Šeimos ir ugdymo įstaigos darbuotojų bendradarbiavimas yra būtina sąlyga sėkmingam vaiko ugdymui(si). Mokyklos ir šeimos aplinkų sąveika yra labai svarbi vaiko ugdymui. Tėvai atsako už vaiko brendimą, aukdėjimą ir lavinimą, rengia jį gyvenimui už šeimos ribų. Tuo tarpu ugdymo institucija papildo ugdymą šeimoje. Svarbiausias vaikų ugdymo tikslas - bendradarbiavimas su šeima. Jo sėkmė priklauso nuo pedagogo keliamų tikslų, mokėjimo bendrauti, tėvų socialinio - pedagoginio švietimo.
Bendradarbiavimas - tai veikimas kartu, siekiant kokio nors užsibrėžto tikslo. Bendradarbiavimo pagrindas yra bendravimas. Bendradarbiaudami žmonės siekia bendrų tikslų, paremia vienas kitą. Kai bendradarbiavimas yra abipusis, bet kokioje veikloje sulaukiami geresni rezultatai, yra skatinamas abiejų pusių tobulėjimas. Bendradarbiaujant labai svarbūs tampa tarpusavio santykiai, taip pat svarbu pasidalinti mintimis ir jausmais, nes kitaip bendradarbiavimas nebus sėkmingas. Bendradarbiaujant tėvams ir pedagogams, vaikų tėvai gali pasijusti bendruomenės nariais, bendrai plėtoti mokymo procesą.
Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimo sąvoka neturi vienos apibrėžties, todėl dauguma autorių, kurie domisi ir analizuoja bendradarbiavimo sampratą ją aiškina įvairiai. Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, siekiant bendro tikslo. Pasak D. Skeirienė (2005), žmonėms keičiantis patirtimi, dirbant bendrą darbą, labai svarbūs tampa bendravimo ir bendradarbiavimo procesai. Autorės nuomone, bendravimas ir bendradarbiavimas yra ypač svarbios žmonių santykių formos. Tokios pat nuomonės laikosi autoriai Bruce ir Riketts (2008). Jie teigia, jog kai bendradarbiaujantys žmonės pradeda darniai veikti, siekti bendrų tikslo, galima pradėti kalbėti apie bendradarbiavimo procesą. Jie pabrėžia, kad bendradarbiavimas gali būti apibūdinamas kaip socialinis procesas, kurio sėkmė priklauso nuo proceso dalyvių veiksmingumo, efektyvumo ir pasitenkinimo galutiniu rezultatu. L. Miltenienės (2005) nuomone, sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas yra komandos narių tarpusavio sąveika, komunikacija, kooperacija. R. Kontautienė (2006), tyrinėdama bendravimo problemas, aptaria svarbiausius bendradarbiavimo ugdymo įstaigos komponentus: formą, funkciją, kontekstą ir socialinį komponentą. Mokslininkė kaip esminį bendradarbiavimo komponentą išskiria bendradarbiavimo formą. Jos tvirtinimu, bendradarbiavimo funkcija apima tikslą arba bendradarbiavimo susiformavimo priežastis. Autorės teigimu bendradarbiavimo kontekstas lemia priežastingumą, dėl ko bendradarbiaujama, o socialinis komponentas apibūdina subjektus, su kuriais bendradarbiaujama. Autorė I. Vaitkienė (2005) pabrėžia, kad tėvai ir ugdymo įstaiga - tai dvi institucijos, kurios rūpinasi vaiko ugdymu.
Visgi, įtraukti tėvus į ugdymo įstaigos gyvenimą nėra paprasta užduotis. Pastebima tendencija, kad tėvai vis mažiau skiria laiko bendravimui su pedagogais, nors vaikų ugdymo(si) sunkumai, prasti rezultatai, elgesio problemos ir kita dažnai įvardijama kaip menko ugdytinių tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo pasekmė. Tėvai dažnai nesusimąsto apie savo pareigas, kurias turėtų atlikti ugdydami vaikų gyvenimiškus įgūdžius, o jei ir susimąsto, - ,,neranda“ laiko dalyvauti.
Siekiant ugdyti vaikų asmenybės savybes, svarbu ugdyti ir jų socialinius įgūdžius, santykių užmezgimo, palaikymo, bendradarbiavimo, emocijų valdymo ir raiškos, problemų sprendimo ir kt. Tėvų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą vienija vienas tikslas - vaiko gerovė.
Nuo pirmos akimirkos, kai šeimos paklausiamos, ar nori dalyvauti grupės veikloje, jos turi aiškiai suvokti, jog tikimasi kuo įvairiapusiškesnio jų įsitraukimo į lopšelio gyvenimą. Tėvams tai gali būti netikėta mintis ir iš pradžių ne visai priimtina. Norint prasmingai įtraukti šeimą į veiklą, reikia tam skirti laiko, daug ką suplanuoti, susipažinti su šeimos interesais, žinoti kitus įsipareigojimus. Jeigu augs pasitikėjimas ir tvirtės santykiai, tada išryškės daugiau tėvų reikmių, pomėgių, talentų. Pagrindinė ugdytojų komandos pareiga - kartu su šeima rūpintis vaikais.
Kadangi kūdikių pagrindinių reikmių tenkinimas visiškai priklauso nuo auklėtojų, labai svarbu, kad tėvai ir auklėtojos kasdien dalytųsi žiniomis apie vaiką, jo sveikatos būklę, paramos lygį, valgymą, sauskelnių keitimą, miegojimą ir žaidimą. Labai svarbus tėvų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą darželyje. Pedagogai turi ne tik informuoti vaiko tėvus apie tai kokia jo sveikata tą dieną, kaip jis šiandien valgė ir panašiai, bet ir stengtis, kad tėvai noriai dalyvautų grupės veikloje.
