Auginti vaiką su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu (DTHS) gali būti tikras iššūkis. Bendravimas su vaiku yra esminis dalykas tėčiui ar mamai, o bendrauti su vaiku, kuriam būdingi dėmesio ir sensoriniai sunkumai, gali būti sunku.
Kaip efektyviai bendrauti su vaikais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų
Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.
Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais galite drąsiai kreiptis į specialistus. Kiekvieną mamą ar tėtį kamuoja klausimas, kuo užimti mažąjį, kad jis ne tik smagiai leistų laiką, bet ir ugdytųsi. Ypatingai ši dilema neduoda ramybės tėvams, auginantiems vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Kiekviena minutė atrodo brangi, kiekvieną norisi išnaudoti, tačiau tuo pačiu taip svarbu, kad mažasis ne tik mokytųsi, bet ir galėtų pasidžiaugti vaikyste. O kas sakė, kad šie du norai nesuderinami? Siūlome susipažinti su naudingais ir kartu smagiais užsiėmimais darželinio amžiaus vaikučiams.
Bendravimo strategijos auginant vaiką su DTHS
Pastebėkite, kai vaikas tikrai girdi Jus ir skiria dėmesį. Daugumai žmonių reikalingas akių kontaktas, kad jie pajaustų, jog juos girdi. Visgi, šių vaikų protas operuoja greitai. Jie gali nesugebėti užmegzti ar išlaikyti akių kontakto su Jumis. Tai nereiškia, kad jie neklauso Jūsų. Priešingai, daugybė vaikų yra nenuoramos, kai jie klausosi.
Nurodykite jiems trumpai ir paprastai. Vaikus lengvai apima jausmai. Kai juos mokote ko nors arba prašote, kad jie ką atliktų, instruktuokite juos žingsnis-po-žingsnio. Visgi, nesakykite visų žingsnių vienu metu.
Kurkite bendravimo strategijas. Bendraujant su vaiku, Jums gali prireikti kūrybingumo. Pavyzdžiui, sukurkite „klausymosi kamuolį“. Pasakykite vaikui laikyti kamuoliuką, arba perduoti jį Jums kai jis klausosi Jūsų. Jūs taip pat galite sukurti vizualinius signalus, pagal kuriuos vaikui būtų lengviau suprasti, ką Jūs norite kad jis ar ji nuveiktų.
Leiskite jiems pasirinkti. Vaikai labai greit pajaučia tėvus, ypač kai girdi, kad tėvai kalba „šalia jų“, bet ne su jais. Visgi, kai duodate vaikui pasirinkimą, jam yra lengviau Jūsų klausytis. Jie dažnai leidžia sau sulėtinti tempą ir pasverti pasirinkimo variantus, kad galėtų priimti patraukliausią sprendimą. Pavyzdžiui, kai ateina metas miegoti, Jūs galite pasakyti vaikui „Laikas miegoti.“
Naudokite vizualines pagalbines priemones. Vaikai su dėmesio ir aktyvumo sutrikimais gerai reaguoja į vizualinius stimulus.
Kalbėkite švelniai ir likite ramūs. Kai Jūs tampate įsitempę, ar pakeliate balsą, tai gali vaiką paveikti stimuliuojamai. Tai prieštarauja Jūsų tikslui, ypač jei vaikas jau yra susijaudinęs ir nusiminęs. Su vaiku kalbėkite tyliai ir likite ramūs. Jei vaikui pasireiškia pykčio priepuolis, ar ažitacija, atsitraukite ir įtraukite juos į veiklą, kuri ramina bei juos domina. Pastatykite bokštą iš kaladėlių, spalvų, arba drauge imkitės dėlionės.
Paaiškinkite savo lūkesčius. Kai Jūsų vaikas žino, ko iš jo tikitės, jie bus linkę elgtis geriau. Auginti vaiką su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu reikalauja kūrybingos tėvystės. Įsiminkite vaiko rodomus ženklus, ir dalykus, kurie jį išveda iš pusiausvyros. Stebėkite jų mokymosi stilių, ir pastiprinkite šį stilių bendraudami. Jei Jums sunku, prisijunkite prie tėvų grupės.
Bendravimas su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą (ASS)
Ikimokykliniais metais daugelis raidos sutrikimų turinčių vaikų patiria pirmuosius ilgus ir ne visuomet malonius susitikimus su bendraamžiais. Vieniems jiems tai gali būti labai sunku. Be to, ir besikeičianti aplinka bei rutina gali būti labai didelis iššūkis vaikui. Grupiniai užsiėmimai raidos sutrikimų turinčiam ikimokyklinukui gali padėti mokytis reikšti savo jausmus, prisitaikyti prie sensorinių sunkumų ir bendrauti su kitais vaikais.
Ikimokykliniai metai - tai auksinis metas darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Ankstyvosios vaikystės metais vaikai auga ir vystosi neįtikėtinu greičiu ir tai idealus metas padėti savo vaikui išmokti bendrauti su kitais, valdyti savo pojūčius, pagerinti bendravimą ir treniruoti daugelį kitų įgūdžių.
