Net neabejoju, kad visi esate girdėję, niūniavę ar iš visos širdies traukę šią dainą su draugais. Muzikos platformose, taip pat ir „YouTube“, ji turi daugybę perklausų, vadinama „legendiniu hitu“, žavimasi Vido Bareikio improvizacija, giriamas Ovidijus Vyšniauskas (jam dažnai priskiriama ir dainos autorystė). Mūsiškė Irūna su Mariumi Jampolskiu šiai dainai suteikia šiltą priminimą, kad net šalčiausiu metu mums svarbiausia - šalia esantis žmogus.
„YouTube“ platformoje esančiuose komentaruose, greta pagyrimų, kai kas klausia: „Kodėl nenurodomi dainos muzikos ir žodžių autoriai?“. Tiesa, kai kur nurodoma, jog tai, pavyzdžiui, Ovidijaus Vyšniausko, Vytauto V. Landsbergio kūrinys.
Rengdama straipsnį Sausio 13-osios proga, kalbinau tuomečio Marijampolės miesto savivaldybės tarybos pirmininko Algirdo Bajarkevičiaus našlę ir dukrą. Pokalbio metu moterys prasitarė, kad šios išpopuliarėjusios dainos žodžius parašė jų žmogus - Algirdas. Moterys teigia net žinančios, kam ši daina buvo skirta.
Trumpa istorija tokia, kad žodžiai buvo užrašyti studentiškame Algirdo sąsiuvinyje. Tas sąsiuvinis pateko į Algirdo brolio Juozo rankas, kuris tuo metu studijavo Kauno politechnikos institute. Kaip dažnai pasitaiko bendrabučiuose, jei jau daiktas iškeliauja iš kambario, laikyk jį dingusiu, ir visai ne iš piktos valios - tiesiog dėl to, kad užmirštama, kieno tas daiktas yra, ir nežinia, kam atiduoti. Taip, sako, buvo ir su Algirdo eilėraščių sąsiuviniu, kuris, pasak moterų, keliavo bendrabutyje, kol pagaliau kažkur dingo.
A. Bajarkevičiaus dukra Skaistė Kraptavičienė pasakoja, kad kalbėjosi su tėtės seserimi, kuriai dabar 82-eji. Ji patikino, kad apie šiuos dainos žodžius jai sakė Algirdo lietuvių kalbos mokytoja Danutė Dvilinskaitė, ir ji jau mirusi.
Alvyda Sipienė, aktorė ir režisierė, „Suvalkiečiui“ pasakojo: „Kai gyvenau ir dirbau Marijampolėje, teko daug bendrauti su dabar jau a. a. Algirdu Bajarkevičiumi. Kartą žiemą važiuojam iš kažkokio renginio, mūsų pilnas automobilis, Algirdas vairuoja, o mes visą kelią dainuojam: „Kokia balta žiema, tik baltos snaigės krenta…“. Važiuojam ir dainuojam, važiuojam ir dainuojam, ir vis Algirdą giriam, kokius gražius žodžius dainai parašė. Jis juokdavosi, kad mes tą dainą šitaip pamilom, jog net važiuodami dainuojam. Po to klausau šios dainos per radiją ir paskelbia - autorius nežinomas! Visur skambinėju - kaip nežinomas? Juk žinomas. Nebuvo Algirdas knygos išleidęs - tas tai teisybė, bet buvo poetas, eilėraščius rašė. Ir kai girdi, kad arba „žodžiai nežinomi“, arba „liaudies“, arba išvis nieko nesako - nesmagu.“
Gal vaikai turi kokius nors įrodymus? Bet šeima - kukli, koks kuklus buvo ir pats Algirdas - jis nesigirdavo visam pasauliui, kad štai aš parašiau eilėraštį, o dabar visa Lietuva dainuoja. Bet mes visi tai žinojom! Tais laikais niekas internete nesiskelbė.
Rašytojo, poeto, režisieriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo Vytauto V. Landsbergio įdainuota „Žiema“ taip pat yra populiarioje „YouTube“ platformoje. Paklaustas, gal jis ką nors žino apie dainos autorystę, sakė, kad nieko nežino, bet daina „sklido panašiai kaip liaudies daina - „kažkieno“.
Muzikos ekspertas Valdas Bytautas patvirtino, kad ši daina nėra identifikuota. Lietuvoje yra keturios dainos „ant klaustuko“, kai kurios jų melodijos gali būti atkeliavusios iš Rusijos.
