Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si), reflektyvaus ugdymo(si) bei šeimos ir mokyklos partnerystės principai.

Mokytojas, drauge su vaiku, emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais, pagal jų gebėjimus, apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymosi sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Visuminis ugdymas(is)

Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos.

Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.

Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste.

Ugdymo(si) Kontekstai

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalus dizainas mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Kontekstų pavyzdžiai:

• Žaismės kontekstas - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realų ir virtualių aplinkų kontekstas - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.

Ugdymosi Srities Paskirtis ir Vaikų Veikla

Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarba, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.

Judėjimas ir fizinis aktyvumas:

• Vaikai iki 1 metų: vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų. Išlaikyti pusiausvyrą vaikai pratinasi ir savarankišką vaikščiojimą tobulina judesių nevaržančioje saugioje aplinkoje eidami link juos kviečiančio mokytojo, nuo vieno patrauklaus objekto link kito, ką nors stumdydami, ridendami.
• 2-3 metų vaikai: vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi (tarp dviejų nubrėžtų linijų ir pan.), įveikdami kliūtis (ką nors peržengdami), lipdami į kalniuką.
• 3-6 metų vaikai: juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus, kuriuose lavinami visi pagrindiniai judesiai: šliaužimas, ropojimas, ėjimas, bėgimas, šuoliukai, laipiojimas, pralindimas, metimai, pusiausvyros pratimai.

Judėjimo džiaugsmas ir koordinacija:

Vaikai judėjimo džiaugsmą patiria laisvai bėgiodami, landžiodami, šokinėdami, laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais, žaisdami su kamuoliais, važinėdami triratukais, dviratukais. Vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėja žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant.

Kūno galimybės ir saugumas:

Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrumą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą); mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą.

Rankų judesiai ir koordinacija:

• Pirmieji metai: vaikai siekia jiems siūlomų spalvingų, skambančių, judančių žaislų vis geriau įvaldydami rankos judesius: ranka iš peties suduodami per žaislą; pratindamiesi nykščiu ir kitais pirštais suimti daiktą; laikyti daiktą per alkūnes sulenktomis rankomis ir purtyti, stuksenti, perimti iš rankos į ranką. Pirštų, plaštakos ir visos rankos judesius vaikai lavina mokytojo žaidinami, drauge su juo žaisdami pirštukų žaidimus, plodami, ką nors rinkdami, spaudydami.
• 3-6 metų vaikai: lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją ką nors dėliodami, konstruodami, verdami, piešdami ir kt.

Sveikas maistas ir mityba:

• Vaikai iki 3 metų: su sveikatai palankiu maistu susipažįsta valgydami drauge su mokytoju ir kitais vaikais, girdėdami suaugusiųjų aiškinimus, žiūrinėdami knygeles, korteles, piešinius. Matydami estetiškai patiektą, skleidžiantį šviežią kvapą maistą, jį skanaudami ir nuolat girdėdami vaisių, daržovių bei kitų maisto produktų pavadinimus, vaikai kaupia atitinkamą žodyną.
• 3-6 metų vaikų veiklos, susijusios su sveika mityba: Aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai. Tyrinėja sveiko maisto piramidę. Dėlioja savo dienos meniu iš kortelių su sveiko maisto produktais. Dėlioja mąstymo žemėlapius (sveika - nesveika), patys vieni kitiems aiškina, kuris maistas palankus sveikatai, o kuris - ne, savo nuomonę argumentuoja. Drauge su mokytoju eina į parduotuvę, išrenka ir perka reikalingus maisto produktus užkandžiams pagaminti. Žaisdami „kavinę“, „restoraną“, kuria mėgstamų ir netikėtų patiekalų receptus, sudaro meniu, imituoja maisto gaminimo procesus.