Galite naudotis pamokų autizmą turintiems vaikams planais arba remdamiesi keletu esminių temų susidaryti savo pačių pamokas. Beje, nereikia bijoti, kad pradžioje vaikas žais nelabai noriai, o patys žaidimai primins daugiau imitacijos užduotį nei laisvą žaidimą. Iš tiesų, raidos sutrikimų turintys vaikai dažnai nemoka “greitai orientuotis” besikeičiančiame žaidime, nejaučia malonumo, kurį žaidimas teikia įprastos raidos vaikams. Viena vertus, taip yra todėl, kad jiems sunku savarankiškai perprasti žaidimo taisykles, ar išmokti jas spontaniškai imituojant kitus vaikus, kita vertus, kadangi žaisti jiems savarankiškai sunku - jie nėra sėkmingi. O kai vaikas nesijaučia sėkmingas - užsiėmimas jam negali teikti malonumo.
Vėluojantys, neįprasti imitaciniai įgūdžiai arba jų nebuvimas ypač būdingas autizmo spektrą turintiems vaikams, kaip rodo McMaster universitete atlikto tyrimo duomenys. Šių įgūdžių stiprinimas per žaidimą gali praplėsti vaiko galimybes bendrauti su kitais. Imitacija - vienas svarbiausių įgūdžių, būtinų daugeliui kitų, įskaitant bendravimą ir žaidimą su bendraamžiais, mokymąsi kalbėti, akademinius įgūdžius ir kt. Vaidybinius žaidimus galite pasirinkti taip, kad jie geriausiai atitiktų vaiko pomėgius, tai padės patraukti jo dėmesį.
Pojūčių (arba sensoriniai) sutrikimai paveikia didžiąją dalį autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų (pagal tyrimą, kuris buvo paskelbtas žurnale Autism). Garsai, proprioreceptorinis pojūtis (padeda mums suvokti savo kūno ir atskirų dalių dinaminę bei statinę padėtį), lytėjimas, vizualinė informacija, skoniai ir kiti pojūčiai gali būti pernelyg stiprūs, arba vaikai gali siekti dar stipresnės stimuliacijos.
- Didelį maisto produktų laikymo indą pripildykite pupų ir paslėpkite jose smulkių žaislų.
- Į nedidelius indelius (pvz., kinderio kiaušinio geltoną plastmasinę talpą) įdėkite įvairių kvapų maisto produktų: duonos, apelsino žievelės, mėtų, cinamono ir pan.
- Į nedideles lėkštutes sudėkite po truputį skirtingo skonio produktų: druskos, pipirų, citrinos, šokolado ir mokykitės/žaiskite skonius: kartu, saldu, sūru, rūgštu ir t.t.
- Pasigaminkite įvairių tunelių ir kliūčių ruožų iš kėdžių, stalų ir kt.
Atminkite, kai kuriems vaikams tam tikra sensorinė patirtis gali būti per stipri. Jeigu vaikas atrodo ypač sunerimęs, nespauskite.
Svarbūs įgūdžiai ir jų ugdymas
Sulaukti savo eilės - labai svarbus įgūdis ikimokyklinuko socialinei raidai, be to, tai atlieka labai svarbų vaidmenį verbalinei kalbai. Sulaukti eilės tikras iššūkis bet kuriam ikimokyklinukui, tačiau turinčiam autizmo spektro sutrikimą - ypač didelis. Formalizuojant elgesį ir darant tai smagiai, eilės išlaukimas gali tapti natūralia vaiko gyvenimo dalimi.
Vaikui žaidžiant su žaislu, prieikite ir paprašykite eilės sau pažaisti. Nelaukite, kol vaikas pasakys „gerai“. Paprasčiausiai imkite žaislą, pažaiskite ir grąžinkite jį. (Nepamirškite padėkoti už tai, kad vaikas leido tai padaryti. Veikti reikia labai greitai, paimti tik sekundei, po to dviem, po to trim., t.y., laukimo laiką reikia didinti labai labai palengva).
Pažaiskite nesudėtingą stalo žaidimą (su kauliuko ridenimu) ir kiekvieną kartą vaiką (vėliau ir jo bendraamžius, žaidžiančius kartu) apdovanokite už tai, kad sulaukė savo eilės (palaipsniui apdovanojimus duokite ne kiekvieną kartą, vaikai turi nežinoti, kada bus apdovanoti už gražų žaidimą).
Atneškite naują, labai įdomų žaislą (ypač tiks šviečiantis ir grojantis). Kelias minutes juo žaiskite pats, tada pasiūlykite vaikui, sakydamas „dabar tavo eilė“.
