Šeima yra pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų. Joje visų pirma auklėjami ir mokomi vaikai, formuojama jų asmenybė (charakteris, vertybės, požiūriai). Valstybė skiria ypatingą dėmesį šeimai kaip visuomenės ir valstybės pagrindui. Taip buvo visais laikais, tačiau įvairiais laikais būdavo skirtingos šeimos, nevienoda jų samprata.
Šiuolaikinėje visuomenėje šeimų daugiavaisiškumas nebėra toks didelis, nes daugiavaikių šeimų dalis tarp visų šeimų yra stabili. Praeityje beveik visos šeimos buvo daugiavaikės. Mūsų protėviai laikė garbe turėti daug vaikų, kurie pratęstų jų giminę, gentį, turtą, užaugę gerbtų jų žygius bei darbus. Būdavo sakoma, kad kuo daugiau vaikų, tuo didesnė garbė šeimai ir visai giminei. Daug vaikų turinti moteris buvo pagirta ir žmonių, ir Dievo.
Šiuolaikinėje visuomenėje šeimų daugiavaisiškumas nebėra toks didelis, nes daugiavaikių šeimų dalis stabiliai nedidelė tarp visų šeimų. Be to, tam tikrą daugiavaikių šeimų (trys ir daugiau vaikų) dalį sąlygoja atsitiktinis atsitiktinumas, kai vietoj antro vaiko gimsta dvyniai, ar vaikas gimsta dėl nepatikimų kontraceptinių priemonių. Visos kitos daugiavaikės šeimos gali būti skirstomos į tris kategorijas: sąmoningas, tikslingas, susijęs su tautinėmis tradicijomis ar religinėmis nuostatomis daugiavaikiškumas; šeimos, susikūrusios dėl antros ir kitų motinos santuokų, kuriose taip pat gimsta vaikų; nesėkmingos daugiavaikės šeimos, susikūrusios dėl neatsakingo tėvų seksualinio elgesio.
Visos daugiavaikės šeimos patiria didelių specifinių sunkumų. Tokių šeimų vaikai per menkai save vertina, neadekvačiai suvokia savo asmenybės reikšmę. Tai gali turėti neigiamos įtakos visam jų gyvenimui. Kadangi tokioje šeimoje visą laiką gyvena daug mažamečių vaikų, tai sąlygoja vyresniųjų socialinio amžiaus mažėjimą.
Daugiavaikės šeimos sampratos kaita
Seime svarstoma iniciatyva pakeisti tai, kas laikoma daugiavaike šeima. Parlamentaras Karolis Neimantas siūlo, kad daugiavaikėmis būtų laikomos šeimos, auginančios ne tris, kaip iki šiol, o du ir daugiau vaikų. Pasak K. Neimanto, dabartinė situacija, kai daugiavaikėmis laikomos tik šeimos su trimis ir daugiau vaikų, nebėra tinkama šiandienos demografiniams iššūkiams. Stebint mažėjantį gimstamumą ir 2024 metų statistiką, kad vienai šeimai vidutiniškai tenka 1,3 vaiko, manome, kad gausi šeima turėtų būti suprantama, kai šeimoje auga bent 2 vaikai. Šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, yra tik apie 7-8 proc. Jo teigimu, valstybės pareiga yra įvairiomis priemonėmis skatinti gimstamumą, o pirmasis žingsnis tam yra naujas daugiavaikės šeimos apibrėžimas.
K. Neimanto siūlomas pakeitimas reikštų, kad valstybės remiamų šeimų ratas padidėtų. Anot paties parlamentaro, tai neabejotinai pareikalautų papildomų lėšų iš biudžeto. Pasak jo, pokytis būtinas dėl mažėjančio gimstamumo ir JT prognozių, rodančių, kad Lietuvos gyventojų skaičius iki 2050 metų gali sumažėti iki 2,2 mln., iš kurių trečdalis bus vyresni nei 65 metų.
