Buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės Daivos Gineikaitės istorija, susijusi su neblaivumo vairuojant ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi skandalu, ilgą laiką buvo viešojoje erdvėje. Ši byla ne tik atskleidė galimus korupcijos atvejus, bet ir palietė Kauno klinikinės ligoninės medikus, kurie buvo įtraukti į procesą. Galutiniu ir neskundžiamu Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimu D. Gineikaitei buvo skirta 9 415 eurų bauda.
Pirmosios instancijos teismas D. Gineikaitei buvo skyręs 20,7 tūkst. eurų baudą, tačiau apeliacinėje instancijoje ji buvo sumažinta iki 13,2 tūkst. eurų. LAT taip pat panaikino buvusiai NŽT vadovei skirtą baudžiamąją priemonę - trejus metus būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas. Kaip pranešė bylą nagrinėjęs teisėjas Pranas Kuconis, kitiems byloje nuteistiems asmenims - buvusiam tuometinės Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui, buvusiam jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui ir šios ligoninės gydytojui Artūrui Šulniui - skirtos baudos taip pat buvo sumažintos, o šios ligoninės slaugytoja S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista.
Teismo sprendimai ir baudų sumažinimas
G. Abeciūnui skirta 13,1 tūkst. eurų bauda buvo sumažinta iki 11 298 eurų, K. Grigoniui skirta 11,2 tūkst. eurų bauda - iki 7 532 eurų, o A. Šulniui skirta 6,4 tūkst. eurų bauda - iki 1 883 eurų. S. Skersienei skirta 3,7 tūkst. eurų bauda buvo panaikinta.
P. Kuconio teigimu, iš viso byloje buvo gauti penki kasaciniai skundai, kuriuose buvo keliama daug teisės taikymo klausimų. „Dalis kasaciniuose skunduose keliamų klausimų palikti nenagrinėti, nes jie neatitiko Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų keliamų kasaciniams pagrindams, dalis kasacinių skundų yra atmesti (...) tačiau trys kasaciniuose skunduose iškelti teiginiai pasitvirtino ir tiek pirmosios instancijos, tiek Kauno apygardos teismo nuosprendis LAT nutartimi yra pakeisti“, - sakė LAT teisėjas.
Draudimas bausti dukart už tą patį nusikaltimą
Vienas iš esminių LAT vertinimu pažeidimų šioje byloje buvo draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką pažeidimas. „Šiuos pažeidimus nagrinėjo, analizavo Kauno apylinkės bei apygardos teismai, iš tiesų jie pripažino tą pažeidimą, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam pažeidimui taisyti“, - teigė P. Kuconis.
Anot teisėjo, ikiteisminis tyrimas iš pat pradžių buvo pradėtas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Tačiau tiriant nusikaltimą nustatyta, kad dokumentai nebuvo klastoti, tad ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo nutrauktas. Tyrimui vadovavęs prokuroras tuomet inicijavo administracinį procesą dėl duomenų ar įrodymo klastojimo administracinėje byloje, tuo pačiu metu ir toliau vyko ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo pareigomis. „Susidarė situacija, kad dėl tos pačios veikos vyko administracinis procesas ir dalis nuteistųjų buvo nubausti administracinėmis baudomis, daliai procesas buvo nutrauktas, o paraleliai vyko baudžiamasis procesas už piktnaudžiavimą tarnyba“, - pasakojo teisėjas.
Administracinėje byloje D. Gineikaitės ir ligoninės vadovų atžvilgiu procesas buvo nutrauktas, o A. Šulnys ir S. Skersienė buvo nubausti baudomis. „Vieni ir tie patys veiksmai įgavo dvigubą teisinį vertinimą. Viena vertus - administracinis nusižengimas, kita vertus - baudžiamasis nusikaltimas. Na, o tokį dvigubą persekiojimą draudžia tiek mūsų Konstitucija, tiek konvencija, tiek gana gausi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu“, - teigė P. Kuconis.
