Menu Close

Naujienos

Priešlaikinis placentos atsidalijimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Placenta yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Placenta - organas, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio santykis. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo. Placenta yra disko formos darinys, reikalingas vaisiui gauti visas reikalingas medžiagas iš motinos kraujo ir perduoti šalinimo produktus į jos kraują. Placentą su vaisiumi jungia virkštelė. Placenta užtikrina, kad vaisiaus ir motinos kraujas nesimaišytų tarpusavyje, bet tarp jų vyktų medžiagų apykaita. Gimdos sieną sudaro trys sluoksniai: gleivinė, raumeninis sluoksnis ir serozinis dangalas, supantis gimdą iš išorės.

Placenta paprastai lieka tvirtai pritvirtinta prie gimdos per visą nėštumą, nes ji tiekia vaisiui deguonį ir maistines medžiagas. Atsidalijus placentai, vaisiui gresia deguonies ir maistinių medžiagų trūkumas, o nėščiajai gali kilti rimtas kraujavimas, dėl kurio būtina skubi medicininė pagalba. Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažniausiai pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą, tačiau jis gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Tai yra viena pagrindinių motinos ir vaisiaus mirtingumo bei sergamumo priežasčių.

Placenta pritvirtinta prie gimdos sienos

Ligos priežastys

Nors tikslios priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastys nėra visiškai aiškios, yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti šios būklės tikimybę. Šie veiksniai gali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie placentos atšokos.

  • Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis (gestacinė hipertenzija ar preeklampsija) yra dažniausia priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastis.
  • Trauma: Fizinės traumos, pvz., smūgiai į pilvą (automobilio avarijos ar smurtiniai veiksmai), gali paskatinti placentos atšoką.
  • Ankstesnės nėštumo komplikacijos: Moterims, kurios jau patyrė placentos atsidalijimą ankstesniame nėštume, yra didesnė tikimybė, kad ši būklė pasikartos.
  • Rūkymas ir narkotikų vartojimas: Tabako, kokaino ar kitų narkotikų vartojimas nėštumo metu padidina placentos atsidalijimo riziką.
  • Daugialypis nėštumas: Motinoms, kurios laukiasi dvynukų ar daugiau vaisių, yra didesnė tikimybė, kad gali įvykti placentos atšoka.
  • Amžius: Vyresnio amžiaus nėščiosioms (ypač vyresnėms nei 35 metų) yra didesnė rizika susirgti šia komplikacija.
  • Polihidramnionas: Per didelis vaisiaus vandenų kiekis gimdoje gali padidinti spaudimą ir sukelti placentos atsidalijimą.
  • Kitos priežastys: Daug gimdymų ar abortų, vaisiaus dangalų uždegimas (chorioamnionitas), staigus vaisiaus vandenų nutekėjimas.
Grafikas su rizikos faktoriais, didinančiais placentos atšokos tikimybę

Ligos simptomai

Priešlaikinis placentos atsidalijimas gali pasireikšti staiga ir sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo atsidalijimo laipsnio ir vaisiaus bei motinos būklės. Kai kurie simptomai yra labai akivaizdūs ir gali reikšti būtinybę skubiai kreiptis į gydytoją.

  • Kraujavimas: Dažniausiai motina patiria makšties kraujavimą, kuris gali būti lengvas arba intensyvus. Tačiau kai kuriais atvejais kraujavimas gali likti vidinis, jei kraujas kaupiasi už placentos.
  • Pilvo arba nugaros skausmas: Stiprus, nuolatinis skausmas apatinėje pilvo arba nugaros dalyje, kuris nepraeina keičiant kūno padėtį.
  • Kietėjantis gimdos raumuo: Gimda gali jaustis kieta arba įtempta, nes ji reaguoja į atsidalijimą.
  • Sumažėjęs vaisiaus judrumas: Vaisiaus judesiai gali sumažėti arba visiškai nutrūkti, nes placentos atšoka gali sumažinti vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
  • Šokas: Sunkiais atvejais, kai motina patiria didelį kraujo netekimą, gali pasireikšti šoko požymiai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, sumažėjęs kraujospūdis.
Schematinis vaizdas, kaip placentos atšoka veikia vaisiaus aprūpinimą deguonimi

Ligos klasifikacijos

Priešlaikinis placentos atsidalijimas klasifikuojamas pagal atsidalijimo laipsnį ir simptomų sunkumą. Klasifikacija padeda įvertinti būklės rimtumą ir parinkti tinkamą gydymą.

  • Lengvas atsidalijimas: Mažiau nei 25 % placentos yra atsidalijusi nuo gimdos sienelės. Kraujavimas dažniausiai yra nedidelis, o vaisiaus gyvybingumas nėra tiesiogiai paveiktas. Ši būklė gali būti gydoma stebint.
  • Vidutinio sunkumo atsidalijimas: Tarp 25 % ir 50 % placentos atsidalijo. Yra reikšmingesnis kraujavimas, skausmas ir vaisiaus distress (vaisiaus streso) požymiai.
  • Sunkus atsidalijimas: Daugiau nei 50 % placentos atsidalijo, o tai sukelia intensyvų kraujavimą, stiprų skausmą ir gali sukelti motinos ir vaisiaus gyvybei pavojingą būklę.