Valstybė skiria ypatingą dėmesį šeimai, kaip visuomenės ir valstybės pagrindui. Ir taip buvo visais laikais, tačiau įvairiais laikais būdavo skirtingos šeimos, nevienoda jų samprata. Kiekviena šalis, įžengusi į industrializacijos epochą, išgyveno vadinamąjį „pirmąjį demografinį perėjimą“ nuo nereguliuojamo gimstamumo, kai moterys (ištekėjusios) gimdė tiek vaikų, kiek fiziologiškai gali pagimdyti tokiomis sąlygomis, esant reguliuojamam gimstamumui, laisvam vaikų skaičiaus ir jų gimimo laiko pasirinkimui. „Antrasis demografinis perėjimas“ nuo mažai vaikų auginančios prie vieną vaiką auginančios šeimos sąlygotas ne ekonominių, bet socialinių priežasčių, nes visos išorinės priežastys, skatinusios daugiavaikes šeimas, liko praeityje. Šių dienų šeimose vyraujanti nuostata - auginti vieną vaiką, tačiau lėšos, kuriomis aprūpinamas tas vaikas, gerokai išaugo.
Socialinio pedagogo vaidmuo daugiavaikėse šeimose
Socialinis pedagogas - tai socialinis darbuotojas, dirbantis švietimo ar globos įstaigoje. Socialinis pedagogas, kaip socialinio darbo subjektas, yra pagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimai, pagal galimybes ginantis jų teises bei primenantis pareigas, padedantis jiems augti, mokytis, tobulėti asmeniškai ir socialiai. Pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas - vaiko gerbūvio siekis, ankstyvoji prevencija, socialinių gebėjimų ugdymas, vaikui reikalingų socialinių paslaugų suteikimas, sudarant prielaidas sėkmingai augančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brandai. Socialinio pedagogo paskirtis - būti vaiko advokatu visose kritinėse situacijose.
Šiuolaikinėje visuomenėje yra nemažai šeimų įtrauktų į rizikos grupes, į kurias įtrauktos ir daugiavaikės šeimos. Todėl socialinis pedagogas, dirbdamas su daugiavaikėmis šeimomis, turi skirti daug dėmesio sprendžiant vidinius šeimos, mokyklos ir vaiko konfliktus, suteikti socialinę paramą ir pagalbą. Daugiavaikėms šeimoms yra teikiama socialinė valstybės parama, todėl socialinis pedagogas turi būti tarpininkas tarp valstybės ir daugiavaikės šeimos.
Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Pirmas iššūkis, su kuriuo susiduria socialinis pedagogas, tai moksleivio susikaupimo ir dėmesio trūkumas. Atkreipsiu dėmesį į tris esminius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai pedagogai ugdymo įstaigose: socialinių įgūdžių formavimas, požiūris į specialiuosius reikalavimus, šeimos dalyvavimas ir pagalba.
Socialinio pedagogo profesiniai sugebėjimai apima komunikacinius, taikomuosius, organizacinius, analitinius ir pedagoginius gebėjimus. Šie gebėjimai padeda socialiniam pedagogui efektyviai bendrauti su įvairiais žmonėmis, atlikti tyrimus, organizuoti veiklą, analizuoti situacijas ir ugdyti kitus.
Valstybės parama ir šeimos politika
Šiuo metu pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatas daugiavaike (gausia) laikoma šeima, kurioje auginami arba globojami trys ir daugiau vaikų. Nuo 2025 metų kiekvienam vaikui skiriama 122,5 euro išmoka. Gausių šeimų vaikams ji papildomai didinama 72,1 euro, todėl bendra suma siekia beveik 195 eurus. Taip pat egzistuoja paramos priemonės būstui - gausios šeimos gali gauti subsidiją daliai kredito apmokėti arba socialinį būstą be eilės, jei augina penkis ar daugiau vaikų.
