Abortas yra medicininis terminas, reiškiantis nėštumo nutraukimą. Lietuvoje (ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos) jis gali būti atliekamas pagal nėščiosios pasirinkimą iki 12-os nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau (iki 22-os nėštumo savaitės). Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. Nors tai ir labai senas įsakymas, jį bandyta atnaujinti 2014m. Tačiau to nepavyko padaryti dėl tam tikrųjų grupių pasipriešinimo.
Buvo keletas politikų pastangų sukurti <..> abortų įstatymus, kurių tikslas <..> visiškai uždrausti dabar legalius nėštumo nutraukimo būdus arba kaip galima labiau susiaurinti ir apsunkinti legalių abortų prieinamumą. Dar 2018m. buvo siekiama abortus paversti baudžiamuoju nusižengimu, tai būtų buvę panašu į situaciją Lenkijoje. Dėl to paties spaudimo, net porą kartų VVKT įregistruoti vaistai, skirti medikamentiniam abortui, buvo taip pat greitai atšaukti.
Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) valdybos paskirta darbo grupė šiuo metu ruošia naują Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą, į kurį bus įtrauktas ir medikamentinis abortas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. 6 d.) nėštumą, kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi informuoto paciento sutikimą.
Nėštumo nutraukimo priežastys ir teisės
Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Kitos galimos nėštumo nutraukimo priežastys: nesuderinamumas su karjera ir darbu; negebėjimas išlaikyti vaiko; nenoras gadinti santykių su vaiko tėvu; tiksliai nustatytas norimų turėti vaikų skaičius (Europoje dažniausiai du), vėlesnis pirmojo gimdymo amžius (daugiau nei 30 metų).
Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą.
Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.
Aborto procedūros Lietuvoje
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Ankstyvo nėštumo (iki 5-6 sav.) nutraukimas vakuuminės aspiracijos būdu (vadinamasis „atsiurbimas“ arba mikroabortas), kuomet embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu - vakuuminiu aspiratoriumi. Įprastai pakanka vietinės nejautros, nereikia plėsti gimdos kaklelio. Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba dar vėlyvesnis, jeigu nutraukimui yra medicininių indikacijų) yra nutraukiamas panašiai, kaip ir ankstyvesnis, tačiau gali prireikti atlikti didesnes intervencijas - naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet ir plečiamas gimdos kaklelis, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Jeigu nėštumas yra vėlyvesnis, įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje įteisintas 2023 m. Vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 sav. nėštumą. Vaistinis nėštumo nutraukimas yra saugus ir efektyvus (efektyvumas 95-97%) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Vaistiniam nėštumo nutraukimui skiriami vaistai: Mifepristone blokuoja progesterono - specialaus hormono, kuris yra itin svarbus nėštumo užsimezgimui ir sėkmingam vystymuisi, receptorius, todėl nėštumas nustoja vystytis. Misoprostol suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą bei sukelia gimdos susitraukimus, todėl iškart arba per kelias pirmas valandas po jo suvartojimo prasideda skausmingi gimdos susitraukimai ir iš makšties pasirodo kraujingos išskyros.
Prieinamumas ir iššūkiai
Patirtys ieškant aborto Praėjusiais metais Bendra.lt atliko eksperimentą Vilniuje, kuriame atskleidė, su kuo susiduria moterys, norinčios užsirašyti pas gydytoją abortui. Po šios publikacijos buvo paskelbta apklausa, kurioje dalyvavusios moterys dalijosi patirtimi, kaip joms sekėsi ieškoti nėštumo nutraukimo paslaugų ne dėl medicininių indikacijų. Aiškėja, kad Lietuvoje šios paslaugos prieinamumas nėra tolygus. Apklausoje anonimiškai pasisakiusios moterys išskyrė tokias problemas: „Lietuvoje nekalbama apie abortus, kainynuose nėra net nurodyta tokių paslaugų“, „Ieškant šios paslaugos, galima rasti paprastai prieinamą informaciją tik apie chirurginio aborto paslaugas. Apie medikamentinį abortą, net tuomet, kai tapo legalus, rodės, neįmanoma rasti informacijos“, „Paskambinus į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo priimti. Nesulaukta nei pagalbos, nei nukreipimo ten, kur ją galima būtų gauti“.
