Su tuo sutinkanti vaikų darželio „Vaikystės sodas“ ugdymo koordinatorė Aušra Rabašauskienė teigia, kad vaikus mokyti matematikos reikėtų pradėti dar nuo mažų dienų ir tai daryti mažiesiems priimtiniausiu būdu: per žaidimus ir įdomias patirtis, arba kitaip - pasitelkiant matemagiją.

Neformaliojo ugdymo specialistės Vaidos Zibalytės teigimu, šiandien vaikai dar neretai atsineša iš tėvų perimtas ir ankstyvame amžiuje suformuotas nuostatas apie matematiką kaip itin sudėtingą, praktiškai nepritaikomą ir nuobodų dalyką. Šiuos išankstinius nusistatymus gali būti išties nelengva pakeisti.

„Jei priešmokyklinio amžiaus vaikai tėvų ar kitų suaugusiųjų yra iš karto nuteikiami, kad matematika yra kažkoks „baubas“, kurio reikia bijoti, jei sakoma, kad mokytis bus labai sunku, greičiausiai taip ir bus. Pastebime, kad būtent tokį suvokimą vaikai dar neretai atsineša iš namų. O jeigu tą suvokimą dar patvirtina ir ankstyvoji vaiko patirtis, kurią jis gauna dėl netinkamų, vaiko smalsumo nesužadinančių mokymo metodų, vėliau susidraugauti su matematika gali būti išties nelengva“, - sako V.Zibalytė.

A.Rabašauskienė priduria, kad matematikos mokymui gali pasitarnauti tai, kas jos darbovietėje yra vadinama matemagija. Tai yra būdas matematikos mokyti per žaidimus ir jutimines patirtis. Mažųjų galimybės išmokti šio dalyko priklauso tik nuo suaugusiųjų - kaip žaismingai ir magiškai jie atveria vaikams matematikos pasaulį.

„Matematiką ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda pažinti daug mieliau ir lengviau nei, pavyzdžiui, skaitymą. Skaičiai ir įvairios geometrinės formos vaikams yra žymiai konkretesnis dalykas nei raidės. Tad mažųjų galimybės išmokti šio dalyko priklauso tik nuo suaugusiųjų - kaip žaismingai ir magiškai jie atveria vaikams matematikos pasaulį. Tačiau siekiant to dažnai patiems suaugusiesiems pirmiausia reikia atsikratyti stereotipų, kad matematika yra nuobodus dalykas“, - kalba pašnekovė.

Anot A.Rabašauskienės, matematika mus supa nuolat. Tereikia tai pastebėti ir išnaudoti mokant vaikus. O tai daryti, jos teigimu, reikėtų jau nuo pat kūdikystės.

„Kai tik pradeda žaisti su įvairiais objektais, kūdikis jau geba atskirti jų kiekį - pavyzdžiui, mato vieną ar du barškučius. Metukų vaikas jau geba parodyti arba net įvardinti objektų skaičių - pavyzdžiui, vieną katę ar du šuniukus. Dvejų-trejų metų vaikas gali suskaičiuoti daiktus paliesdamas arba parodydamas juos. Tuo metu penkiamečiai jau pradeda atlikti nesudėtingas sudėties ir atimties operacijas. Šiuos įgūdžius maži vaikai pradeda naudoti rutininėse veiklose ar žaidimuose, taip lavindami ankstyvuosius matematikos gebėjimus“, - tvirtina ugdymo specialistė.

Savo ruožtu V.Zibalytė priduria, kad mokydamiesi matematikos vaikai ne tik išmoksta sudėti ar atimti, tačiau ugdo ir savo loginį, analitinį, kritinį mąstymą, lavina atmintį ir dėmesingumą. Dėl to matematika yra itin svarbi disciplina, kuri glaudžiai siejasi su bendresnių jauno žmogaus intelektinių gebėjimų ugdymu.