„Bendro dėmesio“, arba gebėjimo savo patirtimi dalintis su kitais trūkumas - labai dažnas autizmą turinčių vaikų sutrikimas, tačiau būtinas įgūdis ateičiai, kaip teigiama straipsnyje, išspausdintame žurnale Philosophical Transactions of the Royal Society of Biological Sciences.
Grupėje suorganizuokite žaidimą „papasakok ir parodyk“, kuriame vaikai iš namų gali atsinešti kokius nors daiktus arba papasakoti apie tai, ką jiems teko patirti. Vaikui žaidžiant su žaislu, paimkite žaislą ir atkreipkite dėmesį į tam tikrą konkretų žaislo aspektą (pavyzdžiui, į pliušinio meškiuko ausis). Žaiskite panašius žaidimus į „Šilta/šalta“: vienas žaidėjas sugalvoja objektą, o kitas, užduodamas klausimus ir gaudamas atsakymus „Taip/Ne“ arba „Šilta/Šalta“ turi atspėti, koks tai daiktas. Gali būti pateikiamos užuominos apie spėjamo daikto spalvą, skonį, leidžiamus garsus ar kitas savybes. Surinkite įvairių instrumentų ar triukšmą keliančių daiktų. Paprašykite vaiko parodyti, ką jis daro ar piešia. Ypatingai apdovanokite parodžius.
Imitavimas - didžiulė vaiko raidos dalis, o (pasak Vašingtono universitete atlikto tyrimo) autizmą turintiems vaikams tai gali sektis labai sunkiai. Žaiskite žaidimą, kuriame vaidinate tai vieną, tai kitą gyvūną. Pamėgdžiokite tai, ką daro vaikas. Suskirstykite vaikus poromis ir liepkite apsimesti, kad yra vienas kito veidrodis. Žaiskite žaidimą, kurio metu vaikas turi atkartoti juokingus jūsų kūno judesius ir leidžiamus garsus.
Daugeliui autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ikimokykliniai metai yra puikus metas bendrauti su bendraamžiais ir ugdytis socialinius, bendravimo įgūdžius, kurie bus reikalingi mokykloje. Lai šie užsiėmimai būna smagūs ir juose vaikas dažnai sulaukia atlygio, kad norėtų toliau dalyvauti.
Tėvų vaidmuo ir pagalba
Slaugytojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, susiduria su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, ir šių vaikų apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigoje kelia iššūkius ne tik jiems patiems, bet ir šiems vaikams bei jų tėvams ar globėjams. Optimizuojant šių vaikų apsilankymus pas sveikatos priežiūros specialistus ir buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, reikia individualaus požiūrio ir supratimo, leidžiančio pagerinti bendravimą su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais bei jų tėvais ar globėjais.
Bendravimo su tėvais ar globėjais pagrindas yra pagarba ir jautrumas, klausymasis bei tinkamas kalbėjimas, nes tai leidžia bendradarbiauti, sukurti pozityvią sąveiką bei supratimą ir pasitikėjimą, randantį bendrą požiūrį į vaiko priežiūrą, gerinančią vaiko gerovę, leidžiančią suprasti vaiko situaciją ir skatinančią kurti bendrus planus, kaip padėti vaikui. Slaugytojams rekomenduojama sutelkti dėmesį į tėvų ar globėjų keliamas problemas bei atliepti išsakomus poreikius ir suprasti, kad pagrindinis tikslas yra pagalba vaikui, išvengiant tėvų ar globėjų priešinimosi ir nepasitenkinimo.
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų turi skirtingus intelektinius gebėjimus ir poreikius. Bendravimas su šiais yra kitoks, nes jie gali kitaip kalbėti, naudoti neverbalinį bendravimą arba bendrauti elgesiu, todėl siekiant užtikrinti tinkamą bendravimą, slaugytojams rekomenduojama pritaikyti arba koreguoti fizinę aplinką ir priežiūros procesus, bendrauti paprastai ir aiškiai, vartoti lengvai suprantamus žodžius ir pagal šių vaikų individualius poreikius naudoti alternatyviąją ir augmentinę komunikaciją, pasitelkiant vizualines priemones.
Yra paveldimų autizmo formų. Broliai ir seserys turi 3-8 % riziką turėti autizmą.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Vaikas | "Pirmiausia aš esu vaikas. Man nustatytas autizmas." |
| Mąstymas | "Aš mąstau konkrečiai." |
Metodai ir terapija
Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.
Komunikacinių simbolių naudojimas
Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai. Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20-30 minučių. Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai. Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais. Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., ,,Aš matau obuolį". Mokinys mokosi sudaryti tinkamą sakinio konstrukciją, tarti žodžius, pvz.: ,,Aš matau...", ,,Aš noriu...", skirti spalvas, formas, dydžius, t. y.
Metodika su specialistais
Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) - už jo. Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita arčiau mokinio esanti ranka lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atfinda partnerio funkciją, t. y. Bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10-20 kartų.
tags: #bendravimas #su #psichikos #sveikatos #sutrikimu #turinciais
