Artėjant mokslo metams, vaikų laukia ne tik naujos žinios ir patirtys, bet ir daugybė emocijų. Nuo džiugesio ir jaudulio iki nerimo ar net baimės - visa tai natūrali dalis, ruošiantis grįžti į mokyklą. Emocinis pasiruošimas tampa ne mažiau svarbus nei daiktų įsigijimas.
Psichologė Ieva Plauškutė pabrėžia, kad pirmieji mokslo metai - tai didelis pokytis vaiko gyvenime. Kardinaliai keičiasi rutina, atsiranda nauja aplinka, žmonės, taisyklės ir užduotys. Tai gali sukelti įvairiausių jausmų: jaudulį, nervingumą, smalsumą, nerimą, baimę, stresą, liūdesį, džiugesį ar entuziazmą. Vaikai gali patirti tiek malonius, tiek nemalonius jausmus, o kartais - ir mišrius.
Vyresniems vaikams ir paaugliams grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų taip pat gali sukelti panašius jausmus. Pasikeitę klasės draugai, didesnė atsakomybė ir griežtesnė rutina gali lemti įvairias emocijas, kurios priklauso nuo vaiko asmenybės. Drąsiems ir socialiniams vaikams tai gali kelti džiugesį, o ramesniems - nerimą ir baimę.
Psichologės teigimu, svarbiausia yra atviras ir priimantis pokalbis su vaiku. Tėvai turėtų padėti vaikui įvardinti savo jausmus ir suprasti, kad jie yra natūralūs. Svarbu atrasti pusiausvyrą tarp palaikymo ir savarankiškumo skatinimo, padedant vaikui ugdytis pasitikėjimą savimi ir įgūdžius, reikalingus susidoroti su iššūkiais.
Vaikui ruošiantis mokslo metams, tėvai turėtų išsamiai ir su rūpesčiu atsakyti į visus jo klausimus. Galima papasakoti apie dienotvarkę mokykloje, aptarti bendravimo taisykles su bendraamžiais ir mokytojais. Svarbiausia - parodyti vaikui, kad jis visada gali kreiptis pagalbos.
Tėvai taip pat gali padėti vaikams lengviau ir interaktyviau mokytis, pasitelkdami šiuolaikines technologijas. Inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius siūlo įvairius edukacinius įrankius, kurie gali paįvairinti moksleivių kasdienybę.
Kai kuriems vaikams, norint numalšinti jaudulį, gali padėti specialios programėlės, pavyzdžiui, „Piku - ramūs vaikai“, siūlanti vaizdingas meditacijas ir įrankius ramiam miegui. Edukaciniai žaidimai programėlėje „ALPA“ padeda mažiesiems iki 8 metų pasiruošti pirmai klasei, mokantis skaičių, abėcėlės ir kitų dalykų. Galvosūkių žaidimas „Atomas“ supažindina su gamtos mokslų pradmenimis, o interaktyvi periodinė lentelė „100balų“ pateikia cheminių elementų informaciją lietuvių kalba. „Code.org“ siūlo mokytis algoritmavimo ir programavimo pagrindų.
Be tradicinio mokymosi, svarbu ugdyti ir vaikų emocinį intelektą. Kaip pastebi mokytojas Kama Ahamada, vaikams jausmų pažinimas yra labai svarbus. Mokykloje „Lauko mokykla“ vyksta sesijos, kuriose mokytojai ir vaikai dalijasi mintimis ir jausmais, mokosi klausytis, empatijos ir spręsti konfliktus. Viena iš savaitės temų buvo „Kaip aš galiu būti savo emocijų bosas?“, kurios metu vaikai tyrinėjo savo jausmus, jų poveikį kūnui ir santykiams.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur greta intelektinių gebėjimų vis dažniau akcentuojamas ir emocinis intelektas, svarbu ugdyti tokias vertybes kaip gerumas, nuoširdumas ir empatija. Vaikų emocijos būna impulsyvios, o jų pagrindu formuojasi sudėtingesni jausmai. Dėl lengvai prieinamo smurto ir agresijos medijose, emocinis vaikų ugdymas tampa itin aktualus.
Tėvai yra pagrindiniai emocinio ugdymo šaltiniai. Svarbu, kad patys sugebėtų pažinti, įvardinti ir kalbėti apie savo emocijas. Tai nereiškia, kad reikia viešai aptarinėti rimtas problemas, tačiau kasdienėse situacijose tėvai gali modeliuoti tinkamą emocijų išraišką ir valdymą.
