Vytautas Paukštė gimė 1932 metų liepos 2 dieną Kaune. Jo kelias meno pasaulyje prasidėjo 1957 m., kuomet jis baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1956 iki 1962 m. aktorius kūrė vaidmenis Kapsuko dramos teatre, o nuo 1963 m. iki pat savo gyvenimo pabaigos buvo neatsiejama Klaipėdos dramos teatro dalis. 1971-1986 m. V. Paukštė dalinosi savo patirtimi su jaunąja karta, dėstydamas Klaipėdos konservatorijoje.
Teatro scenoje Vytautas Paukštė sukūrė daugiau nei 130 vaidmenų, o jo talentas atsiskleidė ir kino ekranuose - aktorius įkūnijo daugiau nei 70 personažų. Apie šią išskirtinę asmenybę buvo sukurtas dokumentinis filmas „Vytautas Paukštė. Svarbesni teatro vaidmenys: Gykinas (Ragana 1960, pagal A. Čechovą), Teiresijas (Sofoklio Karalius Edipas, 1966), Karfunkelis (I. Kočergos Laiko meistrai, 1967), Mindaugas, Mažvydas (Just. Marcinkevičiaus Mindaugas, 1969; Mažvydas, 1976), Režisierius (V. Majakovskio Pirtis, 1970), Profesorius, Paslikas (K. Sajos Poliglotas, Abstinentas, 1970), Virėjas (B. Brechto Motušė Kuraž, 1975), Satinas (M. Gorkio Dugne, 1978), Napoleonas (F. Brucknerio Napoleonas Pirmasis, 1985), Daukantas (K. Sajos Žemaičių piemuo, 1988), Duonkepys (M. Pagnolio Duonkepio žmona, 1997; apdovanotas Šv. Svarbesni kino vaidmenys: Cezaris (Ave, vita!, 1969, režisierius A. Grikevičius), Vyskupas (Herkus Mantas, 1972, režisierius M. Giedrys), Petersonas (Sulaužyta pasaga, 1973, režisierius Semionas Aranovičius), Banys (Velnio sėkla, 1979), Navikas (Arkliavagio duktė, 1981), Teodoras Milkus (Žaibo nušviesti, 1995), Arnas Titenis (Edeno sodas, 2015, visų režisierius A. Puipa), Jakštaitis (Kelionė į rojų, 1980, režisierius A. Žebriūnas), Tėvas (Post scriptum, 1984), Mereditas Bordenas (Visi prieš vieną, 1986, abiejų režisierius Artūras Pozdniakovas), Meldersas (Savaitgalis pragare, 1988, režisierius V. Žalakevičius, dalyvaujant A. Grikevičiui, Avtandilui Kvirikašvili), Tardytojas (Žibalo pardavėjo žmona, 1989, režisierius A. Kaidanovskis), Kabani (Sunku būti Dievu, 2013, režisierius A. Germanas). Apdovanojimai. LSSR valstybinė premija (1978). Gedimino ordino Riterio kryžius (1998). Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2002). Lietuvos nacionalinė premija (2007). „Auksinis scenos kryžius“ (2009).
Vytautas Paukštė buvo ne tik aktorius, bet ir svarbi figūra Lietuvos istorijoje. Jo tėvas, Jonas Paukštė, buvo valstybės tarnautojas ir politinis kalinys, žuvęs Vorkutos lageryje. Dėl šių aplinkybių Vytautui su seserimi ir broliu teko slapstytis, augti vaikų namuose ir ilgą laiką būti „nevyjezdnoj“. Nepaisant patirtų sunkumų, V. Paukštė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo judėjime, buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys.
Aktoriaus karjera buvo itin turininga. Nuo 1953 m. jis mokėsi Vilniaus I-ojoje vidurinėje mokykloje, o 1953-1957 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1957-1962 m. V. Paukštė vaidino Marijampolės (tuometinio Kapsuko) dramos teatre, o nuo 1963 m. tapo Klaipėdos dramos teatro aktorius. Per daugiau nei penkis dešimtmečius scenoje ir kine aktorius sukūrė apie du šimtus vaidmenų.
