JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo Vokietiją už tai, kad ji neprisideda prie pastangų užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, pareiškė, kad jam atrodo „nederama“, jog Vokietijos pareigūnai šį konfliktą vadina „ne mūsų karu“. Ketvirtadienį per Vyriausybės posėdį Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas, niekieno vardo konkrečiai nepaminėdamas, šiuos komentarus adresavo „Vokietijos vadovui“. Pastarosiomis dienomis panašias mintis išsakė keletas aukštų Vokietijos pareigūnų.
JAV prezidentas paprašė NATO sąjungininkų padėti užtikrinti laivybos saugumą Hormūzo sąsiauryje, kuriame dėl karo su Iranu buvo faktiškai sutrikdytas laivų eismas. Šis siauras vandens kelias yra pagrindinė pasaulinės naftos prekybos arterija. Sąjungininkams į šį prašymą neatsakius, D. Trumpas ne kartą juos griežtai kritikavo.
Pasaulio lyderius įžeidinėjusiam ir jų interesus ignoravusiam JAV prezidentui nepavyko įtikinti sąjungininkų prisidėti prie saugumo Hormūzo sąsiauryje užtikrinimo, nes jie jau supranta, kad jų pasiaukojimą D. Trumpas labai greitai pamirš, tikina ji. D. Trumpas ėmė reikalauti, kad jo sukeltas krizes padėtų spręsti kitos šalys, nepaisydamas to, ką joms kalbėjo ir kaip su jomis elgėsi pastaraisiais mėnesiais ar prieš metus.
Vokietijos pozicija ir D. Trumpo kritika
Kancleris Friedrichas Merzas vizito Norvegijoje metu pareiškė, kad Vokietija kare nedalyvauja ir nori, kad taip ir būtų. Gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir vicekancleris Larsas Klingbeilas abu teigė, kad „tai ne mūsų karas.“ D. Trumpas teigė į šią poziciją atsakęs pareikšdamas, kad „Ukraina nėra mūsų karas.“
D. Trumpo požiūris į Europą: kritika ir įspėjimai
D. Trumpas su savo komanda Baltuosiuose rūmuose įsitaisė pernai vasario pabaigoje, o jau po kelių savaičių Miunchene kalbėjęs jo viceprezidentas aiškiai pasakė, kas laukia gyvenant su Trumpu. Europos elitas liko šokiruotas. „Grėsmė Europai, dėl kurios nerimauju labiausiai - ne Rusija, ne Kinija ir ne koks kitas išorės veikėjas. Labiausiai nerimauju dėl grėsmės iš vidaus. Europos atsitraukimo nuo pamatinių vertybių“, - pernai sakė JAV viceprezidentas J. D. Vance. D. Trumpas su komanda, stojęs į kovą prieš kraštutinius kairiuosius, per tą pačią prizmę žvelgia ir į Europą. Jis kritikuoja laisvo žodžio suvaržymus, Europos biurokratus, įsileidusius milijonus musulmonų imigrantų. Toks pats požiūris vėliau atsispindėjo ir lapkritį pristatytoje Amerikos nacionalinio saugumo strategijoje. Joje taip pat kalbama apie grėsmę Europos civilizacijai, prie kurios, anot dokumento, privedė žemyną valdantys liberalieji politikai. „Aš myliu Europą, noriu, kad Europai sektųsi, bet ji juda netinkama kryptimi“, - teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Pasak Geopolitikos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, D. Trumpas siekia konkretaus rezultato. „Jis nori išsireikalauti rezultato, nemano, kad Europa yra labai stipri veikti kaip vieningas politinis kūnas, vadinasi, yra galimybių išnaudoti tą silpnumą ir pasiekti JAV reikalingą, apčiuopiamą rezultatą“, - komentuoja L. Kojala. Anot L. Kojalos, D. Trumpas liberalią Europos politinio elito dalį mato kaip priešininkus. „Trumpas mato liberalią Europos politinio elito dalį kaip priešininkus, kaip konkurentus, su kuriais iš dalies puikiai sutaria - su E. Macronu ir kitais, kurie ideologiškai tikrai nėra sutapatinami su D. Trumpo judėjimu, tas santykis gali būti ir visai neblogas. Tačiau pakilus į politinių diskusijų lygmenį jis nori parodyti, kad Europa yra kažkas panašaus į demokratus JAV ir kad su jais kova taip pat vyksta“, - teigia L. Kojala.