Valstybės pareiga yra įvairiomis priemonėmis skatinti gimstamumą. Pats auginu penkis vaikus, tad ne kartą teko pajusti, jog požiūris į daugiavaikes šeimas Lietuvoje yra ne tik įtarus - tarsi tik sunkumus išgyvenančios šeimos susilaukia daugiau nei dviejų vaikų, - bet ir ne iki galo adekvatus, nes iš tėvų švietimo, neformalaus ugdymo bei sveikatos srities tikimasi identiško, o kartais ir didesnio įsitraukimo negu iš vienturčius auginančių šeimų.
Nenorėdamas nureikšminti svarbių vertybinių diskusijų, vis dėlto turiu pabrėžti, kad esu pastebėjęs tokią tendenciją: kuo daugiau Seimo kadencijoje kovojama kultūrinėse kovose, tuo mažiau ko nors konkretaus padaroma dėl realios šeimų tikrovės. Tiesiog pirmoji surenka visą politikų energiją ir supriešina net svarstant klausimus, kuriais visi iš principo sutaria. Taip buvo ir 2012-2016 kadencijoje (kovos dėl konstitucinės šeimos sampratos), ir 2020-2024 m. (kovos dėl Partnerystės įstatymo), ir kaip jose mažai ko nors realaus padaryta dėl šeimų gerovės!
Kraustotės į Lietuvą? Štai ką reikia žinoti (1 dalis)
Iššūkiai ir perspektyvos
Visos daugiavaikės šeimos patiria didelių specifinių sunkumų. Tokių šeimų vaikai per menkai save vertina, neadekvačiai suvokia savo asmenybės reikšmę. Tai gali turėti neigiamos įtakos visam jų gyvenimui. Kadangi tokioje šeimoje visą laiką gyvena daug mažamečių vaikų, tai sąlygoja vyresniųjų socialinio amžiaus mažėjimą.
Psichologinis šeimos klimatas - tai jos emocinė būklė, susidariusi bendro gyvenimo ir veiklos, kaip vientiso proceso, fone. Kitaip tariant, visi šeimos nariai su jų gyvenimo šeimoje sąlygomis, charakterių įvairove, asmeniniu patyrimu, poelgiais ir pažiūromis kuria savitą šeimos, kaip gyvo socialinio-psichinio organizmo, bendrą psichologinį klimatą. Vaikų skaičius šeimoje labai lemia psichologinį šeimos klimatą. Daugiavaikėse šeimose tėvai myli ne vieną vaiką, bet kelis vaikus. Tokių šeimų psichologinis klimatas dažniausiai būna demokratiškas, lygiateisis. Čia yra mažiau galimybių pasireikšti vaikų egoizmui. Jie kolektyvesni, bendrauja vieni su kitais. Tačiau ir jose yra trūkumų. Tėvai gali nevienodai mylėti savo vaikus ir paskirstyti jiems dėmesį. Daugiavaikės šeimos tėvai jaučia didesnę fizinę ir dvasinę įtampą, nes turi daugiau rūpesčių.
Šiandien socialiniai pedagogai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia besikeičianti visuomenė ir mokyklų aplinka: mentalinės sveikatos problemos, nacionalinės ir kultūrinės įvairovės valdymas, virtuali erdvė ir technologinės pažangos. Būtina nuolat stebėti naujoves ir keletą žingsnių priekyje įgyvendinti inovacijas. Socialiniai pedagogai turi aktyviai bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, tėvais, globėjais.
Šiame kontekste svarbu ne tik vertybinės diskusijos, bet ir konkrečių sprendimų priėmimas, užtikrinantis palankią aplinką šeimoms auginti vaikus. Tai apima šaligatvių, viešojo transporto ar pastatų prieinamumą šeimoms su vežimėliais, viešųjų erdvių pakantumą šeimoms su mažais vaikais, toleranciją ir padrąsinimą gausių šeimų dalyvavimui visuomenėje, pagalbą išgyvenant krizinį nėštumą ar pan.
| Vaiko tipas | Išmoka (eurais) |
|---|---|
| Kiekvienam vaikui | 122,5 |
| Papildomai gausių šeimų vaikams | 72,1 |
| Bendra suma gausių šeimų vaikams | ~195 |
tags: #daugiavaikes #seimos #samprata
