Kelionė į pirmą klasę - didžiulis iššūkis tiek vaikui, tiek jį išlydintiems suaugusiesiems. Nerimą gali sustiprinti įvairios mintys: ar mano vaikas tikrai pasiruošęs? Ar padariau viską, kad vaikas šiame naujame etape jaustųsi saugiai ir užtikrintai?
Priešmokyklinukų grupėse dirbama su pagrindinių kompetencijų, reikiamų mokyklai, lavinimu: socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninės. Tačiau kalba - viena pagrindinių vaiko komunikacijos ir informacijos suvokimo priemonių, nuo kurios priklauso, kaip vaikas geba atlikti užduotis ir realizuoti save mokyklos aplinkoje.
Logopedo vaidmuo ir kalbos ugdymo svarba
Dažnai manoma, kad pas logopedus lankosi vaikai, negalintys ištarti kokių nors garsų. Tačiau logopedo darbas yra gerokai platesnis: tarties bėdos gali būti siejamos su neišlavinta fonemine klausa (gebėjimas skirti kalbos garsus bei jų požymius), dėmesio koncentracija ir t.t. Tėvai kreipiasi į logopedą dėl rašymo ir/ar skaitymo problemų ir teisinasi, kad vaikas viską taria gerai, tik rašo - negerai. Kalbos ugdymas, kaip ir pati kalba, susideda iš daugybės sluoksnių: nuo kalbos, aplinkos garsų suvokimo, iki garsų tarimo, logikos, atminties lavinimo.
Kam ieškome skirtumų paveikslėliuose, dėliojame dėliones ar vedžiojame linijas? Kodėl klausome pirmo žodžio garso ir ieškome raidės atitikmens, skiemenuojame ir klausome, kokie garsai sudaro žodį? Tokiais atvejais man visada norisi nupiešti piramidę, kurioje taisyklingas tarimas ir kalbėjimas rišliais sakiniais - tik pati viršūnė, o visą kalbos pagrindą sudaro suvokimas, atmintis, girdimojo bei foneminio suvokimo lavėjimas, smulki motorika, regimasis suvokimas. Tai ir yra logopedo darbas - lavinti vaiko gebėjimus iki pasiekiama ta viršūnė.
Kada pradėti ruoštis mokyklai ir kaip tai daryti?
Tėvai geriausiai jaučia savo vaiką ir jie paprastai pirmieji gali pastebėti, kada vaikui yra įdomu, pavyzdžiui, pažinti raides, skaičius. Klausimas „kas čia parašyta?“ dažnai išduoda atsiradusį poreikį skaityti. Laikas, kada tai įvyksta - individualus. Vieni raidėmis pradeda domėtis būdami trejų, kiti ir prieš mokyklą dar nelabai nori į raides žiūrėti: tai paprastai priklauso nuo vaiko brandos.
Vaiko lavinimas ir ruošimas mokyklai neturėtų remtis vien akademiniais dalykais. Tiek pat svarbu mokyti vaiką sužaisti stalo žaidimą iki galo, susitvarkyti darbo vietą po veiklos, dalintis žaislais ar padėti, užjausti draugą ir pan. Ne mažiau svarbus ir vaiko pasaulio pažinimas, pasaulėžiūros plėtimas, įdomių temų atradimas. Pažinti pasaulio tautas ar žemėlapį gali padėti įvairios pasaulio pasakos, žemėlapiai, enciklopedijos ar žinynai padeda vaizdžiai paaiškinti sudėtingesnius dalykus, tokius kaip fiziologiją.
O dabar įsivaizduokite, kas nutinka, jei vaikas nėra susipažinęs nei su raidėmis, nei su skaičiais, jis nesugeba ilgai sutelkti dėmesio, padaryti užduoties iki galo, o viskas, apie ką kalbama mokykloje - nauja. Taip vienu metu reikia suvokti naują informaciją, smegenys vienu kartu gauna didelę apkrovą, vaikas išvargsta, ir tas dėmesys, kurį dar išlaikė pirmoje pamokoje, trečioje tiesiog išskrenda pro langą… Vien dėl to, kad visko per daug, per sunku ir tai tikrai nemotyvuoja.
Kalbinės kompetencijos, reikalingos mokyklai
Kalbant apie kalbines kompetencijas, pirmiausia, vaikas turi pažinti raides ir skaičius. Visa kita - foneminis suvokimas (gebėti suskaičiuoti žodžio skiemenis, juos išgirsti ir įvardinti, išskirti pirmą ir paskutinį žodžio garsą ir pan.), garsinės analizės ir sintezės pradmenys, žodynas, atmintis, kurios ypač reikia mokantis rašybos taisyklių, jas įsimenant ir pritaikant, atsakymas pilnu sakiniu, suderinant skaičius ir linksnius turėtų būti lavinama priklausomai nuo vaiko motyvacijos ir gebėjimų.
