Naujagimių intensyvios terapijos skyrius (NITS) - tai specialūs skyriai, skirti neišnešiotiems naujagimiams, esantys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Esant priešlaikinio gimdymo grėsmei, motina dar iš anksto būna perkeliama į vieną iš šių ligoninių, kur tiek jai, tiek kūdikiui gali būti užtikrinta visa reikiama pagalba.
Kauno klinikų Neonatologijos klinika yra Kauno Perinatologijos centro sudėtinė dalis. Klinikoje teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio neonatologijos paslaugos sergantiems bei neišnešiotiems naujagimiams iš trijų penktadalių Lietuvos teritorijos, taip pat čia studijuoja LSMU Medicinos ir Slaugos fakulteto studentai, vykdomi moksliniai tyrimai. Klinikos gydytojai teikia skubią specializuotą neonatologinę pagalbą Perinatologijos centro regione gimusiems naujagimiams bei juos transportuoja.
Kauno Perinatologijos centras, kurį sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos - tai didžiausias aukščiausio - tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš visos Lietuvos.
Priežiūra ir gydymas neišnešiotam naujagimiui
Šiame skyriuje vaikelis visų pirma bus apgyvendintas inkubatoriuje. Priklausomai nuo to, kaip anksti gimė, inkubatoriuje jis gali praleisti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o sudėtingesniais atvejais - ir mėnesių. Kadangi ankstukai neturi susiformavusio riebalinio sluoksnio, pagrindinė inkubatoriaus funkcija - užtikrinti tinkamą šilumos ir drėgmės kiekį vaikeliui.
Daugeliui naujagimių, patekusių į NITS sudėtinga kvėpuoti dėl nepakankamai išsivysčiusių ar pažeistų plaučių. Per anksti pasaulį išvydusiam vaikeliui visų pirma reikia šilumos ir ramybės. Dėl šios priežasties palatoje, kurioje laikomas inkubatorius, negalimi jokie staigūs, stiprūs, spigūs, šaižūs garsai, pats inkubatorius uždengtas tam, kad vaikelio akyčių netrikdytų apšvietimo pasikeitimai, stengiamasi kuo rečiau jį liesti ar atlikti nemalonias procedūras.
Kol neišnešiotukas per silpnas savarankiškai žįsti krūtį, jis maitinamas zondo pagalba per nosį ar burną tiesiai į skrandį supilant reikiamą pieno kiekį. Taigi, kol naujagimis pakankamai sustiprės, motinai teks nusitraukinėti pieną.
Dažniausi vaistai, kurių reikia ankstukams - antibiotikai, kurie naikina mikrobus, žmogaus organizme sukeliančius infekcijas. Kokius vaistus gauna naujagimis ir kaip jie veikia, tėvus informuoja gydytojas.
Į NITS patekusiam naujagimiui taip pat atliekami įvairūs tyrimai - kraujo, juosminė (liubalinė) punkcija, rentgeno nuotraukos, kompiuterinės tomografijos arba branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai, tyrimai ultragarsu. Ne visiems vaikams skiriami visi šie tyrimai - privalomai atliekami tik kraujo tyrimai, dažnai ir kelis kartus per dieną, nes iš kelių lašų kraujo galima sužinoti itin daug apie naujagimio būklę.
Šeimos-naujagimių intensyviosios terapijos palatos
Kauno klinikose veikia Šeimos-naujagimių intensyviosios terapijos palatos, kurios leidžia tėvams nuo pat pirmųjų dienų būti aktyvia kūdikio priežiūros dalimi. Tėvai gali visą parą būti šalia savo kūdikio: maitinti, migdyti, stebėti ir mokytis jį pažinti. Tai neįkainojama patirtis ir vaikui, ir tėvams.
Tyrimai rodo, kad per anksti gimusius naujagimius itin teigiamai veikia tėvų, ypač mamos, buvimas šalia. Tai stiprina emocinį ryšį, prieraišumą, gerina gyvybinius rodiklius, skatina laktaciją.