S. Skersienės atleidimas nuo atsakomybės
Slaugytoja S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista būtent dėl minėto principo pažeidimo ir dėl to, kad pirmą kartą byloje, kurioje ji buvo pripažinta kalta, teisėsauga ją apklausė kaip liudytoją. „Nors slaugytoja, kai ji buvo apklausiama liudytoja, jai buvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų apie save, bet čia pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus“, - sakė teisėjas.
P. Kuconis pabrėžė, kad versti žmogų duoti parodymus prieš save draudžia tiek Konstitucija, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas. Anot jo, D. Gineikaitei pirmosios instancijos teismo skirtas draudimas užimti vadovaujančias pareigas turėjo būti panaikintas jau apeliacinės instancijos teismo, kuris nustatė, kad nusikaltimą ji padarė veikdama kaip privatus asmuo ir išteisino dėl veikos padarytos vykdant pareigas. „Šita baudžiamojo poveikio priemonė panaikinta todėl, kad čia yra apeliacinės instancijos teismo klaida“, - teigė teisėjas.
Skandalo aplinkybės
D. Gineikaitė ir tuometiniai ligoninės vadovai bei jos medikai nuteisti dėl piktnaudžiavimo, kai 2015 metais po avarijos buvo suklastotas D. Gineikaitės kraujo mėginys, kad nebūtų nustatytas neblaivumas. Tuometinei NŽT direktorei po avarijos buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją vėliau pripažino kalta, skyrė baudą ir keleriems metams atėmė teisę vairuoti.
Ligoninėje buvo paimti du jos kraujo mėginiai, antrasis - kitą dieną, o slaugytoja juos sukeitė. A. Šulnius teisme prisipažino paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o S. Skersienė sakė pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės teisme nepripažino visiškai.
Piktnaudžiavimu kaltinama D. Gineikaitė teisme sakė: „Bandžiau ją nuraminti, tikėjausi, kad tikrai bus leistinos ribos“. Paklausta apie šias aplinkybes teismui sakė D. Gineikaitė, kuri patvirtino, kad šis pokalbis tarp jos ir...
Nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl D. Gineikaitės kraujo mėginio sukeitimo, prokuroro prašymu buvo perklausytas teisėsaugos darytas pokalbio įrašas, kuriame girdima, kaip ministrė D.... Ši ministrė tikino, kad įvykis buvo sukeltas specialiai, pripažino, kad iš vakaro dalyvavo darbo vakarėlyje, bet tvirtino, jog po eismo įvykio ji iškart vyko į ligoninę, kur ją seselė patikrino alkotesteriu ir šis rodė „nuliukus“.
Į ligoninę D. Gineikaitė nuvyko jau praėjus numatytam terminui, per kiek laiko su alkotesterio parodymais nesutinkantis vairuotojas gali juos ginčyti. Byloje kaltinama seselė Salomėja Skersienė posėdžio metu patikino, kad alkotesteriu D....
2016 metų vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D. Gineikaitė eismo įvykį 2015 metų gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda.
Šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. Kaltinimo akte nurodyta, jog ji sukurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas Artūras Šulnius ir slaugytoja S. Šie kaltinamieji anksčiau buvo patraukti atsakomybėn administracine tvarka dėl melagingų parodymų davimo, A. Šulnius ir S. Skersienė pripažinti kaltais antrą kartą paėmę D. Kraujo mėginius. Savo kaltę byloje pripažįsta tik S. Skesienė ir A. Šulnius: medikas teigia, kad siekdamas nuraminti D. Gineikaitę pasakė slaugytojai paimti antrą jos kraujo mėginį, bet teigė nesitikėjęs, kad ji šiuos sukeis. S. Skersienė pripažįsta, kad kraujo mėginius sukeitė pati. Tuo tarpu kiti kaltinamieji neigia savo kaltę: ligoninės vadovai G. Abeciūnas ir K. Grigonis sako, kad tik prašė D. Gineikaitę maloniai aptarnauti, bet jokių neteisėtų nurodymų A. Šulniui nedavė. D. Gineikaitė sako neprašiusi klastoti duomenų dėl jos girtumo, tik negalėjusi patikėti, kad alkoholio koncentracija kraujyje tokia didelė.
