Kraujas šlapime, mediciniškai vadinamas hematurija, yra būklė, kai šlapime aptinkama raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Tai gali pasireikšti kaip matomas kraujas šlapime (makrohematurija), dėl ko šlapimas gali būti rausvas, raudonas arba rudas, arba kaip mikroskopinė hematurija, kai kraujas aptinkamas tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Hematurija nėra liga, o simptomas, kuris gali rodyti įvairias problemas, susijusias su inkstais, šlapimo takais ar kitais organais. Ji gali būti laikina arba nuolatinė, susijusi su gerybinėmis ar rimtomis priežastimis.
Šlapimo tyrimas yra greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, o svarbiausia, rezultatai gaunami tuoj pat. Bendras šlapimo tyrimas leidžia įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius.
Šlapimo analizatoriaus ir mikroskopijos reikšmė
Šlapimo analizatorius yra jautresnis eritrociturijos tyrimams nei mikroskopija. Todėl visai pateisinama, kai eritrocitų skaičiaus (taip pat ir leukocitų skaičiaus) šlapimą mikroskopuojantis laboratorijos gydytojas nenurodo. Šlapimo analizatoriaus tyrimas yra pranašesnis ne vien todėl, kad yra jautresnis, bet ir todėl, kad jis gali aptikti visas tris priežasčių grupes: eritrocituriją (kuri kartais pasireiškia kaip hemoglobinurija dėl greito eritrocitų irimo), tikrąją hemoglobinuriją, mioglobinuriją.
Radus hematuriją automatiniu analizatoriumi, kartais reikalaujama ją patvirtinti mikroskopu. Tačiau net ir nepatvirtinus hematurijos mikroskopu ji dažniausiai iš tikrųjų yra, jeigu ją randa šlapimo automatas. Taip yra todėl, kad eritrocitai gali suirti (tai įvyksta labai dažnai). Eritrocitams suirus laboratorijos gydytojas jų nemato tirdamas šlapimą mikroskopu. Hematuriją šlapimo analizatorius registruoja pagal hemoglobino chemines reakcijas, todėl net ir suirę eritrocitai registruojami. Dažniausiai, mikroskopijai nepatvirtinus eritrociturijos, jie yra suirę. Tačiau papildomai galimi dar du atvejai, kai prietaisas rodo ERY padidėjimą, o mikroskopu eritrocitų nerandama: 1) hemoglobinurija; 2) mioglobinurija.
Normali mikroskopinio tyrimo norma vaikams yra iki 2 eritrocitų/matymo lauke, o suaugusiems - iki 5 eritrocitų/matymo lauke. Jeigu nustatoma mažiausia hematurijos reikšmė (5-10 ery/µl), šlapimo tyrimą reikia kartoti, ir jeigu šis požymis išlieka, reikia atidžiai ištirti tokio pokyčio priežastį.
Pagrindinės hematurijos priežastys vaikams
Pagrindinės hematurijos priežastys yra inkstų ir šlapimo takų patologija. Vaikų šlapimo takų infekcija dažnai yra vienkartinė liga, kuri greitai praeina ir, jei reikia, gydoma antibiotikais. Šlapimo takų infekcija - mikroorganizmų sukeltas šlapimo organų sistemos uždegimas. Ja serga apie 3,6 proc. berniukų ir apie 11 proc. mergaičių. Kelis kartus dažniau serga mergaitės nei berniukai.
Pagrindinės hematurijos priežastys vaikams gali būti:
- Inkstų ligos: glomerulonefritas, pielonefritas, inkstų akmenligė, inkstų trauma, policistozė, navikai.
- Šlapimo takų ligos: šlapimo pūslės uždegimas (cistitas), šlaplės uždegimas (uretritas), šlapimo takų trauma.
- Kraujo ligos: tam tikri paveldimi sutrikimai, pvz., pjautuvinė anemija, hemofilija.
- Infekcijos: naujausia infekcija po bakterinės ar virusinės infekcijos inkstuose gali sukelti uždegimą.
- Intensyvus fizinis krūvis: gali sukelti kraujo šlapime, ypač tarp sportininkų, dėl šlapimo pūslės traumos, dehidratacijos arba eritrocitų skilimo.
- Medikamentai: kai kurie vaistai gali sukelti hematuriją.
Makrohematurija (šlapimas raudonos spalvos) paprastai matoma jau esant 2500 ery/µl. Tačiau analizatoriuje ir dešimt kartų mažesnė eritrocitų koncentracija šlapime (250 ery/µl) yra maksimumas, kurį jis gali surasti. Ši reikšmė (250 ery/µl) yra ryškios hematurijos (eritrociturijos) požymis.
Diagnostika ir tyrimai
Diagnozuojant hematuriją, svarbu nustatyti jos priežastį. Tai apima:
- Klinikinis vertinimas: gydytojas apklausia apie simptomus, ligos istoriją, rizikos veiksnius.
- Bendras šlapimo tyrimas: leidžia įvertinti šlapimo spalvą, drumstumą, pH, baltymų, gliukozės, eritrocitų ir leukocitų kiekį.
- Šlapimo mikroskopija: leidžia tiksliai nustatyti eritrocitų kiekį ir jų morfologiją.
- Vaizdiniai tyrimai: ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali padėti diagnozuoti inkstų akmenis, navikus ar kitus struktūrinius pakitimus.
- Cistoskopija: procedūra, kurios metu šlapimo pūslė apžiūrima specialia kamera per šlaplę.
- Inkstų biopsija: gali būti atlikta, siekiant paimti inkstų audinių mėginį tyrimui.
Jeigu šlapimo analizatorius parodė, kad šlapime yra vitamino C (askorbo rūgšties), tuomet eritrociturijos tyrimas nepatikimas.
Šlapimo surinkimo vakuuminis indas
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote kraujo šlapime, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti tik spalvos pakitimas dėl maisto medžiagos ar vaistų, tačiau dėl saugumo svarbu kreiptis į specialistą. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Šlapimas yra raudonos, rausvos arba kolos spalvos.
- Šlapime yra kraujo krešulių.
- Hematurija pasireiškia kartu su skausmu pilvo ar šono srityje, karščiavimu, dažnu ar skausmingu šlapinimusi.
- Vaikas karščiuoja daugiau kaip tris paras, temperatūra aukšta ir sunkiai krenta, jei nėra kataro požymių.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar hematurija atsirado be skausmo. Būtent neskausmingas kraujas šlapime, ypač vyresniame amžiuje, gali būti pirmasis onkologinės ligos signalas. Šie atvejai dažnai nustatomi vėlyvose stadijose, nes kraujavimas gali būti pirmasis jau pažengusios ligos požymis.
Gydytojas urologas vertina ne tik simptomus, bet ir bendrą klinikinį kontekstą. „Mūsų tikslas - suteikti žmogui žinojimą ir ramybę“, - sako specialistai. Dažniausiai kraujas šlapime nėra onkologinės ligos požymis, bet kiekvieną kartą svarbu įsitikinti, jog nieko nepraleidome.
Gydymas priklauso nuo hematurijos priežasties. Jis gali apimti antibiotikus (esant infekcijoms), vaistus (esant inkstų ligoms), procedūras (pvz., akmenų šalinimas) ar net chirurginį gydymą (esant navikams).
