Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnyje. Ši pareiga tenka abiem tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai. Tėvai gali susitarti dėl vaikų išlaikymo formos ir dydžio, tačiau susitarimas turi užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymą, yra Civilinis kodeksas. Jame nėra įtvirtintas konkretus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis. Teismas, priteisdamas išlaikymą, vertina konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujasi principu „pagal poreikius ir galimybes“. Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką, nustatant vaiko poreikius, tėvas ar motina neturėtų būti įpareigojamas teikti detalius įrodymus (pvz., pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Teismui nustačius vaikui reikalingą išlaikymo dydį, dažnai iš nustatytos vaiko poreikių sumos atimama pagal Išmokų vaikams įstatymą teikiama išmokos suma. Tačiau LAT naujausioje praktikoje išaiškino, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas ne visais atvejais privalomai turi būti mažinamas valstybės mokamų išmokų suma. Jei šalys turi finansines galimybes vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu.
Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti. LAT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties ar gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai. Išlaikymo vaikams klausimai yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose, neatsiejami nuo vaiko teisių ir interesų apsaugos. Jų sprendimas teismuose dažnai priklauso nuo įvairių aplinkybių - tiek tėvų turtinės padėties, tiek besikeičiančių vaiko poreikių.
Išlaikymo Formos ir Dydžio Nustatymas
CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą vaikams iš jų tėvų šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisti vaikui tam tikrą turtą. Taip pat gali būti taikoma mišri išlaikymo forma, pavyzdžiui, skiriant vaikui konkretų turtą ar pinigų sumą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis.
Teismai nustato konkrečius vaiko poreikius, kurie priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos ir pan. Taip pat vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į šias aplinkybes: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Išlaikymo Dydžio ir Formos Pakeitimas
Priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). LAT praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti:
- Aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu.
- Aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių esminiu pasikeitimu - padidėjimu ar sumažėjimu.
Išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas ir dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Poreikių padidėjimas nustatomas, pavyzdžiui, jeigu dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. Sumažėjimas nustatomas, kai vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt. Teismų praktikoje pripažinta, jog vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant.
Teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai pagrindas padidinti vaikui priteistą išlaikymą arba pakeisti išlaikymo formą buvo nustatytas dėl aplinkybės, kai asmuo savo noru vengia teikti išlaikymą kas mėnesį ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas. Jeigu tėvas (motina) yra pajėgus teikti išlaikymą pagal savo pajamas arba turi santaupų, tačiau piktybiškai neteikia išlaikymo, tai gali būti laikoma pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį. Pavyzdžiui, iš mėnesinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo į konkrečia pinigų suma sumokamą išlaikymą.
Teismų praktikoje yra buvę ir atvejų, kai vieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydis buvo sumažintas. Teismai tokiose bylose nustatė šias aplinkybes: vieno iš tėvų netektas darbingumas ir dėl to gerokai sumažėjusios nuolatinės pajamos; pablogėjusi sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio; padidėjusios išlaidos sveikatos priežiūrai; darbo netekimas ir bedarbystė; atsiradę dideli finansiniai įsipareigojimai; esminis darbo užmokesčio sumažėjimas; esminis bendros finansinės padėties pablogėjimas; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų (kitų vaikų, tėvų) ir kt. Didelių skolinių įsipareigojimų įgijimas teismų nebūtinai bus įvertintas kaip turtinės padėties pablogėjimas, nes įvertinama visa asmens finansinė situacija iš esmės. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal, tarkime, būsto kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Tokiu atveju vertinamas ir įgytas turtas, jo vertė. Todėl vien tai, kad asmuo prisiėmė įsipareigojimus, ne visada bus vertinama kaip turtinės padėties pablogėjimas. Tačiau bet kuriuo atveju išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas tik nustačius tam teisinį pagrindą atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teisę kreiptis į teismą turi vaiko tėvai, o tam tikrais atvejais pats vaikas, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Kadangi kainos laikui bėgant kyla (maistas, drabužiai, paslaugos brangsta), išlaikymo suma, nustatyta prieš metus ar daugiau, gali tapti per maža patenkinti vaiko poreikius. Todėl valstybė numato, kad kas mėnesį teikiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas - t. y. perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją.