Karjera ir skandalai
D. Gineikaitė iš pareigų NŽT pasitraukė 2015 metų pabaigoje, kilus skandalui dėl jos neblaivios sukeltos avarijos. Trauktis ją paragino V. Buvusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės Daivos Gineikaitės skandalinga istorija, kuomet girta sukėlusi avariją, bandė išsisukti teikdama, jog apsvaigo nuo burnos skalavimo skysčio, į teismų procesus murkdo ir Kauno medikus.
Vienas iš jų prisipažino daręs Gineikaitei antrąjį girtumo nustatymo tyrimą, kuris buvo neigiamas, neva moteris verkė ir labai prašė ją išgelbėti. Girta avariją sukėlusi ir netekusi savo posto buvusi Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė į teismų procesus įklampino ir Kauno klinikinės ligoninės gydytojus, tarp jų ir direktorių Gediminą Abeciūną, jis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir kėsinimu nuslėpti Gineikaitės girtumą. Direktorius kaltinamas savo pavaduotojui liepęs iš naujo padaryti avariją sukėlusios Gineikaitės girtumo testą, paneigiantį moters girtumą. Toks tyrimas buvo padarytas, tačiau juo nespėta pasinaudoti, mat STT pareigūnai, atlikę patikrą ligoninėje, spėjo rasti du skirtingus kraujo mėginius.
Už dokumentų klastojimą medikai baudžiamosios atsakomybės išvengė, tačiau už padarytus nusižengimus atsakyti visgi teks. Gydytojas Artūras Šulnius teisme prisipažino, kad iš Gineikaitės paėmė pakartotinius kraujo tyrimus, tačiau neatskleidė, ar taip padaryti nurodė pats ligoninės vadovas. Tuo taru direktorius Gediminas Abeciūnas savo kaltę šioje byloje neigia ir sako, jog prisipažinęs gydytojas pats atsako už savo veiksmus. Šiandien teismas turėjo nagrinėti ligoninės direktoriaus bylą, tačiau jo advokatas pateikė teismui keletą prašymų, todėl bylos nagrinėjimas atidėtas. Visgi teismas šiandien paskelbė nuosprendį gydytojui Artūrui Šulniui, prisipažinusiam liepus slaugytojai antrą kartą paimti iš Gineikaitės kraujo tyrimus. Jam teismas skyrė administracinę 289 eurų nuobaudą.
Dabar jau buvusi Nacionalinės žemės tarnybos direktorė eismo įvykio metu Kaune įkliuvo praėjusių metų gruodį, kai jos vairuojamas automobilis persirikiuodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Iškart po įvykio moteris policijos pareigūnams į alkotesterį įpūtė 1,66 promilės - tai vidutinis girtumas. Tačiau Gineikaitė girtumą neigė ir bandė įrodyti, jog alkoholio jos kraujyje galėjo atsirasti dėl burnos skalavimo skysčio. Teismas atmetė moters bandymą išsisukti ir pripažino ją kalta.
Teismai ir apeliacijos
2018 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teisme turėjo prasidėti apeliacinis procesas, nes visi penki nuteistieji nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu. „Nesutinku su priimtu sprendimu. Neteisingai išnagrinėjo bylą. Labai didelės paskirtos baudos, neadekvačios“, - teigė D. Gineikaitė.
Trečiadienį numatytas pirmasis apeliacinis posėdis neįvyko. Bylos nagrinėjimą nuspręsta atidėti, nes posėdžių salėje nepasirodė G. Abeciūno gynėjas, A. Šulnius ir S. Skersienė. Pasak prokuroro, Kauno apylinkės teismo paskirtos baudos - griežtos, bet atitinka įstatymo raidę. „Jos yra adekvačios, atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, kad ji yra korupcinė, padaryta grupės asmenų“, - teigė D. Stankevičius.
