Šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme vis daugiau dėmesio skiriama visuminei vaiko raidai, kurioje svarbi vieta tenka ne tik pažintiniams gebėjimams, bet ir emociniam ugdymui, vertybinėms nuostatoms bei kūrybiškumui.
Nuo pat pirmųjų dienų vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį. Vaikui tai nauja, nepažinta erdvė, kurioje viskas vilioja, domina, o gal kartais ir baugina. Ikimokykliniame amžiuje vaikai ypatingai smalsūs: noriai tyrinėja, kasdien išbando naujus, jiems nežinomus dalykus, stebi, eksperimentuoja su aplinkoje esančiais daiktais. Norėdami suvokti dalyko esmę, vaikai turi veikti patys - išsiaiškinti, atrasti ir pažinti juos supantį pasaulį.
Tyrinėjimų bei eksperimentavimo dėka vaikai lavina savo pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, lavėja akies - rankos koordinacija, išmoksta ilgiau išlaikyti dėmesį, ugdosi sumanumą, lavina reakciją, kaupia patirtį, diskutuoja, samprotauja, stiprina savo kritinį mąstymą, išmoksta spręsti problemas, ima geriau suvokti juos supantį pasaulį.
Vienas iš svarbiausių pažintinės vaiko brandos bruožų yra pažinimo aktyvumas. Tyrinėjimai, eksperimentavimai, atradimai yra naujos patirties kaupimas, kuris labai svarbus priešmokyklinio amžiaus vaikui, siekiant atskleisti ir ugdyti priešmokyklinuko pažinimo gebėjimus, plėtoti mąstymo įgūdžius, o tuo pačiu parengti būsimai mokymosi mokykloje veiklai bei nuolatinei šios veiklos kaitai.
Tyrimu siekta išsiaiškinti priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų požiūrį į vaiko pažintinės kompetencijos ugdymą/-si tyrinėjimais, eksperimentais, atradimais. Education/learning based on exploration, experiments and discoveries is a child’s activity which has impact on the development of a child’s cognitive competence. Exploration, discoveries and experiments foster a child to accumulate experience, to discuss, focus, think critically, solve problems, memorize and understand. The aim of the work - to analyze a preschool teachers and parents approach towards the exploration, experiments and discoveries as education / learning method for a pre-school age child’s cognitive competence education /learning. Objectives of the work: 1. Theoretically ground the use and importance of exploration, experiments and discoveries for the development of pre-school age children‘s cognitive competence. 2. Carry out empirical study on preschool teachers and parents approach towards the exploration, experiments and discoveries as education/learning method for a pre-school age child’s cognitive competence education/learning. Present results of a research. Methods: analysis of scientific literature, survey (in writing) and structured interview for teachers. Education/learning based on exploration, experiments and discoveries fosters a comprehensive development of a child; ability to cooperate, to concentrate, children become more attentive and more inventive, more active, more organized, vocabulary becomes wider; the stage of knowledge is growing and expanding; the latter supports intellectual growth and has a significant impact on children’s conceptual learning.The results of the study revealed that teachers are well aware of techniques that promote a child’s activity and experience, but in practice they apply only part of them. Most of the teachers focus only on the "usual" natural experiments. Limited areas and topics of experiments have primary influence on materials that are used - they are also limited. Teachers’ knowledge about the benefit of experiments and researches for a child is minimal. Parents support that children knowledge depends on education/learning techniques. Also understand the importance of materials and allowing children to explore, experiment at home contributes to the cognitive competence development.
Patirtinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Straipsnyje teoriškai atskleidžiama patirtinio ugdymo(si) principai ir jų aktualumas ikimokykliniame amžiuje vaikų ugdyme bei empiriškai pagrindžiamas pedagogų požiūris į patirtinio ugdymo(si) taikymo galimybes ugdomosiose veiklose. Tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų patirtinio ugdymo(si) svarbą ir galimybes. Taikyti metodai - mokslinės literatūros analizė, apklausa (raštu), gautų duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Pagrindiniai tyrimo rezultatai: patirtinio ugdymo(si) pritaikymo kontekstas yra ne tik platus, gilus, bet ir pritaikomas dirbant su įvairaus amžiaus vaikais. Patirtinio ugdymo(si) principai gali būti naudojami lauko, meninių ir žaidybinių veiklų metu. Apklaustieji pastebi, jog patirtinis ugdymas(sis) ugdo vaikų savarankiškumą, bendravimo, socialinius, komunikavimo įgūdžius, skatina norą tyrinėjimą ir tai įžvelgia vertindami vaikų pasiekimus. Tačiau pedagogai susiduria su sunkumais, taikant patirtinį ugdymą(si) dėl didelio vaikų skaičiaus grupėse, specialiųjų poreikių vaikų integracijos ir reikalingo individualaus dėmesio, laiko stokos, veiklos planavimo.
