Anemija - tai būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio organizme. Hemoglobinas - baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jis perneša deguonį į organizmo audinius. Pagrindinė hemoglobino statybinė medžiaga yra geležis. Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kai anemijos grėsmę sustiprina su nėštumu susiję fiziologiniai reiškiniai. Nėštumo metu augdamas vaisius naudoja mamos eritrocitus, ypač per paskutinį nėštumo trimestrą. Taigi šiuo periodu moters organizme geležies poreikis išauga dvigubai. Jei iki nėštumo būsimos mamos kaulų smegenyse susikaupė eritrocitų perteklius, juos galima panaudoti kaip atsargas, kad būtų patenkinti vaisiaus poreikiai. Tačiau jei iki pastojant mamos hemoglobino kiekis buvo mažokas, nėštumo metu pradeda vystytis anemija: padidėjus maistinių medžiagų poreikiui organizmas pagamina per mažai eritrocitų.
Anemija nėštumo metu yra būklė, kai kraujyje nėra pakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, o tai lemia sumažėjusį deguonies tiekimą audiniams. Tai viena dažniausių nėštumo komplikacijų, kuria serga iki pusės visų nėščių moterų. Nėštumo laikotarpiu anemija susijusi su fiziologija: vaisiaus ir placentos augimu ir padidėjusiu cirkuliuojančio kraujo kiekiu. Geležies poreikis nėštumo metu padidėja.
Nėščiųjų anemija arba mažakraujystė - tai būklė, kai dėl išaugusio geležies poreikio ar jos trūkumo sumažėja hemoglobino kiekis nėščiosios kraujyje. Ši anemijos forma išsivysto 35-50 proc. nėščiųjų ir dažniausiai pasitaiko antro nėštumo trimestro metu. Pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma 30-40% besilaukiančiųjų. Lietuvoje per 5 metus sergamumas anemija nėštumo metu nekito ir siekia 20-25%.
Anemija nėštumo metu gali komplikuoti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Jei anemija užklumpa nėštumo metu, ji ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimų bei paskatinti pirmalaikį gimdymą. Anemija nėščiųjų (kaip ir bet kuri kita) diagnozuojama, atlikus kraujo tyrimą. Anemija nėštumo metu siejasi su: priešlaikinio gimdymo rizika; motinos ir naujagimio sergamumu; mažos kūno masės naujagimio gimimu; perinataliniu mirtingumu. Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą. Anemija gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti širdies apkrovą, o tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus.
Anemijos simptomai dažnai pasireiškia ne tik nėštumui įsibėgėjus, bet ir ankstyvose jo stadijose. Ar šie požymiai išties yra įprasti nėštumo negalavimai, ar prasidedanti mažakraujystė, nustatys gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Priklausomai nuo hemoglobino kiekio sumažėjimo, gali pasireikšti skirtingi simptomai. Jeigu anemija yra nežymi, nėščioji gali apskritai nejausti jokių požymių. Simptomai dažnesni hemoglobino koncentracijai sumažėjus iki 90-80 g/l. Dažniausiai pasitaikantys nėščiųjų anemijos simptomai:
- silpnumas, alpimas, galvos svaigimas;
- sausa, šiurkšti oda;
- pabalusi oda ir gleivinės;
- stiprus širdies plakimas, skausmas širdies plote;
- greitas nuovargis;
- apetito sumažėjimas;
- sumažėjęs kraujo spaudimas;
- plaukų slinkimas;
- burnos džiūvimas;
- nagų lūžinėjimas;
- dažnos infekcinės ligos;
- lūpų kampučių įtrukimai;
- raumenų silpnumas.
Anemijos priežastys nėštumo metu
Anemija nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės anemijos priežastys nėštumo metu yra geležies trūkumas, folio rūgšties trūkumas ir vitamino B12 trūkumas. Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl padidėjusio geležies poreikio nėštumo metu, o folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos. Be geležies deficito, anemijos vystymuisi įtaką daro ir folio rūgštis (vitaminas B9). Dažnai šio vitamino trūkumas yra glaudžiai susijęs su geležies trūkumu, mat ir folio rūgšties, ir geležies paprastai yra tuose pačiuose produktuose. Tyrimai rodo, kad per mažas vitamino B9 kiekis mamos organizme padidina vaisiaus galvos ir nugaros smegenų defektų išsivystymo tikimybę. Vitamino B12 trūkumas taip pat skatina anemiją. Kadangi jo randama gyvūniniuose produktuose, žmogaus organizmas pats jo nesintetina, dažniausiai jo trūkumą lemia vegetarinė ir veganinė mityba.