Skundai išnagrinėti per vieną posėdį, o galutinis verdiktas šioje plačiai atgarsį sukėlusioje byloje buvo priimtas spalio 14 d. Kauno apygardos teismas D. Gineikaitei nuosprendį sušvelnino, o visų keturių medikų skundus atmetė. Dėl dalies epizodų buvusi Nacionalinės žemės tarnybos vadovė buvo išteisinta - pašalinta aplinkybė, kad ji sukurstė G. Abeciūną, taip pat konstatuota, jog ji nedavė nurodymų savo tuomečiam patarėjui Gintarui Furmanavičiui piktnaudžiauti tarnyba, o skambino jam kaip senam pažįstamam. Tačiau D. Gineikaitė dėmės nenusiplovė - ji liko pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo bendrininkaujant. Tiesa, Kauno apygardos teismas sumažino žemesnės instancijos jai skirta baudą iki 13,2 tūkst. eurų.
D. Gineikaitę ir G. Abeciūną įklampino teisėsaugos pareigūnų legaliai įrašyti judviejų pokalbiai telefonu, o paskui grandinės principu įklimpo kiti medikai. Baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir kurstymo piktnaudžiauti išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas D. Gineikaitei skyrė 20 713 eurų, G. Abeciūnui - 13 181 euro, K. Grigoniui -11 298 eurų, A. Šulniui - 6402 eurų S. Skersienei - 3766 eurų dydžio baudas. Šiuo nuosprendžiu D. Gineikaitei uždrausta trejus metus eiti renkamas ir skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose. G. Abeciūnas negalės vadovauti gydymo įstaigoms trejus, o K. Grigonis - dvejus metus. Tai buvo istorinis verdiktas prieš pažinčių sistemą - pasak prokuroro D. Stankevičiaus, pasinaudojant ryšiais, telefonine teise, buvo mėginama sutvarkyti neskaidrius reikalus.
K. Grigonis Kauno apylinkės teismo 2018 metų liepą pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam skirta 11,2 tūkst. eurų bauda. Jam taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės būti išrinktam ar paskirtam į vadovaujamas pareigas sveikatos priežiūros įstaigose atėmimas dvejiems metams. K. Grigonis skunde teismui teigė, kad jam atimta ne teisė dirbti tam tikrą darbą, bet viešoji teisė būti išrinktam ar paskirtam. Medikas tvirtino, kad darbovietė netinkamai aiškina nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas BNS informavo, kad vadovaujantis teismų sprendimais, K. Ligoninėje jis liko dirbti ortopedu traumatologu. K. Grigonis buvo nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo pareigomis, kai Klinikinėje ligoninėje 2015 metais buvo suklastotas D. Posėdyje pasisakė buvę Kauno klinikinės ligoninės vadovai - Gediminas Abeciūnas ir jo pavaduotojas Kastytis Grigonis. Kiti nuteistieji, KKL gydytojas Artūras Šulnius, slaugytoja Salomėja Skersienė ir pati D. Gineikaitė į posėdį neatvyko, tačiau dalyvavo jų advokatai.
Į skandalą įklimpę medikai ir visų nuteistųjų advokatai prašė juos išteisinti. Tuo taru Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius prašė skundus atmesti ir palikti galioti Kaune priimtą nuosprendį. „Buvo priimtas teisingas sprendimas - kvalifikacijos tinkamos, bausmės skirtos įstatymo ribose, ne per griežtos“, - naujienų portalui lrytas.lt pasakojo D. Stankevičius.