„Mokantis matematikos ugdomi gebėjimai ne tik spręsti, bet ir tinkamai formuluoti problemas. Matematinis mąstymas taip pat prisideda ir prie tokių kompetencijų, kaip sprendimų priėmimas ar analitinis vertinimas, formavimo. Dėl to dar neretai girdimi argumentai, kad man ar mano vaikui matematikos gyvenime neprireiks, tikrai yra naivoki. Nesvarbu, ar vaikas būtų linkęs į tiksliuosius, ar humanitarinius mokslus, matematika lieka atramine disciplina, ugdančia ir stiprinančia daugelį kitų gebėjimų“, - sako „EIQ akademijos“ įkūrėja V.Zibalytė.

Šie ankstyvieji gebėjimai, A.Rabašauskienės teigimu, yra labai svarbūs ir tolimesniam matematikos mokymuisi bei supratimui mokykloje. Nesuteikus pagrindų vaikystėje, vaikui mokykloje mokytis matematikos gali sektis sunkiau.

„Dėl to bendraujant su ikimokyklinio amžiaus vaikais verta juos pratinti prie skaičiavimo, įtraukti su tuo susijusius žaidimus į kasdienes veiklas. Drauge su vaiku galima skaičiuoti kad ir žingsnius, laiptelius, medžius ar suoliukus parke. Važiuojant liftu galima paklausti, koks skaičiuos užsidega pakylant į kiekvieną aukštą. Taip vaikas mokysis atpažinti skirtingus skaičius. Be to, matematika nėra tik aritmetika. Lygiai taip pat vaikus galima mokyti atpažinti geometrines formas, įvertinti atstumus ir dydžius, palyginti ir rūšiuoti objektus, susieti skaičius su kiekiais“, - sako pašnekovė.

Šiai nuomonei pritaria ir V.Zibalytė, pasak kurios, matematikos pradmenų mokant ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikus svarbu tam tikrus matematikos ir skaičiavimo principus pademonstruoti kuo vaizdingiau, susieti juos su realaus pasaulio pavyzdžiais. Tokiu atveju vaikams lengviau ne tik perprasti šiuos principus, bet ir suvokti matematikos prasmę ir reikalingumą platesniame kasdienybės kontekste.

„Vaikai yra labai smalsūs, jie nori tyrinėti pasaulį, o matematika gali būti vienu iš būdų tai daryti. Jeigu mažiesiems tokia galimybė nėra suteikiama, o tik kartojama, kad du plius du yra lygu keturi, sunku tikėtis, kad matematika mažiesiems atrodys įdomi. Tokiu atveju vaikai yra linkę skaičiavimo rezultatus paprasčiausiai įsiminti, „iškalti“ informaciją. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad vaikai iš tiesų supranta ir tam tikrus principus perpranta. Visos matematikos mintinai neišmoksi, todėl svarbu siekti, kad vaikai iš tiesų patys mąstytų ir suvoktų“, - sako V.Zibalytė.

Pasak didaktikos mokslo pradininkų J. A. Komenskio, J. H. Pestalocio, I. Heisingo, vaizdumo ir žaidimo principai nulemia sėkmingo mokymosi etapus tolimesnėse klasėse. Todėl žaidimas yra ne tik vyraujanti priešmokyklinio amžiaus vaiko veikimo forma, bet ir vyraujanti ugdymo(si) nuostata. Matematika apima visas priešmokyklinio amžiaus vaiko veiklos sritis. Matematinės sąvokos turėtų būti vartojamos nuolat, atliekant kasdienius darbus, planuojant, skaičiuojant.

Vaikų, kurių matematiniai gebėjimai specialiai ugdomi, matematinio mąstymo rezultatai yra gerokai geresni. Jei vaikui atskleidžiamas skaičių ir aritmetikos ryšys su realybe, matematika jam taps įdomi ir ugdys gebėjimą mąstyti. Paprastesnių matematinių vaizdinių šaltinis gali būti artima vaiko aplinka, kurioje jis veikia ir kurią gerai pažįsta.

