goerke. Šilavoto parapijos klebonas kun. teol. lic. Atliktais darbais pasidžiaugė ir Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė. Susirinkusieji su įdomumu klausėsi VšĮ Kultūros vertybių globos tarnybos direktoriaus Lino Kvizikevičiaus pasakojimo apie ilgametį bendradarbiavimą su Vokiečių karių kapų priežiūros tautinės sąjungos „Volksbund Deutsche Kriegsgraberfursorge“ organizacija bei Lietuvoje jos nuveiktus darbus.
Perlaidojimai
2024 m. rugpjūčio 28 d. Kauno vokiečių karių kapinėse iškilmingai perlaidoti 79 karuose žuvę vokiečių kariai. Tarp jų ir milijoninis II pasaulinio karo metu Rytų Europoje žuvęs vokiečių karys - karo medikas Max Beyreuther. Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos, apie šio vokiečio kapą organizaciją pranešė Adolfina Šležienė, kurios tėvas rado ir palaidojo M. Beyreutherį. Renginį pradėjo Koblenco kariuomenės orkestras. Kalbėjo Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Detlef Fritzsch ir Vokietijos Bundestago narys Christoph de Vries. Pagarbą atidavė Rukloje dislokuota vokiečių karių grupė. Perlaidojime dalyvavo Vokietijos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Rüdiger Zettel, Lietuvos kariuomenės ir politikos bei Kultūros vertybių globos tarnybos atstovai, tarptautinių jaunimo organizacijų nariai, Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos narių grupė iš Aukštutinės ir Žemutinės Frankonijos. Į perlaidojimą buvo nuvykę ir vainiką padėjo ir bendrijos nariai Marta Karaliutė, Rasa Miuller, Rolandas Sipavičius. Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos grupės iš Aukštutinės Frankonijos (vadovas Robert Fischer) ir Žemutinės Frankonijos (vadovas Oliver Bauer) lankėsi Klaipėdos vokiečių karių kapinėse. Su kapinių istorija grupės narius supažindino ponas O. Bauer, o ponas R. Fischer nuo grupės padėjo vainiką.
Kaip skelbia organizacija, milijonuoju nuo 1992 metų jos ekshumuotu vokiečiu, žuvusiu Antrajame pasauliniame kare, identifikuotas buvęs karo medikas Maxas Beyreutheris (Maksas Bairoiteris). Nustatydama jo tapatybę, kaip ir kitų žuvusių karių atvejais, Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga bendradarbiavo su Federaliniu archyvu Berlyne. Asmens duomenų skyriaus ekspertai, naudodamiesi žinynais ir duomenų bazėmis, suderino kario identifikavimo žetono duomenis ir nustatė atitinkamą Vermachto dalinį, kur jis tarnavo.
Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Detlefas Fritzschas (Detlefas Fritčas) Kaune teigė, kad karių kapų priežiūra išlieka būtina ir neturi pabaigos. „Tai ne XX amžiaus reliktas, ne valstybės galimybė, o žmonijos imperatyvas. Turint omenyje daugybę karių ir civilių Rusijos agresijos karo Ukrainoje aukų, karo aukų Europoje turi būti gedima kiekvieną dieną“, - sakė D. Fritzschas. Pasak jo, nuo palaikų ekshumacijos iki perlaidojimo reikia nueiti ilgą kelią. Kariai identifikuojami pagal jų žetonus, taip pat uniformos detales, batus, specifines dantų plombas, kokios buvo naudojamos tik Vokietijoje. „Tai reiškia, kad turime būti tikri, jog iš surastų kapų palaikus įmanoma paimti ir palaidoti juos vienose iš mūsų karo kapinių“, - BNS nurodė D. Fritzschas. „Daug darbo laukia ateityje, tam reikia daugiau laiko ir pinigų. Jaunajai kartai, kaip ir mums, labai svarbu parodyti, ką atneša karas“, - pažymėjo perlaidojimą atliekančios organizacijos pirmininko pavaduotojas.
Iš 79 Kaune perlaidotų žuvusiųjų be minėto mediko iki šiol pavyko identifikuoti dar penkis: Wilhelmą Bellwiedą, Johannesą Heistą, Kurtą Hermanną Kieslingą, Ludwigą Laugelį ir Karlą Schmuckerį. Milijonasis ekshumuotas buvęs karo medikas M. Beyreutheris iš dabartinės Saksonijos-Anhalto žemės buvo pašauktas į Vermachtą 1943-ųjų balandį ir tarnavo 1-osios tankų žvalgybos, rezervo ir mokymo divizijos 5-ajame dalinyje. Jis žuvo prie Kelmės 1944-ųjų spalį ir buvo ekshumuotas pernai rugsėjį. Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos, apie šio vokiečio kapą organizaciją informavo Adolfina Šležienė, kurios tėvas rado ir palaidojo M. Beyreutherį su dar dviem kariais 1944-aisiais, o lietuvių šeima prižiūrėjo kapą beveik 80 metų.
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga sako kasmet perlaidojanti nuo 12 tūkst. iki 15 tūkst. žuvusiųjų kare. 46-iose šalyse ji rūpinasi karo aukų kapavietėmis, kurių skaičius siekia 2,8 milijono. Tautinės sąjungos žiniomis, per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žuvo apie 20 tūkst. vokiečių karių. Apie 17,3 tūkst. jų identifikuoti ir palaidoti daugiau kaip 2 tūkst. kapaviečių visoje šalyje. XIX amžiaus pabaigoje įkurtose Kauno karių kapinėse laidoti abiejuose pasauliniuose karuose žuvę įvairių tautybių, tarpukariu - tik Lietuvos kariai. Iki šiol čia buvo perlaidota 4,4 tūkst.
