Autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintys vaikai gimsta visame pasaulyje, įvairiose šeimose, nepriklausomai nuo tėvų rasės, socialinės padėties, išsilavinimo. Atsižvelgiant į naujausius šaltinius, ASS nustatomas apie 1 iš 59 vaikų ir šis skaičius nuolatos auga. Lietuvoje kas 70-as vaikas serga bent vienu autizmo spektro sutrikimu.
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Tai sutrikimas, kuris dažniausiai diagnozuojamas jau vaikystėje. Autizmo požymiai gali būti pastebimi jau ankstyvoje vaikystėje, tačiau sutrikimas dažnai nustatomas tik vėliau. Vaikų gebėjimai ir poreikiai yra skirtingi ir laikui bėgant gali keistis.
Autizmo spektro sutrikimai apima platų spektrą būklių, įskaitant Aspergerio sindromą, Retto sindromą, netipišką autizmą ir klasikinį autizmą. Šie autizmo potipiams ir formoms didžiausią įtaką daro genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Kadangi autizmas yra spektro sutrikimas, kiekvienas autizmu sergantis žmogus turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius. Būdai, kuriais autizmą turintys žmonės mokosi, mąsto ir sprendžia problemas taip pat gali vyrauti nuo itin pažangių iki keliančių rimtas problemas. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus.
Pagrindiniai autizmo požymiai
- Sutrikęs bendravimas (verbalinis ir neverbalinis).
- Sutrikusi socialinė sąveika.
- Riboti interesai ir pasikartojantis, stereotipinis elgesys.
- Priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams.
- Neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.
Autistiški vaikai kitaip suvokia aplinką, jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Jiems gali būti sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide ar palaikyti akių kontaktą. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams dažnai sunku suprasti perkeltines kalbos formas, tokias kaip idiomos. Dėl šių priežasčių emocijų mokymasis autistiškiems vaikams yra itin svarbus.
Slaugytojų vaidmuo ir iššūkiai
Šių vaikų komunikaciniai ir kalbiniai gebėjimai yra labai įvairūs, todėl slaugytojams yra labai svarbu gebėti komunikuoti su tokio tipo vaikais, jog būtų galima efektyviai atlikti manipuliacijas, suteikti pagalbą ir vykdyti slaugą. Tačiau tyrimai rodo, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių slaugytojų teigė, jog dirbdami su šiais vaikais, susiduria su komfortabilios aplinkos užtikrinimo problema, skausmo vertinimo problema, negali efektyviai atlikti manipuliacijų, kyla problemų užtikrinti efektyvų bendravimą ir vaiko emocijų valdymą. Didesnė dalis slaugytojų, dalyvavusių tyrime, savo pasirengimą bendrauti su vaikais, turinčiais ASS, vertino vidutiniškai.
Didesnė dalis slaugytojų, nežinotų, kokius veiksmus turėtų atlikti vaikui, turinčiam ASS, kuomet yra įtariama trauma, tik maža dalis teigė jog vertintų vaiko su ASS skausmo intensyvumą naudojant skales ir taikytų nemedikamentinį/medikamentinį nuskausminimą. Daugiau negu pusei slaugytojų dalyvavusių tyrime kyla problemų nustatant kokie aplinkos veiksniai gali išprovokuoti jo elgesio pokyčius. Tačiau didžioji slaugytojų dalis geba spręsti neefektyvaus bendravimo problemas su vaiku, turinčiu ASS, bei atpažinti vaiko agresijos ir savęs žalojimo priežastis.
Didžioji dalis slaugytojų, dalyvavusių tyrime, gebėtų atkreipti ir išlaikyti vaiko su ASS dėmesį, o bendraudami su vaiku, turinčiu ASS, šnekėtų trumpais ir aiškiais sakiniais, kreiptųsi į pacientą vardu, prieš atliekant procedūras ar apžiūras, paaiškintų jų eigą, naudotų vizualines bendravimo priemones.
Pastebėta, kad didžioji dalis slaugytojų pademonstravo prastas žinias apie autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Slaugytojos mažiau žinojo apie tai, kada anksčiausiai galima diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą, paplitimą pasaulyje ir požymius, apibūdinančius sutrikimų grupes, o ypač sensorinę disfunkciją. Tačiau didesnės dalies slaugytojų požiūris apie autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus yra pozityvus. Geresnes žinias turėjo slaugytojos iki 50 metų amžiaus, turinčios iki 15 metų darbo stažą ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Prastesnes žinias turėjo slaugytojos nuo 51 metų, turinčios didesnį nei 15 metų darbo stažą bei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.
Metodai ir strategijos ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisidėti prie jų sėkmingos integracijos į visuomenę. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus.
Emocijų mokymosi metodai ir strategijos
- Tomatis® Terapija: Šis metodas grindžiamas nenumatytų garso kontrastų perdavimu per muziką ir žmogaus balsu, siekiant stimuliuoti smegenis ir panaudoti nervų sistemos plastiškumą. Tai gali padėti mažinti depresiją, nerimą ir kitus emocijų sutrikimus.