Drunk Driving as a Threat to Road Safety (Updated)
Situacija po teismų
D. Gineikaitė 15min prisipažino taip iki šiol ir neatgavusi teisės vairuoti. „Labai jau ilgai. Vasarį sueis treji metai, kai uždraudė vairuoti. Teisę atgauti turėčiau tik kitąmet rugpjūtį. Prašiau grąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau, tačiau mano prašymą atmetė. Keistais pagrindais. Neva aš esu teisiama baudžiamojoje byloje, nepasimokiau. Bet juk viskas dėl to paties įvykio“, - 15min teigė D. Gineikaitė.
Šiuo metu ji patikino esanti registruota darbo biržoje, bedarbės statusą turi nuo liepos mėnesio, kai abipusiu sutarimu pasitraukė iš pastarosios savo darbovietės. „Buvau priimta laikinai. Žinojau tą. Pusantrų metų išdirbau. Nuo liepos intensyviai ieškosiusi darbo, bet sunku. Visa tai, kas vyksta, užkerta kelią. Jei pirminį etapą kur praeinu, vėliau pasako „ne“.
Dėl dokumentų klastojimo medikai baudžiamosios atsakomybės išvengė, tačiau už padarytus nusižengimus atsakyti visgi teks. Gydytojas Artūras Šulnius teisme prisipažino, kad iš Gineikaitės paėmė pakartotinius kraujo tyrimus, tačiau neatskleidė, ar taip padaryti nurodė pats ligoninės vadovas. Tuo taru direktorius Gediminas Abeciūnas savo kaltę šioje byloje neigia ir sako, jog prisipažinęs gydytojas pats atsako už savo veiksmus. Šiandien teismas turėjo nagrinėti ligoninės direktoriaus bylą, tačiau jo advokatas pateikė teismui keletą prašymų, todėl bylos nagrinėjimas atidėtas. Visgi teismas šiandien paskelbė nuosprendį gydytojui Artūrui Šulniui, prisipažinusiam liepus slaugytojai antrą kartą paimti iš Gineikaitės kraujo tyrimus. Jam teismas skyrė administracinę 289 eurų nuobaudą.
Skambino įtakingiems pažįstamiems D. Gineikaitės kraujo mėginių sukeitimo detektyvas prokuratūroje ir teismuose narpliojamas jau beveik 5 metus - tuometė NŽT direktorė avariją sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną. Po avarijos įpūtusi į policijos alkoholio matuoklį 1,66 prom. alkoholio (vidutinis girtumas), valdininkė nepaleido iš rankų telefono - prokuratūros duomenimis, siekdama užglaistyti skandalą, skambino tokiems įtakingiems žmonėms kaip buvęs vidaus reikalų ministras G. Furmanavičius ir tuometis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. D. Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G. Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste. G. Abeciūnas nedarbo dieną - šeštadienį - greitai susisiekė su savo pavaduotoju K. Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A. Šulniui. Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D. Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus - tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D. Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame - ne. Mėginys - šiukšlių dėžėje Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S. Skersienė. Mėginį su promilėmis ji išmetė į šiukšliadėžę, esančią netoli savo namų. Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A. Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K. Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G. Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D. Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio. A. Šulnius iš pokalbio su K. Grigoniu suprato, kad jis D. Gineikaitei turės padėti. Atvykusi D. Gineikaitė pabrėžė A. Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe - direktoriumi G. Abeciūnu ir K. Grigoniu. Tiesa, A. Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus vadovybės naudai, o patys ligoninės vadovai taip pat tikino, jog jis veikęs savarankiškai, esą jokių neteisėtų nurodymų jie nedavę. Savo kaltę neigė ir D. Gineikaitė. A. Šulniaus ir S. Skersienės skunduose Kauno apygardos teismui buvo tvirtinama, kad jie negali būti antrą kartą teisiami esą tuo pačiu pagrindu, nes jiems jau buvo skirtos administracinės naudos. Pasak advokato A. Jokūbausko, pirmos instancijos teismas juos nubaudė nepagrįstai.
tags: #daiva #gineikaite #vaikai