Vaikai iš skaitomų tekstų, paveikslėlių ir mokytojo komentarų sužino, kodėl negalima valgyti neskaniai, įtartinai kvepiančio, kito žmogaus nebaigto valgyti, gyvūno aplaižyto maisto. Vaikai samprotauja, tariasi ir, esant galimybei, renkasi sveikatai palankius maisto produktus (pavyzdžiui, atsinešdami užkandžius). Jie nusiteikia ir vienas kitą padrąsina mokykloje valgyti įvairų maistą, ragauti naujus, jiems nežinomus maisto produktus, susipažinti su įvairiais skoniais, dalintis mintimis ir žymėti, kas kam skanu / neskanu. Vaikai tyrinėja, matuoja, žymisi, kiek vandens išgeria per dieną, ir aiškinasi, kiek jo vartoti sveika. 3-6 metų vaikai mokosi elgesio taisyklių prie stalo: prieš valgį nusiplauti rankas, valgyti neskubant, gerai sukramtant maistą, jį skanaujant, prie stalo ramiai pasikalbant, padėkojant. Jie mokosi padengti kasdienį ir šventinį stalą, siekdami estetinio įspūdžio. Režisūrinių ir vaidmenų žaidimų metu vaikai maitina lėles, serviruoja ir puošia stalą, kuria lankymosi kavinėje ar kitoje viešoje vietoje siužetus.

Refleksija - mokymosi variklis

Refleksija yra būtina norint mokytis. Tarptautinių žodžių žodyne rašoma, kad refleksija yra: 1) gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti ko nors analize; 2) pažinimas, kurio objektas yra pats pažįstantysis subjektas. Refleksija, tai tarsi žiūrėjimas į veidrodį ir apibūdinimas to, ką matote. Refleksija yra svarbi mokymosi dalis. Ji padeda tobulinti savo įgūdžius ir peržiūrėti darbų efektyvumą, o ne tiesiog daryti dalykus taip, kaip visada. Ar naudotumėtės patiekalo receptu antrą kartą, jei patiekalas nepavyko gaminant pirmą kartą? Jūs arba pakoreguosite, arba ieškosite naujo. Tačiau kodėl pamokoje „nelieka laiko“ refleksijai?

Pasak Julijos Ladygienės, refleksija - tai duomenys, o juose - mokinių grįžtamasis ryšis, kuriame parašyta: ką keisti, ką palikti; argumentai, kaip patobulinti ugdymo(si) procesą ir kaip jį padaryti efektyviu. Jos teigimu, iš mokinių refleksijų galime suprasti, kas iš tikro veikia ir naudinga.

Refleksijos metodai vaikų darželyje:

• Nebaigtų sakinių metodas: Kiekvienam mokiniui pamokos pabaigoje išdalijami lapeliai su nebaigtais sakiniais.
• Mokymosi dienoraštis: Skatina mokinius apmąstyti, ko ir kaip mokosi, ir tai laisvai aprašyti. Jį galima pasitelkti norint įvertinti mokymąsi, palyginti, kaip pasimokius pasikeitė dalyko supratimas.
• Dražė saldainių metodas: Pamokos pabaigoje, apibendrinant išmoktą medžiagą ar darbą grupėmis, mokiniams galima pasiūlyti įvairiaspalvių dražė saldainių. (Raudona - kam prieštaraujate? Geltona - kuo abejojate? Oranžinė - kas nuliūdino? Žalia - kam pritariate? Mėlyna - kas nustebino?
• Darbų vertinimas: Ant lentos sukabinami atlikti darbai ir mokiniai vertina savo draugų darbus. Vertinti galima tik kitų vaikų/grupių darbą.
• Reporterio metodas: Mokytojas elgiasi taip, tarsi jis būtų naujienų reporteris ir apklausia skirtingus dalyvius apie jų mokymosi rezultatus, sėkmes ir nesėkmes pamokoje. Tai bendra refleksija, kurios metu mokiniai dalinasi savo atsakymais su „pranešėju“ ir likusia grupe.
• Interviu metodas: Mokiniai ima interviu vienas iš kito, užduodami klausimus, kuriuos mokytojas parašė lentoje. Klausimai yra susiję su pamokos tikslu. Klausimai, kuriuos galima užduoti interviu metu: Kas jums buvo įdomiausia paskutinės pamokos metu? Kaip patirtis, įgyta pamokos metu, pakeitė jūsų patirtį? Kur gali pritaikyti gautas žinias? Interviu pabaigoje kiekviena pora padaro išvadą jų diskutuojama tema. Tada komanda susitinka su kita pora, iš viso jau keturi žmonės. Jos tarpusavyje pasidalina savo išvadomis ir sujungia jas į vieną.
• Kortelių metodas: Šį įrankį galima naudoti proceso pradžioje, bet taip pat ir proceso eigoje. 2 kortelė - Norėčiau pasidžiaugti... 7 kortelė - Mano kitas konkretus žingsnis buvo... Visi turi ne daugiau kaip vieną minutę pasidalinti savo mintimis.