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Naudojami įvairūs žaidimai, kortelės su emocijomis, pokalbių scenarijai ir pasakojimų kūrimas, siekiant padėti vaikams suprasti ir išreikšti emocijas, lavinti bendravimo įgūdžius.
- Socialinės istorijos: Aprašo konkrečias situacijas, padeda vaikui suprasti, kas įvyko, kodėl taip įvyko ir kokios gali būti pasekmės, naudojant paveikslėlius ar simbolius.
- Idiomų supratimo lavinimas: Naudojamos knygos su idiomomis, sudaromos nuosavos knygos ir kortelių žaidimai, siekiant padėti vaikams suprasti perkeltines kalbos formas.
- Sensorinės priemonės: Naudojami įvairūs sensoriniai kamuoliukai, šepetėliai, staleliai ir rinkiniai, padedantys vaikams reguliuoti sensorinius dirgiklius.
Aplinkos pritaikymas ir pedagogų bei tėvų vaidmuo
Autistiškiems vaikams svarbu sukurti struktūruotą ir nuspėjamą aplinką, kuri padėtų jiems jaustis saugiai ir ramiai. Tai apima aiškios dienotvarkės laikymąsi, vizualinių tvarkaraščių naudojimą, sensorinės aplinkos kontrolę ir aiškių taisyklių nustatymą.
Pedagogai ir tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant autistiškiems vaikams mokytis emocijų. Svarbu, kad su vaiku dirbantys asmenys būtų gerai informuoti apie autizmo ypatumus, būtų kantrūs, supratingi, naudotų vizualinę pagalbą, sukurtų teigiamą atmosferą ir bendradarbiautų su specialistais. Nuolat tobulinti žinias apie autizmo tyrimus ir ugdymo metodus taip pat yra labai svarbu.
„Iki kaulų smegenų“: kalbant apie autizmą, agresija – neteisingas terminas
Lietuviška praktika ir programos
Lietuvoje taip pat yra taikomos įvairios programos ir metodikos, skirtos padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams. Viena iš tokių programų yra „Mes - mąstytojai!“, taikoma 4-7 metų vaikams. Leidykla „Šviesa“ įgyvendino projektą „Naujų metodų taikymas ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“, kurio metu buvo parengtas „Gerosios praktikos vadovas“ ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa. Visagino švietimo pagalbos tarnyba įgyvendina dvi su autizmu susijusias programas, skirtas pedagogų kvalifikacijos tobulinimui.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius paruošė Metodines rekomendacijas ir vaizdinę medžiagą, padedančią ugdyti vaikus, kuriems diagnozuotas autizmas. Ugdymo plėtotės centras parengė leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?“, suteikiantį naudingos praktinės informacijos.
Taikomosios metodikos ir įtraukusis ugdymas
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra moksliniu pagrindimu turinti metodika, padedanti ugdyti autizmo spektro sutrikimą ir kitų raidos, elgesio ar mokymosi sutrikimų turinčius vaikus. ABA terapija efektyvi, nes remiasi elgesio principais ir padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių bei mažinti nepageidaujamą elgesį.
Denverio metodas (ESDM) yra pagrįstas mokymusi žaidžiant, tai organiškesnis ir natūralesnis būdas mokytis įprastoje, jaukioje aplinkoje. Terapijos metu specialistai ir tėvai įsitraukia į smagias veiklas, padedančias vaikui lengviau įsisavinti įgūdžius, jaustis motyvuotam ir norėti mokytis. Ankstyva pagalba yra ypač svarbi, nes būtent ankstyvoje vaikystėje smegenys yra itin imlios naujoms žinioms. Taikant ESDM metodą pastebimi reikšmingi pokyčiai vaikų elgesyje ir bendravimo gebėjimuose, pavyzdžiui, pagerėja socialiniai ir bendravimo įgūdžiai, kalbos lavinimas ir emocinis stabilumas.
Globalaus skaitymo metodas paremtas vizualizacija, kuri yra labai svarbi mokant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Metodas paremtas principu „Nuo visumos prie dalies“, pereinant nuo konkretaus mąstymo prie mąstymo vaizdais ir tuomet prie verbalizacijos. Priemonių dizainas sukurtas atsižvelgiant į autistiškus vaikus, naudojant skaidrius, šviesius atspalvius ir išryškinant reikšmingų elementų siluetus.
Svarbu siekti įtraukaus ugdymo, kuris apima švietimo turinio, mokymo metodų, požiūrio, ugdymo organizavimo ir strategijų keitimą. Įtrauktis švietime nėra baigtinis taškas, tai sistemingo pertvarkymo procesas.
tags: #autizmo #sutrikima #turinciu #vaiku #slaugos #ypatumai