Ekonomika ir energetika: D. Trumpo kritikos taikiniai
Netinkama, anot D. Trumpo, ideologija veda ir į netinkamą valdymą. Dėl to jis akcentuoja ir Europos ekonomines problemas. „Pastaraisiais dešimtmečiais Vašingtone ir Europos sostinėse tapo įprasta manyti, kad vienintelis būdas auginti Vakarų ekonomiką - nuolat didinamos vyriausybės išlaidos, nekontroliuojama masinė migracija ir nesibaigiantis importas iš užsienio. Buvo sutariama, kad vadinamieji „nešvarūs darbai“ ir sunkioji pramonė turėtų būti perkelta kitur, kad įperkamą energiją turėtų pakeisti naujoji žaliojo kurso apgavystė“, - sakė D. Trumpas. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pastebi, kad D. Trumpo kalboje viskas sukasi apie ekonomiką. „Tiesą sakant, viskas ir sukosi apie ekonomiką, net ir tie geopolitiniai dalykai, dėl kurių mes čia visi ir susirinkome, ir tikrai labai laukėme šitos kalbos, net ir jie buvo įpinti į bendrą Trumpo pasaulėžiūrą. Kitaip tariant, žiūrima į geopolitiką per ekonominę prizmę, stengiamasi sumažinti konfliktų skaičių, nes tai nenaudinga ekonomikai“, - komentuoja G. Nausėda.
Anot L. Kojalos, D. Trumpas yra suinteresuotas, kad Europa, nepaisant stagnacijos, ekonomiškai klestėtų. Kad verslai klestėtų, būtina pigi energija. Tai - dar vienas D. Trumpo taikinys. Jis kritikuoja Europą už tai, kad kol Kinija ir Amerika degina dujas, anglis ar naudoja branduolinius reaktorius, Europa renkasi brangesnę, bet aplinkai draugiškesnę energetiką. „Vėjo jėgainės visur Europoje. Jos visur ir jie yra nevykėliai. Vienas dalykas, kurį pastebėjau, kad kuo daugiau šalis turi vėjo jėgainių, tuo daugiau ta šalis praranda pinigų ir tuo blogiau jai sekasi“, - Davose pasakytoje kalboje tikino D. Trumpas.
D. Trumpo retorika ir jos poveikis
Ir nors D. Trumpo kalbos dalį politikų šokiruoja, kai kuriais atvejais jos turėjo ir apčiuopiamą poveikį. „Be D. Trumpo labai aštrios kritikos praėjusiais metais ne visos valstybės būtų pasiekusios 2 proc. BVP gynybos išlaidų ribos. Be D. Trumpo paskatos, kuri buvo labai nesmagi, tai turbūt nebūtų įvykę. Kur yra rizika, kad galima perspausti“, - komentuoja L. Kojala. Klausimas lieka atviras - ar D. Trumpas jau neperspaudė, nes dalis Europos šalių politikų juo jau nusivylė.
D. Trumpas susiejo ekonomiką su gynyba ir nacionaliniu saugumu, ištrindamas linijas tarp ES ir NATO, net jei šalys yra tik vienos iš šių organizacijų narės. „Kai šios valstybės užsimauna NATO kepures, jos tikina, kad transatlantinis bendradarbiavimas yra bendro saugumo pagrindas. Tačiau, kai šios šalys užsideda ES kepures, jos siekia įvairiausių tikslų, kurie dažnai visiškai prieštarauja JAV interesams ir saugumui“, - socialiniame tinkle teigė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Christopheris Landau.
Naujojoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje raginama skatinti pasipriešinimą Europos Sąjungos viduje ir prioritetą teikti santykių gilinimui su „sveikomis“ Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, kurios yra konservatyvesnės. „Kas jiems nepatinka Europoje, taip pat jiems nepatinka Jungtinėse Valstijose. Jų nežavi migracija. Jie mano, kad tai keičia šalies charakterį. Jų nežavi perteklinis reguliavimas“, - sako FT cituojamas Cato instituto gynybos ir užsienio politikos tyrimų direktorius Justinas Loganas.
Naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija buvo patyliukais publikuota internete praėjusią savaitę. Joje įspėjama, kad Europai gresia „civilizacinis išnykimas“ dėl masinės imigracijos ir mažėjančio gimstamumo. „Labiau nei tikėtina, kad ne vėliau kaip per kelis dešimtmečius kai kuriose NATO šalyse daugumą gyventojų sudarys ne europiečiai. Todėl kyla klausimas, ar savo vietą pasaulyje ir aljansą su Jungtinėmis Valstijomis jos vertins taip, kaip tada, kai pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį“, - rašoma dokumente.
D. Trumpo populistinė retorika ir jos įtaka
MAGA šalininkai Europos šalių pastangas stabdyti kraštutinės dešinės iškilimą Europoje įvertino kaip įžeidimą, teigia Steve‘as Bannonas, buvęs pagrindinis D. Trumpo strategas ir vienas pagrindinių šio judėjimo sumanytojų. „Labiausiai (MAGA šalinininkai - ELTA) nekenčia Europos. Populistinis nacionalistinis sukilimas Europoje (Europos lyderiams - ELTA) yra tarsi skėrių invazija, jie į tai žiūri iš aukšto. Amerikos MAGA tai pastebėjo“, - sako S. Bannonas.
