Kad pradėtų vystytis naujas organizmas, vyriškos ir moteriškos lytinės gametos turi susijungti. Spermatozoido ir kiaušinėlio branduolių susijungimas vadinamas apvaisinimu. Apvaisinimas - dviejų skirtingų tipų gametų susijungimas ir zigotos (naujo vienaląsčio organizmo arba daugialąsčio organizmo pirmosios ląstelės) susidarymas. Apvaisinime dalyvauja dviejų tipų lytinės ląstelės: moteriška kiaušialąstė ir vyriškas spermatozoidas. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas.
Apvaisinimo būdai
Skiriami 2 gyvūnų apvaisinimo būdai: išorinis vyksta ne patelės organizme (žuvys, varlės), vidinis - patelės lytiniuose takuose (žinduoliai). Dauguma gyvūnų dauginasi lytiniu būdu.
Išorinis apvaisinimas
Išorinis apvaisinimas vyksta ne patelės organizme. Patelės į vandenį išleidžia kiaušinėlius. Šis būdas būdingas tokiems gyvūnams kaip žuvys ir varlės.

Varlės vystymosi stadijos:
- Kiaušinėliai (kurkulai)
- Lerva (buožgalvis)
- Maža varlytė
- Suaugusi varlė
Vidinis apvaisinimas
VIDINIS - spermatozoidus patinas suleidžia į patelės kūną, kur ir įvyksta apvaisinimas. Tai būdinga sausumos organizmams: vabzdžiams, ropliams, paukščiams, žinduoliams. Kaip ir dauguma gyvūnų, drugeliai šią problemą išsprendžia naudodami vidinį apvaisinimą, nes apvaisinimas sausumoje yra sunkesnis negu vandenyje, nes atvirame ore lytinės ląstelės greitai išdžiūva. Patinas suleidžia savo spermatozoidus tiesiai į patelės kūną. Spermatozoidams susiliejus su kiaušinėliais, įvyksta apsivaisinimas. Gyvūnai, kuriems būdingas vidinis apsivaisinimas, turi susirasti partnerį ir susiporuoti. Daugelis paukščių neturi kopuliacijos organų, todėl sėklą perduoda iš kloakos į kloaką.
Dviejų gyvūnų susijungimas lytinio akto metu, vadinamas kopuliacija.
Vidinio ir išorinio apvaisinimo palyginimas
Apvaisinimo metu susilieja vyriškos (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė (zigota). Joje vyksta segmentacija, prasideda naujo organizmo vystymasis.
Pagrindiniai skirtumai:
- Išorinis apvaisinimas vyksta ne patelės organizme (žuvys, varlės).
- Vidinys apvaisinimas vyksta patelės lytiniuose takuose (žinduoliai).
Apibendrinant, išorinis ir vidinis apvaisinimas skiriasi tuo, jog vidiniui apvaisinimui reikia dviejų tėvinių organizmų, o išoriniam apvaisinimui gali reikėti vieno arba dviejų tėvinių organizmų. Abu apvaisinimo būdai turi ir panašumų - jie abu suteikia gyvybę ir abiejais apvaisinimo būdais yra pratęsiama giminė.
Vystymosi rūšys
Apvaisintas kiaušinėlis daug kartų dalijasi. Iš jo susidaro gemalas. Po kurio laiko iš jo išsivysto naujas organizmas. Lytiškai besidauginančių organizmų palikuonys panašūs į tėvus, tačiau tai nėra kopijos. Jie paveldi abiejų tėvų požymius.
Tiesioginis vystymasis
Tiesioginis vystymasis būdingas besparniams vabzdžiams (išskyrus beūsius).

Netiesioginis vystymasis
Netiesioginis vystymasis apima stadijas, kurios skiriasi nuo suaugusio organizmo. Vienas iš tokių vystymosi tipų yra nepilna metamorfozė.
Nepilna metamorfozė
Nepilna metamorfozė, kai vabzdžiai turi stadijas: kiaušinis-lerva- suaugėlis (neturi lėliukės stadijos).

Taip pat yra pilna metamorfozė, kurios metu vabzdžiai pereina per lėliukės stadiją.

Pavyzdžiui, drugio vystymosi stadijos apima kiaušinį, lervą, lėliukę ir suaugusį drugį.
Tręšimas
Partenogenezė
PARTENOGENEZĖ - organizmo vystymasis iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Šis vystymosi būdas būdingas žemesniesiems augalams, dafnijoms, amarams, bičių tranams ir net kai kuriems stuburiniams (ropliams, žuvims). Bičių motinėlė gali dėti ir apvaisintus, ir neapvaisintus kiaušinėlius. Iš apvaisintų išsivysto diploidinės patelės (bitės darbininkės), o iš neapvaisintų - haploidiniai patinai (tranai).

tags: #kan #budingas #vidinis #apvaisinimas #ir #tiesioginis