Valstybės Išmokos Vaikams ir Jų Įtaka Išlaikymui
Taip pat verta paminėti, kad vaikams valstybė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą moka mėnesines išmokas. Remiantis LAT praktika, teismo priteisiamo išlaikymo vaikui suma negali būti sumažinta valstybės mokamos išmokos suma, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tėvams tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius. Ši išmoka tokiu atveju turėtų būti skiriama papildomiems, o ne būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Tai reiškia, kad iš esmės padidėjus vaiko poreikiams yra pagrindas didinti išlaikymo dydį nepaisant valstybės skiriamos išmokos vaikams.
Diskusijas teismų praktikoje sukėlė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas, kuriuo siekiant remti vaikus auginančias šeimas bei mažinti vaikų skurdą ir pajamų nelygybę, buvo įteisintos išmokos vaikams („vaiko pinigai“). Teismų praktikoje pozicijos šiuo klausimu išsiskiria. Viena vertus, kai kurie teimai akcentavo, jog „vaiko pinigai“ yra skirti vaikams patenkinti, tačiau pirmiausia yra skirti šeimoms, auginančioms vaikus, ir neturėtų palengvinti su vaiku negyvenančio tėvo padėties išlaikant vaiką.
Kita vertus, LAT savo naujausioje praktikoje suformulavo poziciją, kad valstybės mokamų „vaiko pinigų“ suma turėtų būti mažintini vaiko poreikiai. Teismas padarė išvadą, kad valstybės teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, ji yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Teismas nurodė, kad išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams. Taigi, teismų praktikoje yra įtvirtinta solidari, o ne subsidiari valstybės pareiga prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo. Todėl tais atvejais, kuomet dalį vaikui reikalingo išlaikymo poreikių patenkina valstybė, remdama šeimą ir mažindama vaiko tėvams tenkančios išlaikymo pareigos naštą, valstybės teikiamos paramos dalimi turi būti mažintini vaiko poreikiai.
Pilnamečio Vaiko Išlaikymas
LR civilinio kodekso (toliau - CK) 3.194 str. nustato pilnamečio vaiko išlaikymo sąlygas. Pilnametis vaikas yra pilnai veiksnus, tad į teismą kreiptis ir vaikščioti į teismo posėdžius jis turės pats arba jam teks samdytis advokatą, tuo atveju, jei vienas ar abu tėvai nesutinka teikti jam išlaikymo. Jei tėvas nepateiks teismui jokio atsakymo, teismas išnagrinėtų vaikui nedalyvaujant.
Pilnamečių vaikų išlaikymas galimas, kai: pilnametis vaikas mokosi vidurinėje mokykloje arba mokosi dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.
Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Be to, turi būti įvertinamas pilnamečio turimas turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.
Vaikų išlaikymas ir jų gyvenamoji vieta skyrybų metu | Teisinėkonsultacija.lt
Specialiųjų Poreikių Vaikų Išlaikymas
Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui turint specialiųjų poreikių (susijusių su sveikata), šie gali būti priežastis teismui vaiko išlaikymui priteisti didesnę sumą. Vis tik pats faktas, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, neįtakoja priteistino išlaikymo dydžio - išlaikymo priteisimo prašantis tėvas ar motina turi įrodyti, kad nuolat patiria išlaidų, susijusių su konkrečiomis vaiko sveikatos problemomis.
Įvertinus teismų praktiką, matyti, jog vaikų, turinčių sveikatos problemų, bet dėl to jų tėvams nepatiriant papildomų išlaidų, poreikiams, paprastai priteisiama 250,00 eurų iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suma. Vadinasi, šiems vaikams turi būti skirtas tokio paties dydžio išlaikymas, koks paprastai skiriamas vaikams, neturintiems specialiųjų poreikių.
Vaikui prireikus brangių odontologijos paslaugų, LAT yra nurodęs, kad „vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai.
Kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis - protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis - protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.
Teismai nėra linkę priteisti iš skyrium gyvenančio sutuoktinio vaiko išlaikymui skirtas papildomas, vienkartinio pobūdžio išlaidas, todėl prieš jas patiriant, vertėtų dėl jų dydžio tartis su atskirai gyvenančiu sutuoktiniu, o taip pat dėti visas pastangas patiriamų išlaidų alternatyvoms išžvalgyti.
tags: #auksciausiojo #teismo #prktika #del #vaiku #islaikymo
