Sakytinė kalba labai svarbi vaikų bendravimo įgūdžių ugdymui(si), padeda išreikšti mintis, idėjas. Tai neatsiejama nuo vaikų akademinių pasiekimų. Ji lavina klausą, žodyną, tartį. Sakytinė kalba padeda vaikui pažinti pasaulį, leidžia išreikšti save kalba bei išklausyti kitų. Jei vaikai turi problemų su sakytinėje kalba, jų turės ir su rašytine, todėl tikrai labai svarbu ugdyti sakytinę kalbą bei skatinti vaikus kuo daugiau kalbėti, reikšti savo mintis. Nes tai yra vienas svarbiausių komunikacijos, socializacijos veiksnių. Kalba padeda išreikšti mintis, norus, žinias, kurti santykius ir t.t.
Tik kalbant su vaiku galima tobulinti vaikų sakytinę kalbą, nes vaikas klauso, kartoja, girdi, įsimena, analizuoja. Daug procesų vyksta galvoje ir tuomet pilnas emocijų jums kažką pasakoja, dalinasi mintimis. O jeigu nekalbėsime su vaiku, jis nei supras kalbos, nei mokės pasidalinti mintimis su kitais, nesinaudos. O nuo to, kad nemoka kalbėti, darosi piktas, kad jį aplinkiniai nesupranta, tuomet jis savo pyktį išlieja destruktyviu būdu - mušantis ar užsisklendžia ir nekalba. Būna, kad vaikai nekalba su tam tikrais suaugusiais, būna, vaikus moko tylėti mama ir tėvas namuose. Vaikas atėjęs į darželį tyli, nekalba su auklėtojomis, su vaikais kalba, kai negirdi auklėtojos. O tėvai stebisi ir teigia, kad vaikai kalba namuose.
Vaikai jaučiasi užtikrintai, kad juos supras, kad galėtų reikšti savo nuomonę ir mintis. Nes tai pagrindinis būdas komunikuoti, keistis informacija ir panašiai.
Didaktinių žaidimų vaidmuo
2024 metais lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ atlikto kokybinio tyrimo duomenys parodė, kad ankstyvojo amžiaus vaikai dažnai susiduria su artikuliacijos problemomis, ribotu žodynu, prastu kalbos suvokimu. Taikant didaktinius žaidimus, vaikams sudaromos sąlygos patraukliai ir nuosekliai lavinti kalbos įgūdžius: turtinti žodyną, gerinti garsų tarimą, ugdyti foneminį suvokimą, gerinti sakinių struktūrą. Pastebėta, kad didaktiniai žaidimai taip pat padeda šalinti kalbos sutrikimus.
Tyrime dalyvavę pedagogai pabrėžė, kad didaktiniai žaidimai suteikia veiklai aiškią struktūrą, didina vaikų įsitraukimą, skatina bendradarbiavimą, kūrybiškumą, socialinių įgūdžių augimą. Tyrimas patvirtino, kad didaktiniai žaidimai atlieka svarbų vaidmenį ankstyvojo amžiaus vaikų sakytinės kalbos ugdymo procese. Jie ne tik lavina kalbinius gebėjimus, bet ir prisideda prie vaiko pažintinės, socialinės bei emocinės raidos, formuoja požiūrį į save ir jį supantį pasaulį bei kitus žmones, vaikai ugdosi mąstymą, kūrybiškumą, pažintinius procesus.
Skaitymo ugdymo svarba
Nors skaitymas darosi vis mažiau populiari laisvalaikio forma, vis tiek svarbu rūpintis vaiko skaitymo kokybe, gebėjimu skaityti ir skaitymo turiniu, paaiškinti nesuprantamus dalykus, pasidalinti nuomone apie perskaitytą knygą. Šiuolaikinio pasaulio keliamus reikalavimus bendriesiems gebėjimams: kritiškai mąstyti, efektyviai bendrauti, įgyvendina skaitymas. Vaikai jau ikimokykliniais ir priešmokykliniais metais vedami į meno pasaulį, grožinės literatūros lobynus.
Skaitymas, teksto suvokimas, gebėjimas jį struktūrizuoti, analizuoti yra sėkmingos integracijos į visuomenę, gebėjimo mokytis visą gyvenimą prielaida. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose siekiama, kad mokiniai ugdytųsi sklandaus ir sąmoningo skaitymo įgūdžius, mokytųsi suprasti negrožinius ir grožinius tekstus, pasirinkti literatūros kūrinius, suvokti mokslo populiariosios literatūros, periodinės spaudos ir kitos informacijos šaltinių svarbą, savarankiškai rasti informaciją ir tiksliai ją naudoti.
Vaikai į mokyklą ateina norėdami išmokti skaityti. Todėl priešmokyklinis ir pradinis klasių mokytojas turi puoselėti, stiprinti skaitymo mokymo interesus, sužadinti mokinių norą skaityti, tobulinti skaitymo įgūdžius. Skaitytojo ugdymas šiandieną - svarbi problema.