Dvejus metus Kauno klinikose veikiančių Šeimos-naujagimių intensyviosios terapijos palatų patirtis rodo, kad šis modelis pasiteisino. Per šį laikotarpį daugiau nei 70 šeimų turėjo galimybę gyventi kartu ir slaugyti savo mažylius specialiai tam pritaikytose palatose.
„Visi tėvai tokią patirtį vertino teigiamai. Žinoma, būna sunkių momentų, kai mama ar visa šeima labai pavargsta, susiduria su įvairiais sunkumais. Tokiais atvejais sprendimų ieškome kartu ir taikome įvairias priemones: skatiname mamą ilgiau pamiegoti, pasivaikščioti lauke, o tuo metu naujagimio priežiūrą perima slaugytoja. Visada įsiklausome į šeimos poreikius ir raginame juos drąsiai išsakyti“, - teigia dr. I. Aldakauskienė.
„Per kelerius metus pastebėjome, kad ir personalo požiūris pasikeitė - vis labiau pasitikime tiek naujagimio, tiek šeimos galimybėmis. Tačiau tėvams dar neretai pritrūksta drąsos, todėl dažnai tenka griauti mitus ir padrąsinti juos žengti žingsnį - priimti pasiūlymą slaugyti ir gyventi kartu su savo mažyliu“, - sako dr. I. Aldakauskienė.
Vienas iš naudų, pastebimų personalui - šeimos, išvykdamos iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus, jau būna pasirengusios savarankiškai slaugyti savo naujagimį.
Svarbu pažymėti, kad ne visi Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje gydomi kūdikiai gali būti perkelti į šeimos palatas. Prieš priimant komandinį sprendimą dėl perkėlimo, vertinama daugybė aspektų.
Moderni įranga ir parama
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje kasmet gydoma apie 3500 naujagimių. Didžioji dalis klinikoje gydomų mažylių praleidžia vos kelias dienas ir išvyksta toliau augti į namus. Tačiau apie 450 Kauno klinikose gimusių bei iš kitų Lietuvos ligoninių skubiai pervežtų sergančių ar per anksti gimusių naujagimių kurį laiką turi praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, o vėliau ir intensyvaus stebėjimo palatose.
Šiandien visuomenei pristatyta naujoji įranga, kurią Kauno klinikų Neonatologijos klinikai padovanojo paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ projektas „Ankstukai“. Ši technologija neabejotinai palengvins personalo darbą prižiūrint sergančius ar per anksti gimusius naujagimius. Tai reikšmingas žingsnis, kuris ne tik padidins mažųjų pacientų saugumą, bet ir suteiks tėvams daugiau ramybės.
Pasak Neonatologijos klinikos vadovės prof. dr. Rasos Tamelienės, patys mažiausi anksčiau laiko gimę naujagimiai klinikoje praleidžia net po du ar tris mėnesius, o jų vystymuisi ypač reikšmingas buvimas šalia savo tėvų - tai yra vienas iš klinikos prioritetų.
Kai pagerėjus būklei mažyliai iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus perkeliami į intensyvaus stebėjimo palatas, čia tėvai visą parą gali būti šalia. Jų sveikatos rodikliai stebimi mobilių, pervežamų monitorių, taip pat į palatą nuolat ateina slaugytojai, kurie akylai stebi jų sveikatos būklę. Tačiau dar labiau pagerėjus sveikatos rodikliams, jie nėra nuolatos prijungti prie monitorių, juos stebi prižiūrintys slaugytojai, gydytojai bei patys tėvai.
Toks visą parą trunkantis savo mažylio stebėjimas tėvams tampa dideliu iššūkiu ir kelia nemažą stresą. Ši įranga suteikia galimybę tėvams visą parą būti šalia savo mažylių, bet miegoti bent truputį ramiau. Sergančių naujagimių būklę seka išmanūs monitoriai, o slaugytojams į mobiliuosius įrenginius perduodami signalai apie pasikeitusią mažojo paciento būklę.