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as buvo vienas pirmųjų išreiškusių MAGA administracijos nusivylimą Europa. Pirmosiomis D. Trumpo antrosios kadencijos savaitėmis jis rėžė aštrią kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, kuri vėliau atsispindėjo ir Nacionalinėje saugumo strategijoje. Ši kalba pribloškė Europos politikus. JAV viceprezidentas juos kaltino cenzūra ir aiškino, kad Europa neva susiduria su didesnėmis grėsmėmis iš vidaus, o vėliau atkakliai gynė kraštutinių dešiniųjų partiją Alternatyva Vokietijai (AfD).
Visuomenės nuomonė ir rinkimai
Praėjusią savaitę laikraščio „The Washington Post“ ir televizijos tinklo „ABC News“ atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad tik 39 proc. amerikiečių teigiamai vertina D. Tuo tarpu laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad, remiantis naujausia jo apklausa, 42 proc. „The Washington Post“ nurodė, kad daugiau nei 40 proc. amerikiečių kategoriškai nepritaria D. „Puikus apklausų specialistas Johnas McLaughlinas (Džonas Maklolinas), vienas labiausiai gerbiamų šioje srityje, ką tik pareiškė, kad žlungančio „The New York Times“ apklausa ir „ABC“/ „The Washington Post“ apklausa (...) yra NETIKROS APKLAUSOS IŠ NETIKRŲ NAUJIENŲ ORGANIZACIJŲ“, - savo socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė D. J. McLaughlinas yra artimas D. D. „Šie žmonės turėtų būti ištirti dėl RINKIMŲ SUKČIAVIMO,“ - pareiškė D.
Visuomenės apklausos rodo, kad, praėjus pirmiesiems Donaldo Trumpo antrosios kadencijos metams, vienintelis JAV prezidentas, kurio reitingas buvo dar prastesnis, tai jis pats pirmąją kadenciją. „Pew Research“ apklausos duomenys, paskelbti praeitą ketvirtadienį, byloja, kad 37 proc. respondentų (kiek daugiau nei trečdalis amerikiečių) patenkinti D. Trumpu. „Gallup“ gruodžio duomenys rodo, kad jį palaiko 36 proc. amerikiečių, o neigiamai vertina 59 proc. Tokie skaičiai nedžiugintų nė vieno pasaulio lyderio, tačiau D. Trumpas, kurio pirmųjų antrosios kadencijos metų sprendimai tiek šalies viduje, tiek už jos ribų, švelniai tariant, prieštaringi, iš tikrųjų nėra jau toks nepopuliarus. Skaičius mažina jo santykiai su demokratų šalininkais, kurie greičiausiai tikrai nepersigalvos ir neims remti nei jo, nei Respublikonų partijos. D. Trumpą palankiai vertina vienženklis skaičius demokratų stovyklos atstovų. Kita vertus, respublikonų rinkėjai ir toliau jį remia. Tenka pripažinti, kad situacija nuo kadencijos pradžios kiek pablogėjo, tačiau daugiau nei pusė ir toliau lieka jam ištikimi, sako „Pew“ atstovai.
Trumpas vadovauja labai aiškiai į partijas pasidalijusiai Amerikai Nepaisant visuomenės apklausų duomenų, D. Trumpo vaidmuo Respublikonų partijoje ir toliau išlieka labai svarbus - jis ir toliau vadovauja „Pirmiausia - Amerika“ mantrą kartojantiems MAGA pasekėjams. „Turime prezidentą, kuriam istoriniame kontekste galbūt ir trūksta besąlygiškos šalies žmonių paramos“, - „Deutsche Welle“ sakė Čikagos universiteto politikos mokslininkas Johnas Markas Hansenas. „O parama, kurią visgi turi, panašu, labai tvirta - iš esmės negali nutikti nieko, kas priverstų 80-85 proc. respublikonų rinkėjų juo suabejoti“, - pridūrė ekspertas.
