Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų.
Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis. Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau. Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.
Kaip bendraujama, kai vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas, t.y. Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.
Tėvų teisės ir pareigos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
Vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) III Knygos IV dalis. LR CK 3.155 straipsnis nustato, kad vaikus iki pilnametystės ar emancipacijos prižiūri tėvai. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
LR CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Jeigu tėvai nenori arba negali vykdyti pareigų savo vaikams, tėvų atsakomybė gali būti paskirta kitam asmeniui. Tuo tikslu LR CK yra įtvirtintas nepilnamečių globos ir rūpybos institutas.
Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jie turi pateikti teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir t. t.). Remiantis LR CK 3.53 straipsnio 3 dalimi teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosiosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
Gyvenimo skyrium (separacijos) atveju vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium nustatymo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba gali iš esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaikus klausimus.
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Vieno iš tėvų globa vaikui gali būti nustatoma tik tais atvejais, kai kito tėvo valdžia yra apribota.
Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Tačiau tėvai išlaiko teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Tėvų valdžios apribojimo būdai ir pasekmės
CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina jais. Civlinis kodeksas numato du tėvų valdžios apribojimo būdus - laikinąjį ir nuolatinį.
Nuolatinis tėvų valdžios apribojimas taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai/tėvas/motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pavyzdžiui, kai motinai nepavyksta užmegzti kontakto su dukterimi, ji taiko netinkamas auklėjimo priemones, retai su ja bendrauja, nesinaudoja jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti. Tokiu atveju vaikas nei motinos namuose, nei bendraudama su motina nesijaučia saugus.
Laikinasis tėvų valdžios apribojimas taikomas kitais atvejais, kai teismui nustačius, kad vaiko interesams yra daroma žala, tačiau ji nėra tokio pobūdžio, kuris sudarytų pagrindą taikyti nuolatinį tėvų valdžios apribojimą. Pavyzdžiui, kai šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaikų nepriežiūros ir tėvų girtavimo; atliktų buities tyrimų aktų duomenimis, patekti į tėvų namus neįmanoma, jie vengia bendrauti ir bendradarbiauti, atsisako bet kokios siūlomos pagalbos, nepriima siunčiamos korespondencijos, neatvyksta kviečiami į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nepilnamečiai vaikai nelanko mokyklos, tėvai jų ugdymu nesirūpina, nesitvarko namų, atsisako pasinaudoti psichologų ir narkologų pagalba.
Kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo turi teisę vienas iš vaiko tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, prokuroras, vaiko globėjas (rūpintojas). Nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo, yra išklausoma vaiko nuomonė, jeigu jis sugeba formuluoti mintis, t.y. nėra per mažas, ir į ją atsižvelgiama, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Teismui apribojus tėvų valdžią, tėvams/vienam iš tėvų atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės. Laikinai ar neterminuotai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi, yra sustabdomos tėvų teisės, bet ne pareigos. Pavyzdžiui, sustabdoma tėvų neturtinė teisė reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą, arba tėvų turtinė teisė valdyti vaiko turtą uzufrukto teise. Turtinės ir neturtinės tėvų pareigos savo vaikams išlieka. Tai yra, pavyzdžiui, pareiga išlaikyti savo vaikus arba neturtinė pareiga dorai auklėti savo vaikus (kiek tai nepažeidžia vaiko interesų).
Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsiranda teisiškai reikšminga pasekmė - be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Ši teisinė pasekmė yra labai reikšminga, nes vaiką įvaikinus, tarp jo ir jo biologinių tėvų yra nutraukiami bet kokie teisiniai ryšiai.
Tėvų pareigų pažeidimas, jų nevykdymas, netinkamas vykdymas arba piktnaudžiavimas savo valdžia iš esmės pažeidžia vaiko interesus, gali padaryti negrįžtamą žalingą poveikį, nepataisomą žalą vaiko asmenybei, sveikatai. Todėl visuomenė turi išlikti budri, o aplinkiniai, žinantys arba pastebėję nurodytus tėvų daromus pažeidimus, turėtų įgyvendinti savo pilietinę pareigą kreiptis į atitinkamas valstybines institucijas, tokias kaip policija, prokuratūra, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kurioms įstatymas numato atitinkamus įgaliojimus bei teisę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.