„Dėl dainos „Žiema“: panašus atvejis yra su „Žemyn upe“ - kaunietis įtikinėja, kad tai jo autorinis tekstas, bet niekas to negali įrodyti, muzikos autorius taip pat nežinomas. Pats daug metų domiuosi šios („Žiema“ - red.) dainos autoryste. Blogai, kad A. Bajarkevičiaus artimieji neturi ar neišsaugojo įrodymų, jog dainos tekstas būtent jo.
LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovė Rasa Pipirienė atsakė: „Kūrinys „Žiema“ yra mūsų bazėje prie neregistruotų kūrinių. Kadangi kūrinys plačiai naudojamas, jo kortelė mūsų duomenų bazėje yra, joje nurodyta, kad muzika ir tekstas yra liaudies. Kūrinio naudotojai, pateikdami duomenis, kaip teksto autorių ne kartą nurodė ne tik „liaudį“, bet ir Kęstutį Vasiliauską. Algirdas Bajarkevičius minimas nebuvo. Beje, jis nėra mūsų narys, skirtingai nei K. Vasiliauskas, kurį LATGA specialistai ne kartą informavo, kad jis registruotų teksto autorystę, bet jis iki šiol to nepadarė. Jeigu atsiranda ginčų dėl autorystės, mes paprastai „įšaldome“ registraciją.“
K. Vasiliauskas (81 m.) gyvena Kiduliuose, Šakių r. sav. „Dainos „Žiema“ žodžiai yra mano - visi iki vieno. Melodija - rusiška, iš sovietų armijos parsivežta. Pirmą kartą padainuota Jurbarko dienose 1967-ųjų pabaigoje ar 1968 pradžioje televizijoje su žymiu chorvedžiu Vytautu Versecku. Visi galvoja, kad aš ir melodijos autorius, bet nesu. Toks vyrukas iš Sibiro dainavo, jis irgi turbūt nebuvo autorius. Mano pažįstami Rusijos muzikantai nerado jokio šios melodijos autoriaus. Esu parašęs du lietuviškus variantus: vienas apie žiemą, kitas - apie pavasarį. Bet dainos apie pavasarį niekas nežino, tik apie žiemą.“
Paklaustas apie A. Bajarkevičių, kuris galimai taip pat gali būti įvardijamas šios dainos žodžių autoriumi, K. Vasiliauskas tvirtina: „Kiekvienas šios dainos žodis yra mano“.
„Esu apsileidęs, man jau 81-eri. O tais laikais (turima galvoje sovietiniai laikai - red.) buvo komisija, buvo toks poetas Balys Sriubas - reikėjo jo leidimo, reikėjo atlikti visokias procedūras. Yra ir daugiau mano autorinių dainų sukurta, jų apie 150, o užregistruota turbūt apie 50. Pavyzdžiui, mano daina yra ir „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, „Brangiausios spalvos“ ir kitos, - pasakojo K. Vasiliauskas. - Skambino man iš LATGOS, žadėjo atsiųsti prisijungimą, kad galėčiau elektroniniu būdu viską surašyti, kad nereikėtų pildyti popierių. Bet jei registruosiu dainą „Žiema“ - kažin, kaip reikės įrodyti? Ar išlikę televizijos archyve įrašai? Tai yra procedūra. Galiu dar pateikti kitą šios dainos variantą apie pavasarį, kurią Jurbarke koncerte dainavome.“
Abu kūrėjai - beveik vienmečiai: Kęstučiui Vasiliauskui - 81-eri, Algirdui Bajarkevičiui šiemet būtų 79-eri. Abu poetai. Algirdo vaikai neabejoja tėčio sąžiningumu, kai jis sakydavo, jog štai skamba jo žodžiais sukurta daina.
Rengdama šį straipsnį ir kalbindama tiek Algirdo artimuosius, tiek Kęstutį, nė karto neišgirdau net užuominos apie atlygį, kurį LATGA nariai (kūrėjai) gauna už kiekvieną kūrinio panaudojimą. Vadinasi, tai tema ne apie pinigus.
Ši daina, gimusi galbūt kažkieno sąsiuvinyje, bendrabutyje, sovietų kareivinėse ar scenoje, jau seniai išslydo iš vieno žmogaus rankų ir tapo bendru atminties dalyku. Dokumentų nėra, liudininkai išeina, prisiminimai kertasi, o tiesa lieka kažkur per viduriuką.