Psichologiniai skaitytojo ugdymo aspektai
Skaitymas yra reikalingas kaip savęs pažinimo forma ir saviraiška. Knygos skaitymas - būdas pažinti save, vidinį pasaulį, suvokti savo esmę. Ąžuolynas plečia žodyną, kuris gilina mąstymo plėtotę, lavina atmintį, dėmesį. Iš knygų kaupiamos žinios, estetinė patirtis. Skaitymo lavinama vaizduotė praturtina vaiko vidinį pasaulį emocijomis, apmąstymais, rezultatais. Skaitymas neatsiejamas nuo žmogaus psichinių savybių - temperamento, gebėjimų. Nuo jų priklauso skaitymo proceso kokybė ir rezultatai.
Ugdant skaitytoją svarbu išmanyti psichologines skaitytojo ugdymo ypatybes, nes skaitymo proceso suvokimas, vaiko raidos išmanymas suteikia papildomų idėjų, žinių, kaip reikia ugdyti jaunąjį skaitytoją, ko galima tikėtis iš jo viename ar kitame amžiaus tarpsnyje.
Ikimokykliniame amžiuje vaikai mėgsta pasakoti, klausytis knygeles. Pasak psichologų, skaitymas yra reikalingas kaip savęs pažinimo forma ir saviraiška. Knygos skaitymas - būdas pažinti save, vidinį pasaulį, suvokti savo esmę. Ąžuolynas plečia žodyną, kuris gilina mąstymo plėtotę, lavina atmintį, dėmesį. Iš knygų kaupiamos žinios, estetinė patirtis. Skaitymo lavinama vaizduotė praturtina vaiko vidinį pasaulį emocijomis, apmąstymais, rezultatais.
385 – 10 įdomiausių ESL žaidimų vaikams
Kalbos raida ir socialinė aplinka
Kalbos raida sudaro kalbos suvokimas ir bendravimas žodžiu arba raštu. Žodžiai apibūdina daiktus ir sąvokas, kalbos raida glaudžiai susijusi su pažinimo raida. Vaikai mokosi kalbos, kada tėvai jiems skaito knygas su paveikslėliais, tobulėja vaiko gebėjimai megzti pokalbį bei jį plėtoti, kai skatina vaikus spėti apie skaitomos istorijos raidą.
Vaiko gebėjimas kalbėti - svarbi socializacijos prielaida. Kalba susideda iš žodžių. J. Dailidienė knygoje „Vaikų kalbos ugdymo metodika“ kalba apie ankstyvąjį amžiaus - laikotarpį vaiko kalbai ugdyti. Svarbus suaugusiojo vaidmuo. Žodis po žodžio, visapusiškai ugdo vaiko kalbą, lavina vaizduotę, atmintį, mąstymą, formuoja jo charakterį.
Socialinės sąlygos yra sraigtelis, kuris leidžia daugiau ar mažiau atsiskleisti vidiniam vaiko gebėjimui, perprasti žodžių reikšmės specifiką. Socialinė aplinka labai svarbi tolimesniam gimtosios kalbos vystymuisi. Kalbinė aplinka - ne tik vaiko girdima kalba.
Meninės veiklos ir kalbos ugdymas
Straipsnyje aptariamos vaiko sakytinės kalbos ugdymo/plėtojimo meninėje (dailės) veikloje galimybės. Tyrimas atskleidė - siekiant ugdyti vaikų sakytinę kalbą, svarbu derinti įvairias poveikio priemones/būdus: kalbos aparato lavinimą, sąveiką su ugdytojais, kalbos stimuliavimą įvairiomis priemonėmis, veiklomis, specialiąją pagalbą kalbos korekcijai. Smulkiosios motorikos lavinimas, įvairiais darbo būdais ir priemonėmis dailinėje veikloje, gali tapti kalbos raidos sutrikimų prevencijos priemone.
Tėvams trūksta informacijos apie ugdymo įstaigoje taikomas vaikų kalbinės raiškos plėtojimo būdus; pedagogai ir tėvai, kaip pagalbos būdus, lavinant/skatinant vaikų kalbą, nurodo tik logopedo teikiamą pagalbą.
385 – 10 įdomiausių ESL žaidimų vaikams
Šiaulių lopšelio-darželio „Drugelis“ „Skruzdėliukų“, „Švelnukų“ ir dvimečiai „Žiogelių“ grupių vaikai dalyvauja tarptautiniame projekte „Vaiko kelias į gražią kalbą. Laimingas vaikas“. Vykdant projekto veiklas „Skruzdėliukų“, „Švelnukų“ ir „Žiogelių“ grupėse apsilankė varlytė LILĖ, kuri atnešė vaikams voką su užduotėlėmis. Vaikai prisiminė ir pakartojo artikuliacinės motorikos lavinimo pratimus „Begemotas“, „Dūdelė“ ir išmoko naują - „Tvorelė“. Vėliau visi smagiai statė didelę „sniego kamuoliukų“ pilį, kurią vėliau išardė jų ieškodami.
tags: #dailes #ugdomasis #poveikis #vaiku #sakytinei #kalbai
