Leonardo da Vinči, vienas ryškiausių Renesanso epochos genijų, gimė 1452 m. balandžio 15 d. Ankiano kaimelyje, netoli Vinčio miestelio Toskanoje, Italijoje. Jo kilmė bei šeimyninė padėtis nuo seno kėlė diskusijas tarp istorikų. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad jo motina buvo valstietė Katerina, neseniai atrastos dokumentų detalės meta naują šviesą į šią paslaptį.
Mokslininkas Carlo Vecce, tyrinėdamas Florencijos valstybiniame archyve beveik 600 metų senumo lotyniškus dokumentus, atskleidė galimą naują versiją. Jo teigimu, Leonardo da Vinči motina, vardu Katerina, greičiausiai buvo vergė. Ši moteris, dar paauglė, galėjo būti pagrobta iš savo namų prie Juodosios jūros, Šiaurės Kaukaze (istoriniame Čerkesijos regione, dabartinės Rusijos teritorijoje). Vėliau ji buvo parduota ir perparduota Konstantinopolyje, Venecijoje, kol galiausiai atsidūrė Toskanoje. Ten ji sutiko jauną notarą Piero da Vinčį, būsimą Leonardo tėvą.
Jei šie C. Vecce atradimai bus moksliškai patvirtinti, tai reikštų, kad Leonardo da Vinči, vienas žymiausių Italijos Renesanso dailininkų ir mokslininkų, buvo ne tik italas, bet ir kaukazietis. C. Vecce savo tyrimo detales pateikė knygoje „Il Sorriso di Caterina“ („Katerinos, Leonardo motinos, šypsena“). Jis teigia, kad Piero da Vinči, norėdamas išlaisvinti Kateriną iš vergijos, 1452 m. lapkričio 2 d. pasirašė jos išpirkimo dokumentą. Anot C. Vecce, Piero mylėjo Kateriną ir su ja susilaukė sūnaus Leonardo, o vyras, rašydamas išpirkimo dokumentą, labai jaudinosi ir padarė smulkių klaidų, kas išdavė jo nervingumą - tais laikais susilaukti vaiko su verge, kuri yra kieno nors kito nuosavybė, buvo laikoma nusikaltimu.
Nepaisant šio intriguojančio atradimo, C. Vecce tyrimas dar turi būti paskelbtas recenzuojamų mokslinių straipsnių žurnale. Kol kas oficialiai pripažįstama, kad Leonardo da Vinči gimė 1452 m. balandžio 15 d. Anchiano kaimelyje, netoli Vinčio miestelio Toskanoje. Jo tėvas, Ser Pjero da Vinčis, buvo pasiturintis Florencijos notaras, o motina - valstietė Katerina. Leonardo buvo nesantuokinis vaikas, tačiau augo tėvo šeimoje. Gimimo įrašą jo senelis iš tėvo pusės, Antonijus da Vinčis, užfiksavo šeimos knygoje, nurodydamas, kad Leonardas buvo valstietės Katerinos vaikas.
Nuo pat jaunystės Leonardo da Vinči pasižymėjo išskirtiniu talentu ir smalsumu. Apie 1468 m. jis paliko gimtąjį miestelį ir prisijungė prie tėvo Florencijoje. Čia jis tapo garsaus italų tapytojo ir skulptoriaus Andrea del Verokjo mokiniu. Verokjo dirbtuvėse Leonardas ne tik tobulino tapybos ir skulptūros įgūdžius, bet ir susipažino su naujausiomis renesanso mokslo ir pasaulėžiūros idėjomis. Jau ankstyvasis jo darbas - angelo ir peizažo fragmentas Verokjo paveiksle „Kristaus krikštas“ - parodė jo neeilinį talentą ir netgi, pasak Giorgio Vasari, privertė Verokją metę tapyti iš apmaudo, kad mokinys supranta tapybą geriau už jį.
1472 m. Leonardas da Vinčis buvo įtrauktas į Florencijos Šv. Luko vardo tapytojų gildijos sąrašus kaip meistras. Jo ankstyviausias žinomas kūrinys - piešinys „Arno upės slėnis“, datuojamas 1472 m. Vėliau sekė tokie svarbūs darbai kaip „Geroji naujiena“, „Džinevros de Benči portretas“, „Madona su gvazdiku“ ir „Benua Madona“.