Manoma, kad matematinę kalbą vaikai pradeda suvokti būdami 5-6 metų, o kartais net vėliau. Vaikai gana greitai išmoksta skaičiuoti nuo vieno iki penkių, tačiau skaičius kartoja kaip eilėraštį. Tokio amžiaus vaikai dar negeba suprasti, kaip skaičiai kinta, atsiranda ir kokia yra jų sandara. Priešmokyklinio amžiaus vaikams mokytis matematikos gali būti labai įdomu ir lengva, tik reikėtų juos kuo įvairesniais būdais supažindinti su matematika.

Pirmiausia vaikai supranta, kad yra tam tikri kiekiai. Jei vaikas nori tiek pat saldainių, kiek turi draugas, jis paims saują, kuri jam atrodys tokio pat dydžio. Kitas etapas: loginis vieno su vienu lyginimas. Vaikas jau moka sudėti tokį patį skaičių kaladėlių nes jis dėlioja kaladėles taip, kad kiekviena nauja kaladėlė atitiktų jau padėtą kaladėlę. Sudėties ir atimties galima mokyti stebint paukščiukus parke. Improvizuokite!

Naudojant įvairius matematinius žaidimus vaikai išmoksta ne tik pažinti skaičius, bet ir skaičiuoti. Svarbu, kad matematikos mokymas(is) būtų įdomus ir prasmingas vaikui, vyktų natūraliai bendraujant ir žaidžiant.

Siūlome keletą priemonių ir žaidimų, kurie padės vaikams labiau pažinti skaičius, matematinius veiksmus.

• Ištarkite bet kokį skaičių ir prašykite vaiko grupėje surasti daiktą, atitinkantį šį skaičių.
• Parodykite vaikams, kaip paspausti skaičiuotuvo mygtukus, kad skaičiai atsirastų ir išnyktų. Parodykite mygtukus su pliuso ir minuso ženklu.
• Užrašykite skaičius nuo 1 iki 10. Sakykite garsiai skaičius ir stebėkite, ar vaikai, išgirdę jūsų ištartą skaičių, randa jį skaičiuotuve.
• Išsikirpkite daug kartoninių žuvelių. Pasitelkite vaizduote ir pasidarykite jas skirtingų formų, dydžių ir spalvų. Ten, kur turėtų būti žuvelių „burna“, uždėkite po sąvaržėlę. Prie liniuotės virve pririškite magnetą. Vaikams patiks gaudyti „žuvis“ ir apie jas pasakoti. Paprašykite jų parodyti visas raudonas, visas mėlynas arba visas žalias žuvis? Tada paprašykite jų parodyti visas didžiausias arba visas mažiausias žuvis.
• Ant viso popieriaus lapo prirašykite daug skaitmenų porų nuo 1 iki 5. Vaikai turi nubrėžti linijas, kurios sujungtų tokios pačios vertės skaitmenis. Pasunkinkite užsiėmimą, skaitmenis užrašydami įvairiomis spalvomis - mėlynos spalvos 5 ir geltonos spalvos 5, žalios spalvos 3 ir rožinės spalvos 3.
• Paklauskite vaiko, kaip skaitmenys vadinami? Pasiūlykite surasti tris geltonos spalvos objektus kambaryje? O penkis mėlynus segtukus krepšelyje?
• Vienoje dėžės ar kartono lakšto pusėje nupieškite penkias ar šešias skyles. Pasirūpinkite, kad mažiausia jų būtų tokio dydžio, kad tilptų teniso kamuoliukas. Rūpestingai iškirpkite skyles. Virš kiekvienos skylės surašykite taškus - kuo mažesnė skylė, tuo daugiau taškų. Pastatykite kartoną arba dėžę su skylėmis priešais žaidėjus, kurie paeiliui bandytų įmesti kauliuką į skyles. Jei kamuoliukas pataiko į skylę, užrašykite tą skaičių prie žaidėjo vardo. Pagerinkite vaikų sudėties įgūdžius, pasiūlydami jiems nuolat skaičiuoti taškus.
• Nupieškite daugybę eilių taškų ant popieriaus. Taškų skaičius lemia žaidimo ilgumą. Žaidėjai paeiliui brėžia linijas, jungiančias vieną tašką su kitu. Galima brėžti linijas bet kokia kryptimi, tik ne įstrižai. Tikslas - jungiant taškus suformuoti keturkampį. Vaikas, kuris nubrėžia paskutinę liniją, paskelbia keturkampį „savu“ ir parašo jame savo inicialus. Taip pat jis gauna papildomą ėjimą.
• Išpjaukite dėžutės apačioje arkas, pro kurias galėtų įriedėti rutuliukai. Virš kiekvienos arkos pažymėkite taškų skaičių. Ant grindų pažymėkite, nuo kur reikia ridenti. Žaidėjai paeiliui ridena šešis stiklo rutuliukus į dėžutę. Jei kamuoliukas pataiko į arką , žaidėjas pelno pažymėtus virš arkos taškus. Paskirkite taškų skaičiuotoją.
• Vaikai suskirstomi vienodo dydžio grupėmis. Kiekvienos grupės vaikai sustoja į eilę ir pasiruošia estafetėms. Vedantysis sako kokį nors matematikos veiksmą, pvz.: 2+3. Grupės priekyje stovintis vaikas skaičiuoja. Pirmasis, pasakęs teisingą atsakymą, eina į savo eilės galą. Tada antruoju buvęs vaikas atsistoja pirmojo vietoje. Taip vaikai keičiasi vietomis, o vedantysis sako vis naują veiksmą.
• Vaikai sėdi ratu ir išsiskaičiuoja iš eilės kelintiniais skaitvardžiais: pirmas, antras, trečias, o ketvirtas sako „Bum!“. Toliau: penktas. šeštas, septintas ir vėl „Bum!“. Kuris vaikas suklysta užsideda karūną su užrašu „Bum!“ ir sėdasi į rato vidurį.
• Vaikai stovi ratu. Pedagogas rato viduryje sako skaičių ir meta kuriam nors vaikui kamuolį. Visi vaikai užsideda ant galvos karūnas su skirtingais skaičiais arba sudėties ir atimties ženklais. Po pedagogo komandos „užrašo“ veiksmų grandinę atitinkamai sustodami. Kai visi sustoja, žaidimas kartojamas sudarant kitokius veiksmų variantus su tais pačiais skaičiais.