Anemija neščiams išsivysto dėl įvairių veiksnių: lėtinių infekcinių susirgimų, vitamino B12 ir folio rūgšties stokos, mažo geležies kiekio maiste, baltymų trūkumo, lėtinių ligų, kurios sukelia kraujavimą. Be to, mažakraujystę gali sukelti veiksniai, susiję su nėštumo fiziologija, pavyzdžiui, vėmimas.
Geležies stokos anemija: Tai yra labiausiai paplitusi anemijos rūšis nėštumo metu. Tai atsiranda dėl geležies trūkumo organizme. Geležis organizme gali trūkti dėl: nepakankamai su maistu gaunamo Fe kiekio (ypač blogai vegetarėms); fiziologiškai padidėjusio Fe poreikio (nėštumo, laktacijos metu); netekto didesnio Fe kiekio (gimdymo, nėštumo metu); nepakankamos Fe rezorbcijos - gastritai, opos, enteropatijos; jatrogeninių priežasčių (medikamentai, donorystė).
Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g/l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l. Sumažėję Hb koncentracija ir hematokrito dydžiai nebūtinai rodo anemiją. Jei nevienodai kinta eritrocitų masė ir kraujo plazmos tūris - tai kraujo praskiedimas.
Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90-109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90-104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l. Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas - feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti.
Kitos priežastys: lėtinės/ūminės infekcinės ligos, vitaminų trūkumas, baltymų stoka, hemoglobinopatijos, kraujo ligos, vėžinis procesas.
Anemijos diagnostika
Dažniausiai anemija nustatoma apžiūros metu apklausiant nėščiąją dėl mažakraujystei būdingų požymių. Žymią anemijos formą nustatyti nėra sunku: gydytojas apžiūros metu išmatuoja kraujo spaudimą, kuris esant mažakraujystei sumažėja, taip pat matuoja pulsą, įvertina nėščiosios odos, nagų, plaukų būklę.
Bendrojo kraujo tyrimo metu įvertinama nėščiosios organizmo būklė: eritrocitų skaičius, hemoglobino koncentracija, kurios dydis skiriasi priklausomai nuo nėštumo savaitės. Anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija kraujyje pirmojo ir trečiojo trimestro metu yra mažesnė nei 110 g/l, o antrojo trimestro metu - mažesnė nei 105 g/l.
Nėščiųjų anemija yra nustatoma, atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę. Anemija nėštumo metu diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą.
Organizmo Fe būklę apibūdinantys rodikliai: sunku diagnozuot, nes rodikliai nestabilūs; kinta priklausomai nuo hemodiliucijos, infekcijos, uždegimo; keletą dešimtmečių kuriamas bendras Fe modelis. Fe kiekį organizme apibūdina: Hb, hematokritas, eritrocitų, retikuliocitų skaičius, vidutinė eritrocitų apimtis, vidutinis Hb kiekis eritrocite, vidutinė Hb koncentracija eritrocite, laisva Fe sujungimo talpa eritrocite, bendra Fe sujungimo talpa eritrocite, Fe kiekis kraujo serume, transferino įsotinimas, serumo transferino receptorų skaičius, serumo feritinas - geriausiai atspindi Fe kiekį organizme. Fe stokos anemijos diagnozė, kai Hb mažiau 110g/l, serumo feritinas mažiau 12ng/ml.
Komplikacijos
Jeigu anemijos forma yra lengva, ji nekelia pavojaus nėščiajai, o hemoglobino kiekis kraujyje paprastai atsistato po nėštumo. Tačiau, jeigu anemija vystosi ir smarkiai mažėja hemoglobino koncentracija, didėja priešlaikinio gimdymo rizika, pasireiškia dažnesnės infekcinės ligos. Vaisiui taip pat gali išsivystyti mažakraujystė, trūkti deguonies ir sutrikti vystymasis. Anemija nėštumo metu didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius. Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus.