„Žiema“ ir toliau skamba - per radiją, šventėse, automobiliuose ir galvose - be autoriaus vardo prie kūrinio. Ir gal būtent todėl ji tokia gyva: ne visiškai priklausanti vienam, bet sava daugeliui. Aiški ir atpažįstama kiekvienam. Dainuojama pritariant ne tik balsu, bet ir sielos stygoms.
Stebuklinga žiema
Kadangi orų prognozės nieko gero nežada, sniego senio statymui siūlau naują žaidimą „Pastatyki sniego senį!“, kurį šešiametis ekspertas žaidė pusę dienos. Įdomu buvo stebėti berniuko reakcijas - išmetęs tradicinio sniego senio atributus vaikas nusivildavo, todėl žaidimo metu ne kartą bandė „užburti“ kauliuką, kad jis išmestų norimą taškų skaičių. Pastatęs trikampį senį vaikas tuoj pat ėmėsi antrojo. Netrukus ant stalo rikiavosi trys originalūs sniego seniai⛄ Kadangi berniukas jau moka skaityti, jį sudomino ir žodinė užduotis. Žaidėjo komentarai vaizdo įraše turėtų jums padėti sugalvoti, į kokius ugdymo dalykus galima įtraukti žaidimą „Pastatyki sniego senį!“.
Keliaudami, gerdami į save užjūrio kvapus, stebėdamiesi įspūdingais architektūriniais šedevrais, grožėdamiesi nematytais gamtos stebuklais, ragaudami neįprastus patiekalus, nardydami šiltomis bangomis vis tiek ilgimės savų namų ir akiai įprastų vaizdų, kurie kaskart priverčia aiktelėti. Graži žiemos atostogų tradicija tęsiasi - visi mano mokiniai ir vėl gavo smagią namų užduotį pastatyti sniego senį. Kadangi vilties sulaukti sniego buvo maža, vaikai jau prieš Kalėdas užvertė mane dirbtiniais seniais besmegeniais. Populiariausi šiais metais buvo iš kojinių pagaminti seniukai. Tačiau ir vėl atsirado keli netikėti darbeliai - senis besmegenis iš eglutės žaisliukų ir valgomas gražuolis, gimęs iš kokoso riešuto! Tie, kurie galvojo, kad atostogų užduočiai atlikti laiko turi labai daug, šį kartą išlošė, kadangi Kalėdos padovanojo mums sniego. Tiesa, pajūryje jo nebuvo labai daug, todėl vaikų sniego seniai buvo nelabai švarūs. Tačiau džiaugsmo ridenant didžiulius sniego kamuolius tai nesumažino.
Tuo senių besmegenių galerijos apžvalgą galėčiau ir baigti, tačiau kas gi galėjo pagalvoti, kad antroji naujų metų savaitė atneš mums žiemą su šalčiu, su sniegu, apšerkšnijusiais medžiais ir slidžiomis gatvėmis. Sniego buvo tiek daug, kad jo užteko ir angelų darymui, ir sniego senių lipdymui. Išleisdama mokinius į žiemos atostogas antrus metus iš eilės paprašiau jų nulipdyti sniego senį ir atsiųsti nuotrauką. Pernykštė senių galerija liko tik nuotraukose ir prisiminimuose, nes šiandien vaikams pasakiau, kad reikia prisiminti antrąjį senio pavadinimą, kuriame nėra žodžio sniegas. Tad 2020 metų nuotraukų rinkinukas vadinasi „Seniai besmegeniai“. Kodėl rinkinukas? Todėl, kad nesulaukusi sniego didžioji dalis mokinių nusprendė, jog tai - neįmanoma misija. Šiemetinėje užduotyje slypėjo noras suburti vaikus ir jų šeimos narius bendrai kūrybinei veiklai. Tie, kurie „lipdė“ senius, tikrai turėjo pajusti kūrybinį pasitenkinimą ir buvimo kartu džiaugsmą, nes net ir man kiekviena atsiųsta nuotrauka kėlė daug gerų jausmų ir vis stiprino įsitikinimą, jog senį besmegenį įmanoma padaryti net ir be sniego.