Ligos diagnostika

Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažnai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir atliktais tyrimais. Greita ir tiksli diagnostika yra labai svarbi siekiant sumažinti motinos ir vaisiaus komplikacijas.

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, įvertindamas kraujavimą, pilvo skausmą ir gimdos kietumą.
  • Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsas gali padėti nustatyti placentos padėtį ir įvertinti vaisiaus būklę. Tačiau ultragarsas ne visada gali tiksliai parodyti placentos atsidalijimą, todėl kitų klinikinių požymių įvertinimas yra labai svarbus.
  • Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai atliekami siekiant nustatyti hemoglobino lygį ir kraujo krešėjimo rodiklius, kurie gali padėti įvertinti kraujo netekimą ir galimą krešėjimo sutrikimą (pvz., DIC - diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją).
  • Kardiotokografija (CTG): Šis tyrimas naudojamas vaisiaus širdies ritmo ir gimdos susitraukimų stebėjimui. Jei vaisiaus širdies ritmas yra nenormalus, tai gali reikšti deguonies trūkumą dėl placentos atsidalijimo.

Ligos gydymas ir vaistai

Priešlaikinio placentos atsidalijimo gydymas priklauso nuo atsidalijimo sunkumo, nėštumo trukmės ir vaisiaus bei motinos būklės. Gydymo tikslas - stabilizuoti motiną ir užtikrinti vaisiaus saugumą.

  • Lengvas atsidalijimas: Jei atsidalijimas yra lengvas ir vaisius yra stabilus, nėščiajai gali būti rekomenduojama stebėti ligoninėje, riboti fizinę veiklą ir laikytis gulimos padėties. Gali būti skiriama intraveninė terapija skysčiams papildyti.
  • Skubus gimdymas: Jei atsidalijimas yra sunkus arba vaisius ir motina yra pavojingoje būklėje, gali prireikti skubaus gimdymo. Jei nėštumas yra pakankamai pažengęs, dažnai atliekamas Cezario pjūvis. Gimdymas vaginaliniu būdu gali būti svarstomas, jei vaisius ir motina yra stabilūs.
  • Kraujo perpylimas: Esant dideliam kraujo netekimui, motinai gali prireikti kraujo perpylimo, siekiant atkurti kraujo tūrį ir stabilizuoti kraujotaką.
  • Vaistai: Gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti kraujospūdį arba skatinti vaisiaus plaučių brandumą, jei reikia atlikti priešlaikinį gimdymą. Taip pat gali būti skiriami vaistai, mažinantys gimdos tonusą ir atpalaiduojantys gimdą.

Jeigu moteris turi neigiamą faktorių (Rh-), suleidžiamas anti-D imunoglobulinas, siekiant išvengti serologinio (rezus) konflikto.

Placenta (3D Animation)

Placentos augimo sutrikimai

Kartais, daugmaž 1 atveju iš 2500, placenta įsitvirtina gimdos sienoje pernelyg giliai. Priaugusi, įaugusi ar peraugusi placenta - tai patologija, kai placenta priauga, įauga ar perauga gimdos sieną nėštumo metu.

  • Priaugusi placenta (placenta accreta): Būdingas placentos priaugimas prie gimdos sienos, tačiau ji nesiekia gimdos raumeninių skaidulų. Ji išsivysto todėl, kad nėra specialaus sluoksnio, kuris paprastai skiria placentą nuo gimdos sienos. Priaugusi placenta būna apie 75% visų placentos augimo sutrikimų atvejų.
  • Įaugusi placenta (placenta increta): Tvirtinasi prie raumeninių gimdos sienos skaidulų, ji būna apie 15% visų placentos augimo sutrikimų atvejų.

Nėra žinoma, kas nulemia tokius placentos augimo sutrikimus, bet kartais jie gali būti siejami su placentos pirmeiga ar cezario pjūvio operacija ankstesnio nėštumo metu. Galimi rizikos veiksniai yra rūkymas ir vyresnis amžius (daugiau nei 35 metai).

Placentos funkcijos ir ypatumai

1. Maža, bet galinga. Parašiuto formos placenta yra ypatingai specializuotas organas, palaikantis vaisiaus vystymąsi. Vidutiniško dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę!

2. Vienas organas, daugybė funkcijų. Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visas maistines medžiagas bei deguonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį.

3. Placenta nėra motinos organas. Tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų.

4. Placenta taip pat yra liauka.

5. Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką. Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti.

6. Identiški dvyniai gali dalintis viena placenta. Neidentiški (dizigotiniai) dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų apvaisintų kiaušialąsčių ir visuomet turi dvi atskiras placentas. Tačiau kai dvyniai yra identiški (monozigotiniai), jie gali turėti arba vieną bendrą placentą, arba dvi atskiras.

7. Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.

8. Vienintelis savaime pasišalinantis organas. Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi.

9. Placenta paruošia mamos kūną žindymui. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.

10. Placenta gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai. Placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke.

Infografika su placentos funkcijomis

tags: #kodel #atsisluoksniuojs #placenta