Paauglystė - tai sudėtingas metas tiek tėvams, tiek patiems paaugliams, kuomet vaikai sparčiai keičiasi ir tėvai ima jausti, jog ryšys su jais silpsta. Šiuo laikotarpiu paauglys ieško savo identiteto ir vietos visuomenėje. Šios paieškos dažnai lydi maištas, todėl tėvai nerimauja, ar jų vaikas nepraėjo ribos ir nepradėjo vartoti narkotinių medžiagų.
Vienas iš rizikos veiksnių, lemiančių vaiko norą eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis, yra draugai ir aplinka. Pastebima, kad paauglys gali atsiriboti nuo šeimos, nebenorėti skirti laiko tėvams, prarasti susidomėjimą šeimos tradicijomis, pradėti nesisekti mokslai. Laisvalaikis kardinaliai pasikeičia, o pats paauglys tampa perdėtai irzlus, piktas ir viskuo nepatenkintas. Tai - įspėjamieji ženklai, rodantys galimą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Priklausomybė žalingiems įpročiams jaunimo tarpe auga. Tyrimai rodo, kad didelė dalis jaunų žmonių vartoja alkoholinius gėrimus, o nemaža dalis yra bandę narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, kanapių bei kitų narkotikų vartojimas Europoje sparčiai plito. Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas bei šeimų socialinių įgūdžių stoka išlieka pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių daugėja šeimų, patenkančių į rizikos grupę.
Psichoaktyviųjų medžiagų tipai ir jų poveikis
Psichoaktyviosios medžiagos skirstomos į kelias pagrindines grupes, kurių kiekviena turi skirtingą poveikį žmogaus organizmui ir psichikai.
Stimuliuojamosios psichoaktyviosios medžiagos
Šiai grupei priklauso tokios medžiagos kaip kokainas, krekas, ekstazis, amfetaminas. Jų vartojimas pasireiškia:
- Psichiniai požymiai: pasitenkinimo, euforijos pojūtis, pasitikėjimo savimi antplūdis, agresyvumas, judrumas, nemiga, dirglumas, haliucinacijos, nerimas, panika, dezorientacija, apatija.
- Fiziniai požymiai: energijos ir budrumo antplūdis, išsiplėtę vyzdžiai, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis, pakilusi temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, hiperaktyvumas.
Slopinančios psichoaktyviosios medžiagos
Prie šios grupės priskiriami opiatai, raminamieji ir migdomieji vaistai, alkoholis. Jų poveikis pasireiškia:
- Psichiniai požymiai: apatija, nerišli kalba, sumažėjęs nerimas ir įtampa, po didelių dozių jaučiama euforija, atsipalaidavimas, numalšinamas skausmas. Išsivysto fizinė ir psichinė priklausomybė.
- Fiziniai požymiai: susitraukę vyzdžiai, sulėtėję judesiai, prakaitavimas, mieguistumas, traukuliai, neįmanoma susikaupti, sumažėjęs fizinis aktyvumas, sulėtėjęs pulsas ir kvėpavimas, niežulys, sausa burna, galimas pykinimas, vėmimas. Rūkant gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai.
Haliucinogenai
Tai kanapės, marihuana, hašišas, LSD, taip pat lakūs tirpikliai, klijai, benzinas ir kt. Jų poveikis pasireiškia:
- Psichiniai požymiai: „kelionės“ - vizualinės arba klausos haliucinacijos, bloga orientacija aplinkoje, pakitęs mąstymas ir suvokimas, pakitusi klausa, skonis, uoslė ir jutimas - užuodžiami garsai ir jaučiamos spalvos. Iškreipti realybės vaizdiniai, prarasta nuovoka, orientacija, naujai išgyvenami seni įvykiai, išgąstis, baimė, siaubas ar panika.
Mišrus poveikis
Kai kurios medžiagos gali sukelti slopinimo, stimuliavimo ar haliucinogeninio veikimo požymių derinį, pasireiškiantį mieguistumo, sąmonės slopinimo ir stipraus sujaudinimo būklių kaitaliojimusi.
Alkoholio poveikis vaisiui nėštumo metu
Nėštumo metu vartojamas alkoholis greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto, didindamas jo koncentraciją moters kraujyje. Kadangi alkoholis laisvai pereina per placentą, vaisiaus alkoholio koncentracija greitai tampa tokia pati kaip ir nėščiosios. Naujagimiui, gimusiam su padidėjusia alkoholio koncentracija kraujyje, pirmosiomis dienomis gali išryškėti alkoholio abstinencijos sindromas, pasireiškiantis centrinės nervų sistemos sudirginimo požymiais, drebuliu, dirglumu, raumenų tonuso pakitimais, sutrikusiu miego-būdravimo ciklu, prakaitavimu. Sunkius atvejus gali lydėti traukuliai, taip pat virškinimo trakto sutrikimai: blogas čiulpimas, pilvo pūtimas, atpylinėjimas ar vėmimas.