Eksperimentų svarba vaiko raidai
Tyrinėjimams, eksperimentams tinkamos visos priemonės, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Mažieji gali eksperimentuoti su vandeniu, smėliu, balionais, augalais, meninės raiškos priemonėmis, - svarbu, kad tyrinėjimo procese vaikas galėtų veikti pats, jam būtų įdomu ir nesudėtinga.
Atliekant bandymus, eksperimentus visada laukiama galutinio rezultato, vienų eksperimentų rezultatai gaunami iš karto ir vadinami momentiniais, o kitų eksperimentų rezultatai yra gaunami po tam tikro laiko, jie vadinami ilgalaikiais eksperimentais, pvz.: iš sėklų auginamas augalas, auginami druskos kristalai ir t.t.
Žingsneliai sėkmingiems eksperimentams
- Pirmas žingsnelis - lavinkite smulkiąją motoriką. Prieš atliekant bandymus pamankštinkite mažylių rankutes, pažaiskite pirštukinius žaidimus, padarykite rankyčių masažą.
- Antras žingsnelis - saugumas.
- Trečias žingsnelis - apmąstymams. Apgalvoti, kokių žinių norite suteikti savo mažyliui.
- Ketvirtas žingsnelis - informacijos ieškojimas. Kartu su savo vaikučiu vartykite knygeles, enciklopedijas, kuriose pavaizduotas ugnikalnis, jūros ir t.t.
- Penktas žingsnelis - leiskite kuo daugiau veikti vaikui. Tegul jūsų vaikas viską daro pats, jūs būkite tik pagalbininkas, stebėtojas ir eksperimento iniciatorius (pvz.
- Septintas žingsnelis - inicijuokite probleminę situaciją. Pvz. Jūs sakote, ką darysime, baigėsi druska, pasibaigė raudoni dažai, kuo galime juos pakeisti ir t.t. Kodėl gėlytės žydi? Kodėl toks ledas šaltas? Iš kur kalnai ,, išdygsta“? Kodėl pienelis baltas?
- Dešimtas žingsnelis - įamžinkite bandymą. Jums reikės: sūrios tešlos, 0,7 l. stiklainiuko, acto, sodos (1valg. šaukšto), miltų (2valg. Iš sūrios tešlos masės suformuokite „ugnikalnio kraterio formą“.Į jo vidurį įstatykite stiklainį.Į stiklainį pilame actą (apie puse litro). Tada žiupsnelį maistinių dažų suberiame į miltus, juos išmaišome ir supilame į stiklainį. Sumaišius sodą su actu vyksta cheminė reakcija, kurios metu susidaro putos. Jos pakankamai stipria srove išteka iš stiklainio. Kadangi buvo suberti maistiniai dažai, srovė veržiasi spalvota, panaši į lavą.
Atlikdami bandymus, eksperimentuodami kartu su vaiku jūs ne tik ugdysite įvairius vaiko įgūdžius, suteiksite žinių apie jį supantį pasaulį bet ir sustiprinsite vaiko ir savo bendravimo ryšį, smagiai praleisite laiką kartu.