Kalbant su vaiku apie jo jausmus, svarbu vartoti „Aš“ kalbą, parodyti supratimą ir pripažinti, kad visi jausmai yra natūralūs. Užuot sakę „Neverk!“, geriau suprasti ir atpažinti vaiko emocijas: „Suprantu, kad tu bijai“. Bazinės emocijos - pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas, nuostaba, pasibjaurėjimas - gali būti pažįstamos per knygeles, žaidimus, pasakų ir filmukų herojų analizę.
Vadinamieji „blusų turgūs“ gali tapti puikia erdve vaikams patirti įvairias emocijas. Čia jie gali džiaugtis radę unikalų daiktą, nusivilti, jei nepavyksta jo įsigyti, jausti jaudulį derantis, tyrinėti aplinką su smalsumu ar stebėtis senoviniais daiktais. Tokios patirtys padeda vaikams ugdyti emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius.
Blusų turgus skatina ir savęs pažinimą: vaikai atranda naujus interesus, formuoja vertybes, mokosi priimti sprendimus ir lavina kūrybiškumą. Tai vieta, kur savęs pažinimas maskuojamas laisvalaikiu ir malonumais.
Trys „vartai“ blusų turguje:
- Laisvės vartai: Atsikratyti nereikalingų daiktų jausmas, džiaugsmas, kad jų neturime namuose.
- Pagundos vartai: Išbandymas atsispirti daiktų vilionėms, svarstymas „už“ ir „prieš“, sprendimų priėmimas.
- Ilgesio vartai: Atradėjo laimė, jausmas, kad radai tai, ko ieškoai visą gyvenimą.
Blusų turgus mokykloje - tai saugi ir kontroliuojama aplinka, kurioje renginys gali būti susietas su mokymo programomis, suburti bendruomenę ir paremti mokyklos iniciatyvas. Mokiniai mokosi atsakingumo, derybų, pasididžiavimo savo darbu ir dosnumo.
Kaip vaikams kontroliuoti emocijas: išmokite emocijų valdymo meno #emocijųreguliavimas
Kolekcionavimas, kaip ir apsilankymas blusų turguje, susijęs su emocijomis. Jis gali teikti nostalgiją, estetinį pasitenkinimą, atradimo džiaugsmą ir būti saviraiškos forma. Svarbu atskirti kolekcionavimą nuo liguisto kaupimo, kuris gali tapti psichikos sutrikimu.
Vaikų leistino elgesio ribų nustatymas yra svarbus aspektas. Tėvai turi nuolat stebėti, suprasti ir įsiklausyti į savo vaikus, analizuoti savo jausmus ir valdyti emocijas. Ribos turėtų atitikti vaiko amžių ir būti nustatomos susitarimais.
Nėščiosios emocijų įtaka vaisiui yra reikšminga. Ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių vaisiaus vystymuisi, tuo tarpu teigiamos emocijos prisideda prie sveiko kūdikio auginimo.
Emocinis ugdymas apima ne tik žinias, bet ir jausmus. Svarbu, kad vaikai gebėtų atpažinti ir valdyti savo emocijas, būti empatiški ir jautrūs kitiems. Tėvai, per savo elgesį ir bendravimą, yra pagrindiniai emocinio ugdymo specialistai.
Suaugusiųjų empatiškas atsakas į vaiką stiprina jo asmenybės ugdymąsi ir padeda išsiugdyti savigarbą. Mokymasis klausytis yra svarbus tiek santykiuose su vaikais, tiek su kitais žmonėmis. Padėti vaikui pažinti save, jo idealųjį „Aš“ ir stiprinti pasitikėjimą savimi - tai tėvų pareiga.
Vaikų emocijų pliūpsnis, ypač sulaukus trejų metų, yra natūralus procesas. Vaikai gyvena emocijų pasaulyje ir mokosi jas išjausti, atpažinti ir valdyti. Tėvai turėtų kantriai laukti, prisėsti šalia, pasiteirauti, ar nereikia pagalbos, ir ramiai įgarsinti tai, kas vyksta.
Prieraišusis žaidimas, apimantis daug apsikabinimų, prisilietimų ir bendrų veiklų, padeda atkurti ryšį su vaiku ir sumažinti įtampą. Svarbu gerbti vaiko kūno ribas ir vengti priverstinio kontakto.