Mokslo metų pradžios šventės temos idėja kilo birželio mėnesį pasakojant apie pažintį su būsimaisiais penktokais. Daugiau apie tai skaitykite rubrikoje „LABAS, GALBŪT AŠ BŪSIU TAVO MOKYTOJA!“. Juk kartais užtenka šypsnio ir draugiškam pasisveikinimui kilstelėtos rankos, kad sutirptų susvetimėjimo ar priešiškumo ledai. Į klasę šiandien patekti galėjome tik iššifravę ant durų kabantį akrostichą. Nustebau, kad mano mokiniams ir svečiams jį perskaityti buvo nelengva (teks šia tema padirbėti). Išmokę pasisveikinti, sugužėjome į klasę. Tačiau klasės slenkstį peržengėme ne bet kaip - kiekvienas privalėjo paduoti man ranką ir kuo linksmiau pasisveikinti. Klasėje linksmybės tęsėsi, nes pasiūliau vaikų ir tėvų komandoms pasivaržyti, kas daugiau žino pasisveikinimo žodžių. Tiesa, vaikai turėjo suflerius - emocijų veideliuose išsibarsčiusius žodžius. Draugišku pasisveikinimu neapsiribojome, kadangi pernykštė patirtis parodė, jog nelengva išlaikyti gerus santykius. Prevenciniai pokalbiai, Olweus patyčių prevencijos programa, didaktiniai literatūros kūriniai tikrai labai padėjo, tačiau kažko trūko, todėl šiandien savo auklėtiniams pasiūliau pagaminti draugystės patiekalą. Vaikai nusprendė virti sriubą. Kaip mes virėme, apie ką kalbėjome, tegul lieka mūsų klasėje. Smalsuoliams pasiūlysime peržiūrėti nuotraukas, o dar smalsesniems turėtų padėti šventinės pamokos scenarijus.
Šiemet pirmųjų pamokų užduotys dedikuojamos kalendoriui. Juk metų laikų, mėnesių, savaičių, dienų temas galima įtraukti ne tik į lietuvių kalbos, bet ir į visas kitas ugdymo disciplinas. Tie, kas seka šį tinklapį, žino, kad didžioji dalis metodinės medžiagos yra parengta kryžiažodžių ir galvosūkių principu. Tad ir kalendoriaus pamokas mano mokiniai mokysis žaisdami žodžių žaidimus. Keturis metų laikus vaikai aptars atlikdami panoraminio kryžiažodžio „KADA TAIP BŪNA?“ užduotis. Tai - universali užduotis, todėl tiems, kurie nuspręs jas duoti savo mokiniams, patariu neapsiriboti vien tik žodžių išbraukymu. Pasinaudokite kryžiažodyje esančiais žodžių junginiais mokydamiesi žodžių jungimo būdų. Paprašę ugdytinių papildyti juos naujomis sakinio dalimis, sudarykite vientisinius ir išplėstinius sakinius. Šie junginiai gali tapti būsimojo rašinio raktiniais žodžiais. Pasaulio pažinimo pamokose pabandykite kiekvieno sezono požymius papildyti naujais apibūdinimais. Užduočių rinkinys „MĖNESIŲ PAVADINIMAI“ skirtas jau pažįstantiems raides ir bandantiems iš jų dėlioti žodžius vaikams. Iš pradžių užduotys gal pasirodys sudėtingos, tačiau jas galima interpretuoti. Pradėkite nuo raidžių pažinimo ir išskyrimo žodyje. Vėliau pasiūlykite iš mėnesio pavadinimuose esančių raidžių sudaryti skiemenis. Vyresniųjų klasių mokiniai mielai pakartos mėnesių pavadinimus bandydami rasti kiekviename jų kuo daugiau žodžių. Ir vaikai, ir jūs patys nustebsite, kiek žodžių galima sudėti iš kiekvieno mėnesio raidžių. Lyderis šiame žaidime - lapkričio mėnuo. Man pavyko rasti net 33 žodžius: alpti, ir, irti, kai, kaisti, kalis, kalti, kas, kasti, kiltas, kiras, kirsti, kirtis, kisti, kitas, kristi, lakti, lis, pikas, pilis, piktas, pilti, pirks, pirkti, pirtis, rasti, risti, silpti, talis, tas, tik, tikras, tiks… Parungtyniaukime?!