Vėliau, vaikui augant, išryškėja kiti sutrikimai. Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) gali lemti per mažą gimimo svorį, kuris išlieka ir vėlesniame amžiuje, disproporciją tarp svorio ir ūgio. Kitos galimos VAS pasekmės - protinis atsilikimas, dėmesio ir atminties trūkumas, perdėtas aktyvumas, menki problemų sprendimo įgūdžiai, sunkumai mokytis iš klaidų ir priimti sprendimus, nebrandus elgesys, dezorientacija laike ir erdvėje. Dėl skirtingų smegenų sričių pažeidimo stebimas negebėjimas prisitaikyti, prasta savireguliacija, impulsyvumas.
Prevencijos ir pagalbos svarba
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) nuolat vykdo prevencines programas ir tyrimus, siekiant mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Svarbu suprasti, kad prevencija yra kompleksinis procesas, apimantis švietimą, informavimą ir paramos teikimą.
Tėvų vaidmuo
Tėvų vaidmuo prevencijoje yra išskirtinai svarbus. Tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams, atsisakydami žalingų įpročių. Jie turėtų domėtis savo vaikų gyvenimu, bendrauti atvirai ir be smerktukų. Jei kyla įtarimų dėl vaiko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, svarbu nepanikuoti, o pasiruošti pokalbiui, surinkti informaciją ir ramiai bei nuosekliai kalbėtis su vaiku.
Bendraukite: Bendrauti reikia visada, ne tik kai kyla įtarimų. Jei vaikas vartoja kvaišalus, tėvai turi pasiruošti pokalbiui, suplanuoti tinkamą laiką, apgalvoti, ką ir kaip klausti, kokie gali būti atsakymo variantai bei nuspręsti, kokia bus jų pozicija. Tėvai turi būti „pasikaustę“, vadinasi, reikia išstudijuoti informaciją apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų rūšis, poveikį bei žalą. Jeigu tėvų informacija bus neteisinga ir klaidinanti, jaunuoliai ne tik neklausys, bet dar labiau atsiribos. Pokalbio metu tėvai turi palaipsniui prieiti prie kvaišalų temos. Visada yra tikimybė, kad vaikui nerimą kelia kitos problemos, nesusijusios su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Pokalbis neturi būti smerkiantis! Jeigu tėvai pasirinks puolimo ir kaltinimo taktiką, tikėtina, jog vaikas visiškai atsiribos.
Rodykite teigiamą pavyzdį: Tėvai turi prisiminti, kad jų pačių alkoholio vartojimas vaikams matant, turi įtakos jo norui eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Jeigu vaikui nuo mažens susidarys įspūdis, kad alkoholis - neatsiejama švenčių dalis, o išgėrinėjimai savaitgaliais ir per atostogas - atsipalaidavimo būdas, tikėtina, kad šis vaizdas jaunuolį pastūmės pabandyti.
Stiprinkite tarpusavio ryšį: Tėvai turi domėtis, bendrauti ir stebėti vaikus, kad laiku būtų užkirstas kelias kvaišalų vartojimui.
Švietimo įstaigų vaidmuo
Mokykla atlieka svarbų vaidmenį vykdant narkomanijos prevenciją. Ugdymo įstaigos turėtų suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimo riziką ir pasekmes, formuoti socialinius įgūdžius, padedančius atsispirti socialiniam spaudimui. Kiekvienoje mokykloje turėtų būti komitetas, atsakingas už prevencinį darbą, organizuojamas mokytojų švietimas ir tėvų informavimas apie prevencijos programas.
Profesionali pagalba
Jei kyla įtarimų arba jau žinoma, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos į specialistus. Priklausomybių ligų centrai, psichikos sveikatos centrai, psichologai ir psichoterapeutai gali suteikti reikiamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Ankstyvoji reabilitacija yra itin svarbi, nes ji ženkliai lemia vaiko tolesnę raidą.
Jaunimo psichinė sveikata: prevencijos strategijos, ištekliai ir parama
Svarbu suprasti, kad priklausomybė - tai liga, o ne valios trūkumas. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas ir reabilitacija, tuo didesnė tikimybė pasiekti gerų rezultatų ir padėti vaikui grįžti į visavertį gyvenimą.
tags: #alkocholio #ir #narkotiku #poveikis #vaikui