Šie jutiminiai skaitliukai puikiai tinka jutiminiu būdu vaikus mokyti skaičiuoti iki 20 bei pagrindinių atimties, sudėties ir kitų matematinių sąvokų. Puikus rinkinys, skirtas įvairiems 2D dizainams kurti naudojant įprastas formas. 3D pentomino dėlionė skirta padėti vaikams tobulinti problemų sprendimo įgūdžius, lavinti vaizduotę ir smulkiąją motoriką žaidžiant. Antspaudai su skaičiais, kuriuose naudojami skaičiai, pagrįsti dešimtaine skaičiavimo sistema, skirta kiekiui ir sumai išreikšti. Į komplektą įeina keturi vienetus, dešimtį, šimtus ir tūkstančius vaizduojantys antspaudai. Šie magnetiniai blokai yra idealūs mokant sekos, sudėties, atimties, dalybos, daugybos. Stebint liniuotės pusiausvyrą įgyjama žinių apie skaičių operacijų sąvokas, algebros lygtis ir aritmetines savybes. Rinkinį sudaro 21 cm ilgio liniuotė, 20 vnt. svarelių po 10 g svorio, stovas ir naudojimo vadovas. Su šiomis balansinėmis svarstyklėmis tyrinėjami svoriai, palyginimai ir lygsvara. Šis keturių balansinių svarstyklių komplektas idealiai tinkamas tirti svorio matavimu, tūriui, palyginimams ir pusiausvyrai. Skirtas šiuolaikinei klasei.

tags: #matematinis #ugdymas #ikimokyklinis

• Idėjos dovanoms kūdikiui, kuriam 6 mėnesiai
• Nėštumo metu pasikeitusi išmatų spalva
• Informacija apie Šiltnamių gatvę Druskininkuose
• Mindaugas, Lietuvos karalius
• Rekomendacijos dėl pagalvių kūdikiams