Kūdikio raida - tai nuolatinis stebėjimo ir atradimų procesas. Viena iš dažnų tėvų keliamų abejonių yra susijusi su kūdikio kojyčių padėtimi, ypač su kojų kryžiavimu. Nors dažniausiai tai yra natūralus vystymosi etapas, kartais tai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kodėl kūdikiai kryžiuoja kojas, kada tai yra normalu, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus.
Kojų kryžiavimas kaip natūralus vystymosi etapas
Daugumos 1-3 metų amžiaus vaikų kojos yra šiek tiek išlenktos į išorę per kelius (O formos deformacija). Tai yra visiškai normalus reiškinys. Vėliau, maždaug 2,5-3 metų amžiaus, gali vystytis atvirkštinis reiškinys, kai kojos susiglaudžia keliais, o kulkšnys nutolsta (X formos deformacija). Šios formos, panašios į O ar X raides, yra fiziologinė norma augančiam vaikui.
Taip pat normalu, kad tik pradėję vaikščioti vaikai pėdas dažnai pakreipia į vidinę pusę, kartais tai gali sutapti su kojų išlinkimu per kelius. Šlaunikauliui pasistūmėjus, blauzdikaulis gali lemti pėdų priekio pasisukimą į vidų. Tai gali sukelti situaciją, kai vaikas, ketindamas bėgti, viena kojyte užlipa ant kitos ir pargriūna.
Kai kurie tėvai pastebi, kad jų 4 mėnesių kūdikis valgydamas ar gulėdamas sukryžiuoja kojytes, jas vieną į kitą trina. Kiti tėvai dalinasi panašiomis patirtimis: „Manau, kad tai natūralu“, „Manoji irgi kryžiuoja, ir kaip valgo, arba kaip žiūri ką nors, ypač kaip guli ant nugaros, ant pilvuko kaip guli būna kad irgi sukryžiuoja.“ Toks elgesys dažnai yra nekelia susirūpinimo, nes tai gali būti susiję su kūdikio refleksais arba tiesiog su jo judesių tyrinėjimu.
Kada kojų kryžiavimas gali signalizuoti apie problemą?
Nors dauguma atvejų kojų kryžiavimas yra normalus, yra situacijų, kai tai gali būti sutrikimo požymis. Viena iš tokių priežasčių gali būti padidėjęs raumenų tonusas. Kaip viena iš mamų dalijasi patirtimi: „Mums beveik 8 mėn., jau kokių porą mėn. mano dukrytė ištisai kryžiuoja kojas ir steni iki suprakaitavimo ir paraudonavimo, kol galiausiai tampa irzli.“ Šiuo atveju gydytojai įtarė netinkamą maistą, tačiau vėliau neurologas nustatė padidėjusį kojyčių raumenų tonusą.
Kitas paminėtinas sutrikimas, kuris gali pasireikšti kojų kryžiavimu, yra rachitas. Rachito požymis - kaulų suminkštėjimas, kuriam turi įtakos vitamino D trūkumas maiste arba sutrikęs jo pasisavinimas. Kūdikis tampa dirglus, nuolat prakaituoja ir trina pakaušį į pagalvę. Šią ligą reikia laiku pradėti gydyti, nes vaikui gali suminkštėti pakaušio kaulas, deformuotis krūtinkaulis, iškrypti stuburas.
Nuolatinę deformaciją gali sukelti kaulo pažeidimai dėl traumos ar infekcijos, dažniausiai tokiu atveju pažeidžiama tik viena kojytė.
Kaip vystymosi sutrikimai gali pasireikšti?
Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys. Tai gali būti ilgas gulėjimas vienodoje padėtyje, netinkamas nešiojimas, per ankstyvas vertikalizavimas ar naudojimasis pagalbinėmis priemonėmis.
Svarbu keisti padėtis: Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus kūno simetriškumas. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu svarbu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai. Vertikaliai nešiojamą kūdikį galima nešioti tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai.
Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų: Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės. Pavyzdžiui, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, nes ilgis buvimas joje gali būti žalingas, išlaikant „C“ formos stuburo padėtį. Ydingiausia priemonė - šokliukas, ypač jei jis pradedamas naudoti per anksti. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas.
Kiti kūdikystėje pasireiškiantys refleksai
Nuo pat gimimo mažyliams pasireiškia daugybė refleksų, kurie vystantis smegenims palaipsniui išnyksta. Kai kurie iš jų:
- Ieškojimo refleksas: Kūdikis ieško krūties, pasukdamas galvytę į dirgiklio pusę.
- Čiulpimo refleksas: Vienas stipriausių įgimtų instinktų, padedančių išgyventi.
- Griebimo refleksas: Kūdikis stipriai sugniaužia jo delniuką patekusius daiktus.
- Moro (išgąsčio) refleksas: Kūdikis staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis.
- Automatinio žingsniavimo refleksas: Laikant vertikaliai, kūdikis imituoja žingsniavimą.
- Šliaužimo refleksas: Ant pilvo paguldytas naujagimis geba atsispirti ir truputį pašliaužti.
- Babinskio refleksas: Braukiant išoriniu paduko kraštu, kojų pirštukai išsiskleidžia.
- Toninis kaklo refleksas: Galvytės pasukimas į vieną pusę lemia rankos ištiesimą tos pusės link.
Dauguma šių refleksų išnyksta iki 12 mėnesių amžiaus. Jei jie išlieka ilgiau, tai gali signalizuoti apie sutrikusią centrinės nervų sistemos veiklą.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei pastebite, kad jūsų vaikas nuolat kryžiuoja kojas, steni, paraudonuoja ar tampa irzlus, ypač jei tai tęsiasi ilgą laiką, svarbu pasitarti su gydytoju. Neignorokite savo nuojautos, kad mažylis vystosi ne taip, kaip turėtų. Jei pediatrė ar šeimos gydytoja rekomenduoja, būtinai apsilankykite pas neurologą. Padidėjęs raumenų tonusas, kurį gali pastebėti neurologas, yra viena iš priežasčių, kodėl kūdikiai gali kryžiuoti kojas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus galimus raidos sutrikimų požymius, tokius kaip:
- Sulėtėjęs motorinis vystymasis.
- Sustingę arba per daug atpalaiduoti raumenys.
- Prastai koordinuoti judesiai.
- Klausos ar regos sutrikimai.
- Autizmo požymiai (bendravimo sunkumai, stereotipiniai judesiai).
Jei kūdikio kojų forma yra fiziologinė norma, vaiko gydyti nereikia - jam augant kojyčių forma kis ir galiausiai jos taps tiesios. Tačiau jeigu kojų deformacijas lemia kitos priežastys, pavyzdžiui, rachitas, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris paskirs atitinkamą gydymą.