Daugiau nei 12 metų praleidęs Verokjo dirbtuvėse, Leonardas 1478 m. tapo nepriklausomu meistru. Nors gavo kelis užsakymus, kai kurie darbai liko neįvykdyti, galbūt dėl politinių įvykių Florencijoje. 1482 m. Lorencas Medičis pasiuntė Leonardą į Milaną pas hercogą Ludoviką Sforcą, kur menininkas tarnavo iki 1499 m.
Milane Leonardo da Vinči ne tik tobulino tapybos įgūdžius, bet ir gilinosi į karinę inžineriją, hidrauliką, architektūrą, organizavo šventes ir maskaradus. Čia jis pradėjo dirbti prie didžiulio projekto - bronzinės raito hercogo Frančesko Sforcos statulos, kurios molinis modelis siekė 7 metrus aukščio. Deja, tikroji statula niekada nebuvo nulieta, o molinis modelis, manoma, buvo sunaikintas prancūzų kareivių.
Milane gimė vienas garsiausių Leonardo da Vinči šedevrų - freska „Paskutinė vakarienė“, nutapyta Santa Maria delle Grazie bažnyčios refektoriume 1495-1498 m. Nors dėl eksperimentavimo su gruntu freskos dažų sluoksniai greit pradėjo lupinėtis, ji išliko viena svarbiausių Vakarų meno istorijos vertybių.
Po prancūzų invazijos į Milaną 1499 m., Leonardo keliavo po Italiją, lankydamasis Mantujoje, Venecijoje, grįždama į Florenciją. Čia, 1503 m., jis pradėjo tapyti garsųjį „Monos Lizos“ portretą, prie kurio dirbo visą likusį gyvenimą. Šis paveikslas, laikomas vienu brangiausių pasaulyje, dabar saugomas Luvre, Paryžiuje.
Leonardo da Vinči visą savo gyvenimą skyrė ne tik menui, bet ir moksliniams tyrinėjimams. Jo užrašų knygutėse, sudarančiose apie 5000 lapelių, mokslininkai aptiko unikalių anatomijos brėžinių, taip pat to meto dviračių, tankų, sraigtasparnių ir lėktuvų projektų. Jis domėjosi hidraulika, astronomija, botanika, geologija, anatomija ir kitomis sritimis. Jo tyrinėjimai padėjo pamatus moderniam moksliniam mąstymui ir turėjo įtakos vėlesniems didiems atradimams.
Paskutinius gyvenimo metus, nuo 1516 m., Leonardo da Vinči praleido Prancūzijoje, karaliaus Pranciškaus I kvietimu, gyvendamas Klo-Lusė pilyje netoli Ambuazo. Čia jis tęsė savo darbus, tarp kurių buvo ir kanalų bei naujų karaliaus rūmų projektai. 1519 m. gegužės 2 d. didysis genijus mirė.
Leonardo da Vinči palikimas yra neįkainojamas. Jis ne tik sukūrė nepamirštamus meno kūrinius, bet ir praturtino pasaulį savo moksliniais atradimais bei išradimais, kurie daugelį šimtmečių lenkė savo laiką.
Leonardo da Vinci vaikams | Sužinokite viską apie vieną garsiausių visų laikų menininkų
Vinčis, gimtasis Leonardo da Vinči miestelis Italijoje, šiandien saugo jo atminimą muziejuje, kuriame demonstruojami meistro projektai ir užrašai, bei fermoje, kurioje gimė genijus.
Leonardo da Vinči svarbiausi darbai ir tyrinėjimai:
- Tapyba: „Mona Liza“, „Paskutinė vakarienė“, „Madona tarp uolų“, „Dama su šermuonėliu“, „Kristaus krikštas“, „Geroji naujiena“.
- Išradimai ir projektai: Skraidančios mašinos (ornitopteris, sraigtasparnis), parašiutas, šarvuotas tankas, povandeninis laivas, judančios scenos, hidraulikos sistemos, anatomijos tyrinėjimai, Vitruvijaus žmogus.
- Moksliniai tyrinėjimai: Anatomija, botanika, geologija, optika, hidraulika, aerodinamika.
Leonardo da Vinči buvo tikrasis „Renesanso žmogus“ - universalus genijus, kurio kūrybinis ir intelektualinis palikimas tebedomina ir įkvepia mus iki šiol.