Vienam slaugytojui vienu metu tenka prižiūrėti keletą mažylių, todėl naudodamas mobilius įrenginius ligoninės personalas gali operatyviai reaguoti į skubius monitorių signalus ir taip nedelsiant suteikti pagalbą kritinėse situacijose.
Centralizuotos naujagimių gyvybinių funkcijų stebėjimo sistemos pristatyme dalyvavusi asociacijos „Padedu augti“ viena steigėjų ir vadovė Inga Laukytė-Budrienė Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje pirmą kartą apsilankė prieš 13 metų, kai vos 26 nėštumo savaitę susilaukė dvynukų - nei po kilogramą nesvėrusių sūnaus Arento ir dukters Miglės. Tada čia jie visi gyveno beveik tris mėnesius, kol mažieji išmoko kvėpuoti, palaikyti normalią kūno temperatūrą ir valgyti.
I. Laukytė-Budrienė dar neužmiršo to patirčių ir didelių išgyvenimų kupino laiko, kurie nesibaigė ir tada, kai iš intensyviosios terapijos palatos mažieji buvo perkelti į Naujagimių ligų skyrių ir ji jau galėjo gyventi kartu su naujagimiais. „Dvynukai susidūrė su apnėjomis - kvėpavimo sustojimais, taigi ir pati žinau, kiek streso ir nerimo kelia vaikų stebėjimas ištisą parą. Jei naujagimis nėra nuolat prijungtas prie jo gyvybines funkcijas stebinčios įrangos, atsakomybė tarsi perkeliama tėvams. Tad visa širdimi džiaugiuosi dėl kitų šeimų, kad jos galės jaustis saugesnės, ramesnės ir nepatirs to, ką patyrė mūsų šeima. O jeigu ir patirs, medicinos personalas dėka išmaniųjų įrenginių sureaguos labai operatyviai“, - sakė asociacijos „Padedu augti“ vadovė, nuolat Kauno klinikose lankanti ir konsultuojanti ankstukų susilaukusias šeimas.
Ji patikino - žinojimas, kad tokio masto projektai gali įvykti iš žmonių suaukotų lėšų, kad vis didesnei visuomenės daliai rūpi, kad per anksti gimę vaikai sėkmingai augtų ir stiprėtų, tėvams irgi labai reikšmingas. Visuomenės moralinis palaikymas suteikia jėgų bei įkvepia vilties, o finansinis palaikymas atveria galimybes turėti inovatyviausius medicinos prietaisus bei slaugos priemones.
Dėl centralizuotos monitoravimo įrangos daugybę kartų buvo kreiptasi į geradarius, ieškota įvairių galimybių, tačiau tai yra itin brangi įranga ir šiandien galime švęsti tik didelio visuomenės palaikymo dėka. Už tai esame nuoširdžiai dėkingi ir kartu su „Ankstukų“ projekto komanda šia dovana džiaugiamės kaip reikšmingu istoriniu įvykiu.
Šiandien visuomenei pristatytą naująją naujagimių stebėjimo įrangą, kurios vertė - 87 tūkst. eurų, Kauno klinikų Neonatologijos klinikai padovanojo paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ projektas „Ankstukai“. Beveik 11 metų mažiausiais Lietuvos gyventojais besirūpinančio paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris renginyje taip pat dėkojo kiekvienam, skyrusiam ir skiriančiam savo paramą per anksti gimusių vaikų gerovei - ar pervedant gyventojų pajamų mokesčio dalį, ar periodinėmis aukomis, ar prisidedant bent simboline suma konkrečiam įrenginiui įsigyti. „Džiaugiamės, kad „Ankstukų“ projektą palaiko tokia gausi geradarių bendruomenė, o šis trapiausias gyvybes gelbėjantis projektas, kurį galėjome finansuoti iš savo sukauptų lėšų - puikus pavyzdys, kaip stipriai veikia bendrystė“, - pabrėžė V. Kinduris.
Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3000 naujagimių, iš jų - apie 450 gimsta anksčiau laiko arba jiems reikalingas tolesnis gydymas Neonatologijos klinikoje.
tags: #mankstos #reiksme #naujagimiui