Vaidmenys teatre ir kine
Vytautas Paukštė teatre sukūrė per 130 vaidmenų, o kine - per 70. Jo kūrybinė biografija apima įvairiausius žanrus ir personažus:
- Teatro vaidmenys: Gykinas (Ragana 1960), Teiresijas (Karalius Edipas, 1966), Karfunkelis (Laiko meistrai, 1967), Mindaugas, Mažvydas (Mindaugas, 1969; Mažvydas, 1976), Režisierius (Pirtis, 1970), Profesorius, Paslikas (Poliglotas, Abstinentas, 1970), Virėjas (Motušė Kuraž, 1975), Satinas (Dugne, 1978), Napoleonas (Napoleonas Pirmasis, 1985), Daukantas (Žemaičių piemuo, 1988), Duonkepys (Duonkepio žmona, 1997).
- Kino vaidmenys: Cezaris (Ave, vita!, 1969), Vyskupas (Herkus Mantas, 1972), Petersonas (Sulaužyta pasaga, 1973), Banys (Velnio sėkla, 1979), Navikas (Arkliavagio duktė, 1981), Teodoras Milkus (Žaibo nušviesti, 1995), Arnas Titenis (Edeno sodas, 2015), Jakštaitis (Kelionė į rojų, 1980), Tėvas (Post scriptum, 1984), Mereditas Bordenas (Visi prieš vieną, 1986), Meldersas (Savaitgalis pragare, 1988), Tardytojas (Žibalo pardavėjo žmona, 1989), Kabani (Sunku būti Dievu, 2013).
Apdovanojimai ir pripažinimas
Vytauto Paukštės talentas ir indėlis į Lietuvos kultūrą buvo įvertintas daugybe apdovanojimų:
- LSSR valstybinė premija (1978)
- Gedimino ordino Riterio kryžius (1998)
- Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000)
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2002)
- Lietuvos nacionalinė premija (2007)
- „Auksinis scenos kryžius“ (2009)
- Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2012)
Aktorius taip pat buvo apdovanotas "Kristoforo" prizu už geriausią Lietuvos scenos metų vaidmenį (Duonkepys M. Pagnolio "Duonkepio žmona", 1998 m.), pelnė "Auksinį scenos kryžių" (2008 m.), buvo apdovanotas Klaipėdos miesto kultūros magistro žiedu (2003 m.) ir tapo Klaipėdos miesto garbės piliečiu (nuo 2008 m.).
Asmeninis gyvenimas
Vytautas Paukštė buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona - aktorė Jūratė Jankauskaitė-Paukštienė-Stankienė, su kuria susituokė 1964 m. ir išsiskyrė 1966 m. Vėliau, 1969 m., jis vedė aktorę Juliją Sakalaitę. Aktorius susilaukė vaikų: dukters Rasos Paukštytės (iš pirmos santuokos) ir vaikų Mindaugo Paukštės (g. 1970 m.) bei Ados Paukštytės (iš antros santuokos).
Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, „Vytautas Paukštė - tai didžiulė teatrinė epocha, lietuviško profesionalaus teatro renesansas.“ Jo vaidmenys buvo ne tik meistriškai atlikti, bet ir giliai paveikdavo žiūrovus, keldami dvasią, priversdami mąstyti. Aktoriaus indėlis į Lietuvos kultūrą yra neįkainojamas, o jo personažai išlieka gyvi žiūrovų atmintyje.
„Zitai“ – dokumentinis filmas apie Zitą Kelmickaitę | Anonsas
Vytautas Paukštė mirė 2022 m. liepos 21 d. Klaipėdoje, sulaukęs 90 metų. Atsisveikinimas su aktoriumi vyko liepos 24-25 d. Klaipėdos dramos teatre.