Dailės terapijos principu parengta spalvinimo užduotis „ATOSTOGŲ MOZAIKA“ leis vaikams dar kartą išgyventi malonias atostogų akimirkas. Tiems, kuriems atrodė, kad atstogas leido neįdomiai, ši užduotis padės suprasti, kad vis tik vasarą buvo ir smagių akimirkų. Vaikų sukurtos mozaikos suteiks informacijos ir suaugusiesiems. Patartina pakalbinti mozaikų autorius, paprašyti pasidalinti ir gerais, ir ne visai maloniais atostogų įspūdžiais, padiskutuoti, ką būtų galima pakeisti, kad ateinančios atostogos būtų spalvingos ir smagios. Šią užduotį galima atlikti nuolat: spalvinti ir aptarti praėjusią dieną, savaitę, mėnesį… Manau, kad tokia užduotimi gali pasinaudoti ir klasės, grupės auklėtojai, socialiniai pedagogai, psichologai. Beje, mozaiką gali kurti ir suaugusieji. Pabandykite nuspalvinti rugsėjo mėnesio dienas ir įvertinkite gautus rezultatus. Meno terapija yra nenuspėjama, todėl esu įsitikinusi, kad ne vieną jūsų nustebins mozaikos spalvų gama. Užduotėlė „SMĖLIO LAIKRODIS“ padės vaikams prisiminti kiekvieno mėnesio dienų skaičių. Taigi plėškime paskutinius vasaros kalendoriaus lapelius ir nerkime į rudens nuotykius!
Kas galėjo patikėti, kad po vakardieną merkusio lietaus išauš toks pasakiškas rytas! Artėjant trečiajam sausio sekmadieniui, Tarptautinės slidinėjimo federacijos paskelbtam Pasauline sniego diena, gamta iš tiesų pasistengė - tai, ką atsikėlę išvydome pro langą, stulbino ir džiugino. Ir tebedžiugina, kadangi baltu rūbu apsirėdžiusi gamta neskuba nusipuošti.
Supratusi, kad žiemos galime ir nebesulaukti, nusprendėme pasinaudoti internete esančiais paveikslėliais ir užduočių rinkiniais. Užduočių rinkinukas „Žiema“ piešiant snaiges, einant jų labirintu, skaičiuojant žiemos sezono simbolius, lyginant juos lavins vaikų mąstymą, pastabumą, dėmesį, smulkiąją motoriką. Lauko žaidimus primins nebaigti paveikslėliai. Žodyną plės, primins skaičius užduotis, prašanti surasti, nuspalvinti ir suskaičiuoti žiemos simbolius. Mėgstantys varstyti, turėtų džiaugtis spalvingomis varstymo kortelėmis, žaisminga pingvino figūrėle. Pasirodo, varstymas ne tik smulkiąją motoriką, bet ir kūrybiškumą, vaizduotę lavina. Šiltos žieminės kepuraitės padės prisiminti abėcėlę, skaičius, o taip pat suteiks nemažai džiaugsmo spalvinant jas. O gal jūsų tarpe yra būsimų dizainerių? Daugiau smagių, deja tik popierinių, užduočių ir žaidimų rasite mano rinkiniuose „Žiemos džiaugsmai“ (NAUJA!) ir Eglutė.
Ilgai galvojau, kokį Advento kalendorių padaryti savo auklėtiniams, todėl „Kalėdų miestelio“ brėžiniai internete labai nudžiugino mane ne tik originalumu, bet ir patogumu: juk reikės tik iškirpti ir suklijuoti. Tačiau karpydama spalvotas figūras supratau, kad tai nebuvo pati sunkiausia artėjančio Advento dalis, nes niekaip nesugalvojau, ką įdėti savo vaikams į tuos simpatiškus mažyčius namelius. Iš pradžių svarsčiau apie lietuvių kalbos užduotėles, vėliau mintys peršoko prie saldumynų, o šiandien ryte šovė išganinga mintis padaryti viską atvirkščiai. Todėl nuo gruodžio pirmos dienos iki pat Kūčių į „Gerumo miestelio“ vardą gavusio kalendoriaus namelius vaikai dės savo gerus darbus ir darbelius. Kol prekybos centrai išsijuosę reklamuoja šokoladukais pasaldintus Advento kalendorius, aš šiemet siūlau Kalėdų laukimo metą paįvairinti užduotimis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams sukūriau rinkinį „Žiemos džiaugsmai“, kuriuo galima prasklaidyti Advento metu sklandančią rimtį ir susikaupimą. Šis užduočių komplektas tiks ir pradinių klasių mokinukams, turintiems raidos sutrikimų. „Žiemos džiaugsmus“ sudaro 24 užduotys, kurias vaikai galės kiekvieną dieną pasirinkti sukdami spalvingą ratą. Ratą atsispausdinkite, laminuokite ir pritvirtinkite sukimosi rodyklę (rodykles pirkau internetinėje parduotuvėje). Jeigu rodyklės neturite, galima paimti smeigtuką ir prie jo prikabinti žiogelį ar sąvaržėlę. Vyresnėse klasėse siūlau pasinaudoti pernai metais pristatytu gerumo kalendoriumi. Man berengiant rinkinį „Žiemos džiaugsmai“, internete pasklido šaunaus tinklaraščio SUVAIKAIS autorės sudarytas Advento kalendorius. Dar vieną kalendorių sukūrė nykštukai, besirūpinantys, kad vaikai iki Kalėdų suspėtų atlikti visus darbus.