Pedagoginėje literatūroje rašoma, kad bendradarbiavimo būdai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes, t.y. formalus ir neformalus. Naudojamos įvairios bendradarbiavimo formos pvz. Pokalbiai su tėvais, skelbimų lentos, informaciniai laiškai, apsilankymas šeimose, tėvelių dalyvavimas grupės veiklose, tėvelių susirinkimai padėkos ir t.t.
Pedagogui yra patikėtas vienas svarbiausių ir atsakingiausių uždavinių - vaiko ateities kūrimas. Bendradarbiavimo su tėvais veiksmingumas priklauso nuo to, ar bus siekiama bendro tikslo. Be to, grupės auklėtojas laikytinas bendradarbiavimo sistemos ugdymo įstaigoje iniciatoriumi ir organizatoriumi. Tad, pedagogas bendraudamas su ugdytinio tėvais, tai jis turi daryti profesionaliai. Taip pat bendrauti atvirai, keičiantis informacija, pagarbiai, suinteresuotai, palaikyti tėvus.
Mano nuomone, pedagogą ir tėvus sieja vienas bendras tikslas - padėti vaikui ugdytis. Vaikai džiaugiasi matydami tėvus pagalbininkų vaidmenyje, kartu kurdami projektus, švęsdami šventes. Pedagogų ir šeimos bendradarbiavimas akcentuojamas visuose ugdymo įstaigoms skirtuose dokumentuose, pabrėžiant, kad glaudus bendradarbiavimas padeda harmoningai ugdyti vaiką. Taigi bendradarbiavimas naudingas tuo, kad jis suartina tėvus, vaikus ir pedagogus. Nuoširdus ir veiksmingas pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas yra būtinas, nes tai viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių vaikų ugdymo sėkmę, juolab, kad, tokiu būdu, vaikai geriau paruošiami gyvenimui demokratinėje visuomenėje, ugdomi kaip visavertės asmenybės, gebančios siekti užsibrėžto tikslo. Sąveikos su šeima sėkmė pagarba šeimos kultūrai, nes bendradarbiaujant su šeima atsiranda glaudesnis tarpusavio ryšys, pasitikėjimas ir pagarba vieni kitiems, tėvai susidraugauja tarpusavyje, daugiau sužino apie savo vaikus bei susipažįsta su jų draugais.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendravimą bei bendradarbiavimą. Tyrimas atliktas Kauno miesto 8-iose ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2019 m. lapkričio mėn. Respondentai buvo atrinkti patogiosios atrankos būdu. Tyrime dalyvavo 50 priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvų ir 46 pedagogai. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausios kliūtys sėkmingam tėvų ir pedagogų bendravimui ir bendradarbiavimui yra tėvų užimtumas ir nenoras dalyvauti ugdymo veikloje. Tėvai dėl užimtumo ir laiko trūkumo neįtraukiami į bendradarbiavimo veiklą. Pedagogai nenoriai bendrauja telefonu ir internetu, teisindamiesi, kad yra užimti darbine veikla. Tiek pedagogai, tiek tėvai stengiasi bendrauti ir bendradarbiauti taupydami savo laiką, todėl bendravimas ir bendradarbiavimas yra problemiškas, ne visada nuoširdus.
Mokinių bendravimo sunkumus siekiama įveikti įtraukiant juos į žaidimus, diskusijas, savirefleksiją. Socialinės temos nuolat plėtojamos pamokų metu, taip pat vykdant tokias socialines programas, dalyvaujant socialinėse akcijose, draugiškose socialinio ugdymo olimpiadose, stengiasi įtraukti į neatlygintiną, savanorišką patirtį bei vykdant naratyvinio žaidimo veiklas, kurios skatina socialinius įgūdžius ugdyti(s) žaidžiant. Mokykloje skiriamas didelis dėmesys socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti. Tarp vaikų įvykusius nesutarimus tiriamieji sprendžia kartu diskutuojant, remiantis socialinio ugdymo programa, prevencinėmis dienomis akcentuojant būdus padedančius išspręsti nesutarimus, kultūringą bendravimą ir bendradarbiavimą. Kitas iš pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumų įveikos metodų, kurį taikė tiriamieji, - naratyvinis žaidimas. Išryškėjo kelios tokio pasirinkimo priežastys: mokinių amžius, kuriame žaidimas yra įdomi ir patraukli veikla; žaidimas palengvina pradinių klasių mokinių susikaupimą ir įsitraukimą į ugdomąją veiklą; padeda praktiškai įtvirtinti naują informaciją aiškia ir įdomia forma; skatina saviraišką ir bendravimą. Visų socialinių veiklų organizavimas vykdomas tiriamiesiems diskutuojant, aptariant ir bendradarbiaujant: išsikeliant tikslus, nusimatant gaires, aptariant rezultatus ir numatant tolimesnes veiklas bei jų temas.
Straipsnyje nagrinėjamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo galimybės bei svarba ugdymo praktikoje. Pristatomi empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė, kuri atskleidžia, jog glaudžiai bendradarbiaujant ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams ir tėvams, tėvams yra suteikiama aktualiausia informacija ne tik apie vaikų ugdymo rezultatus, bet aptariami vaiko elgesio, sveikatos klausimai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai praktikoje dažniau naudoja tradicinius bendradarbiavimo su tėvais metodus nei šiuolaikinius, tačiau pedagogai suinteresuoti bendradarbiauti su ugdytinių tėvais šiuolaikinėmis bendradarbiavimo priemonėmis, bet tam pedagogams reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #institucijos #dalyviu #bendradarbiavimas