Kodėl tai reikalinga? Atmintis dalyvauja visose kalbinėse veiklose: pasakojime, diktanto rašyme, sąlygos įsiminime ir pan. Išlavinta foneminė klausa padeda rašant išskirti ilgus ir trumpus garsus, nepraleisti raidžių, nesupainioti skiemenų. O perskaitytas ir suvoktas žodis netaps kliūtimi, norint suprasti užduotį ir ją įvykdyti. Kitaip tariant, vyks sklandus mokymasis ir žinių įsisavinimas.
Ugdymas namuose: kaip suderinti su rutina ir stiprinti ryšį?
Vaikai yra labai skirtingi tiek charakteriu, tiek motyvacija, branda ir gebėjimu priimti bei suvokti informaciją. Jei vaikui parengiamoji programa yra lengvai įveikiama, o tėvai nori toliau lavinti vaiką, visada galima ieškoti būdų tai padaryti namuose ar su tam tikros srities specialistų pagalba. Jei vaikui programa yra sudėtinga, darbo namuose reikėtų įdėti daugiau. Žinoma, nereikia persistengti. Svarbu stebėti vaiko motyvaciją, su juo tartis, kalbėtis, kodėl dabar turėtume atlikti vieną ar kitą užduotį, ką vaikas norėtų atlikti pirmiausia.
Vaiko lavinimas namuose turi ir kitą pusę - tai tarpusavio ryšys. Knygų skaitymas kartu, įvairių užduočių atlikimas, loginių sprendinių ieškojimas ar stalo žaidimai stiprina ryšį, o ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius - tinkamas laikas ryšiui sukurti. Tai daugiau nei tik akademinių pasiekimų lavinimas.
Pirmiausia, nesiūlykime „padirbėti“ ar „pasimokyti“: eikime žaisti, skaityti knygą, dėlioti dėlionę, kartu praleisti laiką. Vaikas ir yra vaikas, nes mėgsta žaisti, todėl žaiskime stalo žaidimus (puikiai tinka raidžių ir eilėraščių žaidimai, linijų ar siluetų vedžiojimai rankos lavinimui, labirintai ar dėlionės regimajam suvokimui bei smulkiai motorikai ugdyti).
Tikrai, po darbo dienos pavargę būna ne tik vaikai, bet ir tėvai. Šiuo atveju gelbsti rutinos ar dienotvarkės įvedimas: susiplanuojame kad, pavyzdžiui, antradienį ir ketvirtadienį po pusvalandį skirsime toms ugdomosioms veikloms. Užduotis vaikams galima galvoti ir patiems, tačiau yra daugybė priemonių, kurios iš tiesų palengvina lavinimo namuose procesą: raidžių žaidimai (surasti raidę pagal paveikslėlyje nupiešto gyvūnėlio ar daikto pirmą raidę), skiemenavimo žaidimai, kai reikia sudėlioti žodį ir paveikslėlį, įvairios labirintų ir rankos lavinimo knygelės ir pan.
Svarbu pasirinkti priemones, tinkamas kiekvienam vaikui pagal jo kalbinius gebėjimus ir poreikius.
Priemonės ir žaidimai pagal amžiaus grupes
1-2 metai:
- Vaiko lavinimas namuose: knygos su garsais, taip pat knygos su skirtingais sensoriniais paviršiais.
- Paprasti žodžių žaidimai (parodyk, kur yra pasakytas žodis, ką sako karvė, avis, arklys ir pan.).
- Įvairūs daiktų loto (tvarkant žaidimą galima mokytis suvokti prašymą - pvz., paduok spintą ir sūrį).
3-4 metai:
- Raidžių ir skaičių žaidimai (tokie kaip Sigutės Ach „ABC draugai“ ar „Sudėk žodį“).
- Rankos lavinimo užduotys (spalvinimo ir paprastos užduočių knygos).
- Vaikiškos knygos su iliustracijomis, kai skaitydami suaugusieji veda skaitomą tekstą pirštu.
- Eilėraščių ar eiliuotų pasakų knygos lavina tiek žodyną, tiek foneminę klausą ir atmintį.
5-6 metai:
- Žaidimai raidžių pažinimui ir tapatinimui su daiktu.
- Skiemenotos knygos (tokios kaip serijos „Aš skaitau“ 0-1 lygiai), skaitymo knygos didžiosiomis raidėmis.
- Enciklopedijos ir žinynai.
- Knygos rankos lavinimui - apvedžioti įvairias sudėtingesnes linijas, panašias į raidžių kontūrus, labirintų užduočių knygos ir pan.
O svarbiausia žinia tėvams ir globėjams: mokytis turi būti smagu tiek vaikams, tiek jums patiems. Nepamirškite šito!
tags: #priesmokykliniam #ugdymui #namuose #skiriama #valandu