Dailės studijos „Teptukas“ ir „Spalvų laboratorija“ (mokyt. V. Gailiūnienė) ir kūrybinių dirbtuvių (mokyt. A. Lukšėnienė) ugdytiniai dalyvavo respublikinėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų virtualioje kūrybinių darbų parodoje „Mano širdyje - šalelė Lietuva 2025“. Parodos tikslas, skatinti ugdytinius domėtis Lietuvos istorija, gerbti valstybės simbolius, didžiuotis savo šalimi ir tautybe.
Dailės studijos „Teptukas“ ir NVŠ „Spalvų laboratorija“ (mokytoja V. Tapyraitytė) organizavo virtualų piešinių konkursą-parodą „Lietuvos herojai“.
Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo „Verdenė“ ugdytinių tapybos darbų paroda „Balta tyla” eksponuojama vaikų bibliotekoje „Saulutė”, adresu Žirmūnų g. 2, Vilnius. Vasario mėnesį dailės studijų ugdytiniai tapė ant drobės. Vaikai gavo užduotį - nutapyti paveikslą „Balta tyla” (balta figūra, baltoje erdvėje).
Sudalyvavome dviejų darželių organizuotose Respublikinėse ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų virtualios kūrybinių darbelių parodose rudens tema ir baigiantis rudeniui norime atsisveikinti. Jau ne už klanų žiema ir darbai keis spalvą.
Dailės studijos „Spalvų gama” mokiniai pristato virtualią parodą „Mandalos”. Gyvai šią parodą galima aplankyti Vaikų ir jaunimo klube „Verdenė“. Kviečiame apsilankyti.
Dailės studijos „Spalvų gama“ mokiniai pristato virtualią parodą „Vasaros prisiminimai“. Spalvingose akvarelėse bei piešiniuose vaikai perteikė vasaros atostogų įspūdžius. Savo paveikslėlius vaikai apipavidalino smėlio raštų rėmeliais. Kviečiame pasigrožėti vaikų kūryba.
Mokslo metų baigimo proga dailės studijos „Spalvų gama” mokiniai pristato dar vieną virtualią parodą „Vitražų ir lipdinių istorijos”. Vaikai lipdė iš modelino žmonių ir gyvūnų figūras, vazeles. Vėliau savo lipdinius spalvino, dekoravo akriliniais dažais, sukurdami mielus, šiltus ir unikalius rankų darbo kūrinėlius.
Dailės studijos „Spalvų gama” mažieji mokiniai (3-6 m. grupės vaikai) labai mėgsta piešti gyvūnus. Mokslo metų eigoje piešdami gyvūnus, mažieji išmėgino įvairias technikas - guašą, spaudavimą antspaudukais, kreideles, akvarelę, tapybą ant akmenukų, koliažą. Pasitikdami vasarą - mėgstamiausią gyvūnų laiką, surengėme smagią virtualią parodėlę „Gyvūnų pasaulis“.
Pasipuošusi pačiais gražiausiais žiedais gamta sveikina visas mamas su gražia pavasario švente. Mūsų klubo dailės studijos „Teptukas“ vaikai suskubo nupiešti ir įteikti savo pačius gražiausius darbus savo mamytėms. Šilkiniai, lengvi, vaikiški sveikinimai iškeliavo į namus, o mes galime pasidžiaugti virtualia paroda „Šilko burbulai“, kuri skirta Motinos dienai.