Baimių mažinimo galimybės ikimokykliniame amžiuje
Straipsnyje aptariamas ikimokyklinio amžiaus vaikų patiriamų baimių reiškinys. Baimės ikimokykliniame amžiuje - aktualus reiškinys, su kuriuo susiduria šeimos ir ugdymo įstaigos. Įvairios baimės būdingos vaikams nuo ankstyvojo amžiaus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai susiduria su daugybe nežinomų asmenų, gyvūnų, situacijų ir tai iššaukia įvairius nesusipratimus, iššaukiančius baimes. Jei šiai problemai neskiriamas dėmesys, vaiko baimės gali kelti rimtų iššūkių jo socializacijai bei tolimesnei veiklai. Jei ikimokyklinio mažiaus vaikų baimėms neskiriamas tinkamas dėmesys, tokios baimės vėliau persekioja vaikus mokykliniame amžiuje bei jau suaugus. Baimių įveikimas susijęs su šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimu, ugdymo šeimoje ir ugdymo įstaigoje tęstinumu, šeimos ir ugdytojų pedagogine kompetencija. Jei šeimoje ir ugdymo įstaigoje kuriamos palankios aplinkos, vyrauja bendradarbiavimo kultūra, daugelis vaikiškų baimių praeina savaime, nepalikdamos pasekmių vaiko sąmonėje, elgesyje, emocijose. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas: kokias baimes patiria ikimokyklinio amžiaus vaikai ir kokios baimių mažinimo galimybės ikimokykliniame amžiuje. Tyrimo tikslas: atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų patiriamas baimes ir jų mažinimo galimybes. Tyrimo uždaviniai: pagrįsti baimės reiškinį ikimokykliniame amžiuje; nustatyti tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus ir jų vaikų nuomonę apie patiriamas baimes; atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų baimes mažinančias galimybes. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu, apklausa žodžiu; duomenų apdorojimo metodai - aprašomoji statistika bei aprašomoji turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai: ikimokyklinio amžiaus vaikų baimės yra specifinės, susijusios su vaiko amžiumi ir patirtimi. Laikui bėgant daugelis baimių savaime išnyksta. Intensyvias baimes patiriantys vaikai tampa agresyvūs, pikti, nesusikaupia ugdomosioms veikloms.
Ledas, vanduo, garai - Vaikų enciklopedija
Estetinis ugdymas ir jo svarba
Dirbdama mišraus amžiaus vaikų grupėje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vaikų darželyje „Mažųjų akademija“, kasdien stebiu, kaip stipriai vaikų elgesį, pasirinkimus ir net žaidimų pobūdį veikia mokytojo laikysena bei aplinka, kurioje jie auga. Ankstyvoje vaikystėje vaikai mokosi stebėdami. Tai, kaip elgiamės, kaip kalbamės, kaip kuriame aplinką - visa tai atsispindi jų elgesyje. Net paprasti dalykai - serviruotas stalas ar estetiškai tvarkoma erdvė - vaikui tampa reikšmingomis ugdymosi patirtimis. Stebėdama vaikus žaidžiant pastebiu, kad jie ne tik stato „namus“, bet siekia juos „įkurdinti“ taip, kad būtų jauku ir gražu. Jie ne tik konstruoja, bet kuria erdvę: padengia stalą žaisliniais indais, „patiekia“ maistą taip, kad jis atrodo estetiškai, „puošia“ aplinką detalėmis. Mokytojo pavyzdys šiuo atveju yra ypač svarbus. Vaikai ne tik stebi veiksmus, bet perima santykį su aplinka. Ramus, pagarbus bendravimas, dėmesys smulkmenoms ir tvarka vaikui tampa norma.
Dailės kūrinių pažinimas ikimokykliniame amžiuje neturėtų būti suprantamas vien tik kaip informacija apie menininkus ar stilistines schemas. Dažniausiai pastebiu, kad vaikui daug svarbiau ne autoriaus vardas, bet tai, ką jis jaučia žiūrėdamas paveikslą, kokias asociacijas sukelia spalvos ar kompozicija. Kai vaikai kuria savo darbus remdamiesi matytais paveikslais, jie ne kopijuoja - jie pratęsia, interpretuoja, kuria dialogą.
Gamtinė aplinka taip pat yra neatsiejama estetinio suvokimo dalis. Pasivaikščiojimai parke ar miške, tyrinėjimai gamtoje leidžia vaikams pažinti spalvų, formų ir ritmų dermę natūralioje aplinkoje. Radę šakelę, lapelį ar gėlę, vaikai su malonumu juos apžiūri, lygina, atranda smulkias detales. Tokios patirtys ugdo ne tik estetinį jautrumą, bet ir pagarbą gamtai. Estetinis ugdymas ankstyvajame amžiuje nėra atskira veikla - tai kasdienės patirtys ir santykiai, kurie padeda vaikui suvokti ir kurti grožį savo gyvenimo kontekste.
tags: #eksperimentai #tyrimai #ikimokykliniame #amziuje #moksliniai #straipsniai