Pedagogas turi pasirinkti tokius refleksijų metodus, kurie padėtų sužinoti informaciją apie mokinio veiklą ir rezultatus. Iš mokinių refleksijos mokytojai gauna grįžtamąjį ryšį, kokie jo mokymo(si) metodai veikia. Labai norisi palinkėti nebijoti bandyti, nes tik pamėginus suvoksime refleksijos naudą ir prasmę.

Refleksijos svarba vaiko raidai ir tikslų siekimui

„Dažnai tėvai pastebi, kad vaikams kyla sunkumų laikytis užsibrėžtų tikslų, pabaigti pradėtą užduotį. Nors išsikėlęs tikslą ir siekiantis rezultato vaikas trykšta entuziazmu, motyvacija gali greitai išblėsti. Siekdamas tam tikro tikslo, vaikas turi jausti ne tik tėvų palaikymą, emocinę paramą, tačiau ir suprasti, dėl kokių priežasčių jis tai daro, reflektuoti jau įveiktus žingsnius”, - sako edukologė ir Vitlio licėjaus vadovė Jovita Ponomariovienė.

Edukologijos doktorantė, atlikusi tyrimą su ketvirtos klasės mokiniais apie ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų kėlimą, išskiria refleksijos ir grįžtamojo ryšio svarbą. Pasak jos, ne tik pedagogai, bet ir tėvai turi skatinti vaikus aptarti, ko jie išmoko ir su kokiais iššūkiais susidūrė, o refleksija vaikams padeda permąstyti problemas bei sudėlioti naujas veikimo strategijas.

„Refleksija yra pripažįstama kaip vienas iš esminių mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, daranti įtaką asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Būtina skatinti reflektuoti jau pradinių klasių mokinius, nes šie gebėjimai įgalina vaikus analizuoti, vertinti ir aktyviai mokytis”, - dėsto ji.

Tėvai - pavyzdys vaikams, kaip siekti tikslo

Tėvai turi būti pavyzdys vaikams, kaip kryptingai siekti ir sėkmingai pasiekti savo tikslą. Jie turėtų papasakoti, kaip siekė profesinio ar asmeninio tikslo, su kokiais iššūkiais susidūrė. „Tėvai - tai lyg mentoriai, kurie gali padėti įveikti sunkumus, būti puikūs patarėjai. Noriu pabrėžti, kad svarbu reguliariai, žingsnis po žingsnio aptarti vaikų pasiekimus”, - teigia mokyklos vadovė.

Svarbu, kad tikslai būtų realistiški

Tikslas turi būti ir realus - vaikas turi jį pasiekti be didesnės tėvų pagalbos. Vaikai nustatydami aiškius ir išmatuojamus tikslus, yra daug labiau motyvuoti stengtis ir juos pasiekti. „Tikslui suformuluoti tereikia vieno sakinio. Jis turi būti trumpas ir konkretus, pavyzdžiui, per savaitę perskaityti šimtą puslapių knygos”, - pabrėžia edukologė. O nustačius ilgalaikį tikslą, kurį vaikas planuoja pasiekti per pusmetį, patariama žingsnius tikslui pasiekti užsirašyti dienoraštyje. Idėjos vizualizacija vaikams padėtų suprasti, kodėl svarbu turėti tikslą ir kryptingai jo siekti. Užrašytas tikslas padės susikoncentruoti ties tolimesniais žingsniais, o vaikui leis suvokti, kad tikslo įgyvendinimas - jų tikrovės dalis.