Nėščiųjų anemija yra pavojinga tiek joms pačioms, tiek ir vaisiui. Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas.
Anemijos gydymas ir profilaktika
Geriausia anemijos profilaktika - subalansuota mityba ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Sveika ir visavertė mityba - neatsiejama būsimų mamų gyvenimo dalis. Vertėtų prisiminti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvulinių maisto produktų. Optimalu rinktis geležies papildus kartu su folio rūgštimi (ji organizmui padeda lengviau pasisavinti geležį bei yra rekomenduojama visoms nėščiosioms) ir vitaminu B12. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos.
Diagnozavus anemiją, svarbiausia atitinkamai sureguliuoti mitybą: įtraukti į maisto racioną vitamingus, geležimi, folio rūgštimi ir vitaminu B12 praturtintus produktus. Gydytojas gali skirti vitamino C, geležies preparatus, kuriuos reikia vartoti tiksliai.
Nėščiųjų anemijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei nėščiai moteriai trūksta geležies, jai bus patarta vartoti geležies preparatų. Jei nėščia moteris turi genetinių kraujo sutrikimų, tokių kaip pjautuvinė anemija ar talasemija, ją turės atidžiai stebėti gydytojas.
Dieta: Geriausias būdas išvengti anemijos nėštumo metu yra sveikai maitintis ir vartoti prenatalinius vitaminus. Sveikoje nėščių moterų mityboje turėtų būti daug geležies turinčių maisto produktų, tokių kaip raudona mėsa, paukštiena, žuvis, pupelės ir lęšiai.
Maisto papildai: Prenataliniuose vitaminuose yra geležies, folio rūgšties ir kitų svarbių maistinių medžiagų, kurios yra svarbios nėščioms moterims ir jų kūdikiams. Pasitarkite su gydytoju, pasikonsultuokite dėl maisto papildų su geležimi vartojimo.
Mažakraujystės gydymas - pakankamai ilgas procesas, kadangi organizmas geležimi apsirūpina tik per kelis mėnesius. Todėl atsistačius hemoglobino koncentracijai vis dar reikia vartoti papildomus preparatus ir sekti mitybos planą. Rekomenduojama vartoti geležies papildus, folio rūgštį ir vitaminą B12. Mitybos pokyčiai, tokie kaip geležies turtingų maisto produktų, pavyzdžiui, raudonos mėsos, žuvies, pupelių ir lapinių daržovių, įtraukimas, taip pat gali padėti. Sunkesniais atvejais gali prireikti infuzijų ar net kraujo perpylimo. Naujovės gydymo srityje apima naujų tipų geležies papildų ir terapijų, skirtų anemijai gydyti, tyrimus.
Nėščiųjų anemijos profilaktika Fe preparatais. Galima: Neselektyvi profilaktika - visoms nėščoms, taikoma Suomijoje, Švedijoje, Anglijoje. Selektyvi profilaktika - reikia atlikti serumo feritinotestą, pagal tai skirt Fe, jei reikia, taiko Norvegijoje, JAV. Jei serumo feritino <50 - skirt profilaktiką. PSO - skirt jei Hb mažiau 110g/l.
Anemijos gydymo principai. Etiotropinis - šalinti priežastį. Simptominis - Hb kiekį normalizuot, atnaujint Fe atsargas. Gydymui Fe2+ per os 150-200 mg/parai. Profilaktikai 30-60 mg Fe/parą. Skiriant oralinę terapiją, depuose susikaupia Fe po 3 mėn. Hb koncentracija padidėja iki normalios per 1-1,5 mėn. Jei retikuliocitų ir Hb koncentracija nepadidėja, gydymas neefektyvus, preparato nevartot/per mažos dozės, anemija ne Fe stokos.
Retais atvejais, kai anemijos kontroliuoti ir panaikinti nepavyksta, reikalingas kraujo perpylimas.
Anemija nėštumo metu? Išbandykite šiuos 6 dietologo patarimus
tags: #anemija #komplikuojanti #nestuma