Užsienio politika ir jos pasekmės
D. Trumpas parodė nepraradęs įgūdžių erzinti tarptautinius partnerius ir trikdyti nusistovėjusią pasaulio tvarką. JAV prezidento tarifai kaip reikiant sudrebino pasaulio prekybos pamatus; sprendimai karpyti tarptautinę paramą nubraukė dešimtmečius siektą progresą tarptautinio vystymosi srityje; atakos prieš Iraną ir buvusį Venesuelos diktatorių nustebino net ir dėl jo izoliacinės politikos abejonių neturėjusius. O kur dar svaičiojimai apie Grenlandijos ir Kanados prijungimą prie JAV teritorijos. ICE agentų reidai taip pat sulaukė tarptautinio dėmesio. Nepaisant to, kaip pastebi analitikai, šie klausimai JAV rinkėjams prieš vidurio kadencijos rinkimus nėra tokie svarbūs kaip vidaus politika. D. Trumpo reitingams jo veiksmai už JAV ribų didelės įtakos neturi.
„AŠ PAVERČIAU NATO STIPRIA, tai pripažįsta net RINO ir radikalūs kairieji demokratai“, - pirmadienį socialiniame tinkle „Truth Social“ tvirtino D. „Kai pasakiau 20-čiai šalių, kurios nemokėjo joms sąžiningai tenkančios dalies, kad jos turi SUSIMOKĖTI, antraip jūs neturėsite JAV karinės apsaugos, pinigai atėjo. D. 2006 m. NATO šalys prisiėmė įsipareigojimą gynybai išleisti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau narės neturi mokėti abonentinių mokesčių ir nėra „skolingos“ aljansui pinigų už gynybą. 2 proc. Šeštadienį kalbėdamas rinkimų kampanijos renginyje Pietų Karolinoje, D. „Vienos didelės šalies prezidentas atsistojo ir pasakė: „Na, pone, jei mes nesusimokėsime ir mus užpuls Rusija, ar jūs mus ginsite?“, o aš atsakiau: „Jūs nesusimokėjote, vėluojate mokėti? Ne, mes jūsų neginsime. Tiesą sakant, paraginsiu juos daryti, ką tik jie po velnių nori. Mokėti privalote. Privalote apmokėti savo sąskaitas“, - sakė D. „Turime daug laimėtojų, bet Ispanija yra pralaimėtoja, o JK labai nuvylė“, - „The New York Post“ sakė D. Trumpas. „Labai priešiškai nusiteikusi NATO atžvilgiu“, - pridūrė D. Trumpas, kalbėdamas apie Ispaniją, vėl skųsdamasis, kad šalis nesilaiko aljanso gynybos išlaidų tikslų. „[Ispanija] ne komandinė žaidėja, ir mes taip pat nebūsime komandiniai žaidėjai su Ispanija“, - pridūrė Trumpas.
Delfi primena, kad D. Trumpas antradienį sukritikavo Didžiąją Britaniją ir Ispaniją už tai, kad jos nepalaikė jo puolimo prieš Iraną, ir pagrasino nutraukti „visą prekybą“ su Ispanija. Didžioji Britanija, kuri buvo ištikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė per abu pasaulinius karus bei karus Irake ir Afganistane, nusprendė nedalyvauti D. Trumpo ir Izraelio šeštadienį pradėtame Irano puolime. D. Trumpas išreiškė pyktį ir Ispanijai, kurios kairiųjų vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Pedro Sanchezo, neleido Jungtinėms Valstijoms naudotis bazėmis, kuriose ilgą laiką buvo dislokuojamos JAV pajėgos, Iranui pulti. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad P. Sanchezas viešai atsisakė kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis įsipareigoti padidinti gynybai skirtas išlaidas iki penkių procentų BVP, kaip to reikalavo D. Trumpas, teigdamas, kad Jungtinės Valstijos prisiima per didelę naštą.
„Tai - ne bailumas. Tai apgalvotas sprendimas: jeigu sąjungininkų lyderiai manytų, kad jų pasiaukojimas Vašingtonui gali ką nors reikšti, jie galbūt rinktųsi priešingai. Tačiau dauguma jų jau liovėsi mėginti ieškoti už Trumpo veiksmų slypinčios logikos ir supranta, kad bet koks jų indėlis bus bergždžias. Po kelių dienų ar savaičių Trumpas net neprisimins, kad tai apskritai įvyko“, - reziumuoja ji.
JAV ir Izraelio karas su Iranu išplito po visus Artimuosius Rytus, o Islamo Respublika ėmė atakuoti kaimyninių naftą gaminančių šalių energetikos objektus, jose įsikūrusias JAV diplomatines atstovybes ir kt. Teheranas taip pat ėmė puldinėti per Hormūzo sąsiaurį plaukiančius tanklaivius, taip iš esmės uždarydamas šį gyvybiškai svarbų vandens kelią, kuriuo keliauja penktadalis pasaulio žaliavinės naftos. NATO ir daugumai kitų sąjungininkų atmetus JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, jis antradienį skundėsi paramos trūkumu karui, kurį teigė vykdąs pasaulio labui, net jei pasaulis jo pastangų ir nevertina.