„Kartais vaikams atrodo, kad tikslo siekimas yra ilgas procesas. Vaikas praranda tikėjimą, motyvaciją jo siekti, todėl labai svarbus tėvų ir pedagogų palaikymas, patarimai ir galbūt net nukreipimas teisinga linkme”, - teigia J. Ponomariovienė.

Atlikus tyrimą pastebėta, kad vaikų keliami ilgalaikiai tikslai yra susiję su konkretaus dalyko mokymusi, kaip pavyzdžiui, lietuvių kalba ar matematika. Todėl tėvai turi skatinti kurti tikslus susijusius ne tik su mokslais, bet ir su asmeninėmis veiklomis, kaip pavyzdžiui, sportiniais ir meniniais gebėjimais. Anot edukologės, tada vaikai išmoktų vystyti ir kitų sričių tikslus. Pastebima, kad jau ketvirtokai kelia tikslus susijusius su asmeninėmis savybėmis, emocijų ugdymu ir kuria būdus, pagerinančius mokymąsi.

Leiskite jiems klysti

„Leiskite vaikams priimti sprendimus, kokių tikslų jie nori siekti, nes tik taip jie mokysis savarankiškumo. Tegu vaikai klysta, susiduria su sunkumais ir mokosi iš savo klaidų”, - pabrėžia edukologė.

Ne ką mažiau svarbi ir paskatinimo sistema, lemianti didesnę vaiko motyvaciją ir pasitikėjimą savimi. Tėvų pastebima vaiko pažanga - raktas į efektyviausią būdą pasiekti tikslų. Geriausia paskata vaikui - tai laikas su tėvais. „Tikslo siekimas - visos šeimos projektas. Vaikas stengiasi, palaipsniui siekia tikslo, todėl, kad nedingtų motyvacija, tėveliai turėtų sukurti paskatinimo sistemą, kurią aptarę kartu su vaiku, sėkmingai įgyvendintų”, - sako švietimo ekspertė.

Detalus planas padės išlaikyti motyvaciją

Vitlio licėjaus vadovė pabrėžia, kad norint pasiekti ilgalaikius tikslus, reikia detalaus ir aiškaus plano. Geriausia, kad vaikas jį suskaidytų į kelias dalis, pavyzdžiui, numatytų veiksmus, kuriuos turi atlikti kiekvieną savaitę. Planas padės vaikui neprarasti dėmesio, motyvacijos ir nenukrypti nuo siekiamo tikslo.

Siekiant užsibrėžto tikslo, dažnu atveju neišvengiama sunkumų, kliūčių. Todėl ir čia svarbus tėvų vaidmuo - kaip jie palaikys, reaguos į iškilusius sunkumus bei motyvuos vaiką nepasiduoti. „Tėveliai turi priminti, kad svarbu neprarasti vilties, net jei kelyje ir pasitaikė iššūkių. Tai nesužlugdo vaiko svajonės, o kaip tik jį skatina perkurti veikimo strategiją. Skatinkite vaikus aiškiai įvardyti savo norus ir ambicijas, o taip ir susiformuos aiškus tikslas”, - dėsto J.

tags: #refleksija #vaiku #darzelyje

• Gimdymui palankios paslaugos
• Intelektualus TV projektas jauniesiems protams
• Sportuojančių vaikų mitybos ypatumai
• Svarba ir metodai ikimokykliniame amžiuje
• Patarimai tėvams: aprengti 3 metų vaiką darželiui