Įvaikinimas - tai šeimos teisės institutas, sukurtas siekiant užtikrinti vaikų teisę augti ir būti globojamiems šeimoje. Šis procesas ne tik įgyvendina vaiko poreikius, bet ir nustato teisinius santykius bei pareigas tarp įtėvių ir vaiko, taip pat kitų šeimos narių. Siekiant įsivaikinti, yra nustatyti tam tikri reikalavimai ir griežta tvarka, kurią būtina atitikti.
Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, tačiau svarbu suprasti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai griežtai reglamentuoja šį procesą, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Bendrai apie įvaikinimą Lietuvoje
Įvaikinimas turi atitikti įstatymų nustatytas bendrąsias sąlygas, kurios taikomos tiek vaikui, tiek būsimiems įtėviams. Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Nepavykus surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas, bendraudamas su vaiku, išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje.
Įvaikinti leidžiama tik tiems vaikams, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa, kuri gali trukti iki 18 mėnesių. Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas.
Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus. Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti.
Vaiko sutikimas įvaikinimui
Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimt metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Teismas privalo įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes.
Pagal 3.212 straipsnį, įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis sutinka būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikis, ar sutinka, kad įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis - įvaikintojų vaiku, taip pat ar sutinka, kad būtų pakeistas jo vardas, pavardė.
Įvaikinamasis, kuriam nėra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo, vardo ir pavardės pakeitimo turi būti išklausytas teismo posėdyje, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti pažiūras. Nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Išimtiniais atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo.
Įvaikinimo procedūros ir sutikimai
Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir jų rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama.
Visais šioje dalyje nurodytais atvejais teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti įvaikinamo vaiko tėvų nuomonę, jei asmuo gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą, tikslus ir pasekmes. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą nuolatinį globėją (rūpintoją) ir šiam vaikui nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Atsisakymo duoti sutikimą įvaikinti motyvai turi būti pagrįsti.
Seimo teisininkai siūlo tikslinti įstatymų projektus, derinant tiek įvaikinamo vaiko, tiek įvaikinti siekiančių asmenų ir kitų šeimos narių teises ir interesus. Jie siūlo suteikti galimybę atsakingoms institucijoms, pvz. Vaiko teisių apsaugos tarnybai, teismams, kiekvienu konkrečiu atveju vertinti visų šeimos narių pasiruošimą įvaikinti, atsisakant privalomo tam tikros amžiaus grupės nepilnamečių vaikų sutikimo. Kadangi įvaikinimu yra sukuriamos teisės ir pareigos ne tik tarp įtėvių ir įvaikinamų vaikų, tačiau ir tarp kitų šeimos narių - brolių, seserų, senelių, įskaitant ir abipusio tarpusavio išlaikymo pareigą, kyla abejonių, ar vienos siauros subjektų grupės išskyrimas yra pagrįstas, nes tarp 16-17 metų nepilnamečių vaikų ir kitų asmenų nėra tokių apimties skirtumų, kurie pagrįstų tokio išskyrimo poreikį.
Įvaikinimas užsienio piliečiams
Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms.
Visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Vaikui netekus tėvų globos pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos.
Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdymas pradedamas tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus.
Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą, pradeda mokytis lietuvių kalbos. Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose, namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus. Užsienio piliečių šeimos, neretu atveju, bendrauja su kitomis iš Lietuvos Respublikos įvaikinusiomis šeimomis. Tokiu būdu sudaromos galimybės įvaikintiems vaikams bendrauti tarpusavyje. Užsienio piliečių šeimos, kuriose auga įvaikinti vaikai iš Lietuvos, dažnai ir atvyksta į Lietuvą.
Dėmesys tarptautiniams įvaikinimams
Įvaikinimo procedūrų trukmė ir prioritetai
Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios.
Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamosi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai.