Ne visais atvejais nėštumas yra pageidaujamas. Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Statistika gerėja: dar visai neseniai abortų buvo atliekama 1,5 karto daugiau. Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose. Tačiau įprastai dėl didesnio operatyvumo moterys renkasi privačias klinikas. Nėštumo nutraukimo kainos jose labai skiriasi.
Jei gydymo įstaiga negali suteikti pageidaujamos paslaugos, pacientė turi būti nukreipta į įstaigą, kurioje ši procedūra atliekama. Taip pat dalis įstaigų teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą, o dalis išvis atsisako teikti procedūrą. Viešosios gydymo įstaigos mokamų paslaugų sąraše šiuo metu žymi tik chirurginį nėštumo nutraukimą. Informacijos apie vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugą jų tinklalapiuose Bendra.lt nerado.
Psichologinis ir fizinis pasiruošimas
Psichologinis aspektas yra vienas iš svarbiausių aspektų, kalbant apie moters pasirinkimą darytis abortą. Pastojusi moteris supranta, kad jai nuo šiol teks rūpintis ne tik savimi. Palaikymas ir pagalba iš artimiausių žmonių tampa labai svarbi, o jos nesulaukus, griūva pasitikėjimas savimi. Lietuvoje moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti: Vokietijoje - trys, Nyderlanduose - penkios, Belgijoje - šešios, o Albanijoje - septynios dienos.
Gydytojas akušeris ginekologas konsultuoja tik medicininiais nėštumo nutraukimo klausimais. Psichologiniai aspektai gali būti aptarti su medicinos psichologu, kurio konsultacija pacientei gali būti pasiūlyta, tačiau nėra privaloma ir negali būti sąlyga gauti nėštumo nutraukimo paslaugą. Moteris turi informuoti gydytoją apie sveikatos sutrikimus, visus vartojamus vaistus, maisto papildus ir vitaminus bei kitas aktualias aplinkybes. Taip pat turi aiškiai ir atvirai gydytojui išsakyti visus rūpimus klausimus bei nuogąstavimus, susijusias su tolimesne nėštumo eiga ir jo nutraukimu.
Dažniausi šalutiniai reiškiniai: kas trečiai - aštuntai moteriai pasireiškia viduriavimas, 14,0 proc. - pilvo skausmai, 3,2 proc. - pykinimas, 2,9 proc. - pilvo pūtimas ir 2,4 proc. - galvos skausmas. Kadangi vaistai skirti nėštumui nutraukti, gali sukelti galvos svaigimą bei silpnumą, po jų panaudojimo tą dieną nepatariama vairuoti automobilio ir dirbti su įrenginiais, galinčiais sukelti traumas. Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nekelia rimtesnio pavojaus sveikatai.
Kaip veikia abortų tabletės?
Jei šalutiniai simptomai užsitęsia ilgiau nei 24 val. po Misoprostol vartojimo, dinamikoje nesilpnėja ir ypač, jei intensyvėja. Jei skausmingi gimdos susitraukimai dinamikoje nesilpnėja, o ypač jei stiprėja net ir po vaistų nuo skausmo vartojimo arba iš karto yra labai stiprūs. Jei moteriai atrodo, kad per gausiai ir (arba) per ilgai kraujuoja (pavyzdžiui, per 1-2 val. sunaudoja 2 ir daugiau didžiųjų higieninių įklotų (paketų)). Visais atvejais, kai moteriai atrodo, kad nėštumo nutraukimo eiga vyksta ne taip, kaip konsultavo gydytojas, ir (arba) kelia nerimą bei baimę.
Įprastine tvarka pas gydytoją akušerį ginekologą reikia apsilankyti praėjus 7-14 d. po vaistų, skirtų nėštumui nutraukti, vartojimo, kad gydytojas įvertintų moters sveikatos būklę, ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas, suteiktų konsultaciją dėl nėštumo planavimo ateityje ir kontracepcijos. Po vaistinio nėštumo nutraukimo ovuliacija (tai procesas moters organizme, kai subrendusi kiaušialąstė palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta), tai reiškia ir tikimybė vėl pastoti, grįžta per 8-14 d., todėl, neplanuojant nėštumo, yra reikalinga efektyvi ir individualiai tinkanti bei priimtina kontracepcija.
