Aš vis laukiu vasaros, pilnutinio žemės pražydimo ir sužaliavimo, o jau ruduo plikus stagarus kelia. Tai dar ne senis, bet jau metas būtų pradėti rimtą ir pastovų gyvenimą.
Gyvenimo prasmė yra būti su žmonėmis, kuriuos myli ir kurie myli tave. Mylėti ir būti mylimam - tai lyg matyti saulę iš abiejų pusių. Linkiu mylėti ir būti mylimam.
Amžius nėra kelionės tikslas, bet kelionė. Linkiu garbingos ir kupinos gerų nuotykių kelionės.
Vaikystės prisiminimai ir gyvenimo mokslai
Pirmasis riksmas. Vystyklai. Pirmasis žingsnis. Žodis. Vaistai. Ligoninė. Darželis. Brolis. Pirma raidė. Mokyklos suolas. Draugai. Peštynės. Gipsuota koja. Kraujas. Mergaitės. Šokiai. Bendrabutis. Stipendija. Kalėdos. Sesija. Pavasaris. Alus. Diplomas. Darbas. Romantika. Žvaigždė. Glamonės. Meilė. Vestuvės. Uošviai. Butas. Kolegos. Brendis. Barniai. Sūnus. Duktė. Verksmai. Meilužė. Lova. Darbovietė. Alga. Kelionės. Biznis. Namai. Šeima. Lietus. Kavinė. Baras. Nerimas. Vasarnamis. Upelis. Migrena. Plikė. Žilė. Anūkas. Vystyklai. Verksmai. Spaudimas. Sąnariai. Skausmai. Kraujagyslės. Insultas. Slaugės. Mirtis. Pamokslas. Žvakės.
Trumpai tariant, prieš 15 metų jaunas buvau ir turėjau ne tik garbanotą, bet ir visokių sumanymų pilną galvą. Paskiau nepasisekimai ir apsivylimai „ragus" gerokai aplaužė. Tarnybos Kariuomenės Intendantūroje, Valst. Kontrolėje, Eltoje ir Tautos Teatre bei Vilkolaky širdies patenkinti negalėjo.
Tačiau nepraėjo nei pora metų - ypač po Valst. Teatro vadovybės išgirtų mano „Žvejų" nepasisekimo - vėl kilo, jei galima senoviškai išsireikšti, klausimas: „žūti ar būti".
Aš vis dar blaškausi ir vis dar mokausi. Mokausi scenoje vaikščioti, artimą mylėti, gyvenimą pažinti, žmones suprasti ir geresnį veikalą parašyti.
Literatūroje debiutavau prieš 15 metų. Iki šiol nieko gero neparašiau, nei į vieną mūsų literatūros srovę nepatekau ir neišmokau į visas puses plaukioti.
Tėvynės meilė ir amžiaus graudulys
Ar daug kas gali ir nūdien nerūpestingai čiauškėti, kai gražiausių idėjų ir jausmų - tėvynės meilės ir žmoniškumo vardu, - kalami ginklai, statomi bombonešiai, sutaisomi vis nuodingesni nuodai, kai egoizmo, pasipūtimo ir apsirijimo mokomos visos vadinamos civilizuotos ir kultūringos tautos?
Arba
Nes ten, kur nebėra dienos - yra tiktai naktis...
Per debesų pusnis į aukštį kopia saulė. Garuoja balos, pelkės, jūrės ... Bet kaip tvanku! Tiktai prašvinta erdvėsna paleisti žiburiai... Bet juodos sutemos užvaldo kambarius visus. Ir apsvaigino širdį.
Kai kada ir su labai geliančia širdim turėjau eiti vienas ir būti atsiskyrėlis. Artimesnieji ir tolimesnieji dažnai man sakė, kad aš per daug liūdnas, kad pesimistas... Šiandien noriu atšauti: tai ne aš liūdnas ir pesimistas, tai liūdna ir graudi toji žemė ir tauta, kurioje aš gimiau. Tai liūdnas ir šiurpulingas mano amžius, kurio rytmetį praleidau parako dūmuose, šrapnelių ir bombų išartuose laukuose.
Jei aš lemties knygas tvarkyčiau kaip geidžiu, Tai perrašyčiau jas naujai nuo pat pradžių. Aš liūdesį visai išginčiau iš pasaulio Ir galvą išdidus iškelčiau lig žvaigždžių.
Norėčiau, kad viskas būtų gerai, žemėj taika būtų, katytės namus turėtų, žvėreliai gyventų laisvėj, o ne zooparke... Kad visi būtų veganai, įskaitant plėšrūnus...
Džiaugsmas tuo, ką turime, ir draugystės vertė
Svarbu ne tai, kiek mes turime, bet tai, kiek džiaugiamės tuo, ką turime. Linkiu džiaugtis tuo, ką turi.
Tegul kiekvieni ateinantys metai atneša Tau išminties, ramybės ir džiaugsmo. Tegul ši diena atneša Tau dalykus, kurie priverčia Tave šypsotis.
Gyvenime galite turėti viską, ko norite, jei tik pakankamai duodate kitiems žmonėms, ko jie nori. Tebūna visko. Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti.
Netekti draugystės - tas pats, kas netekti saulės.
Tikra aktyvi draugystė - tai savitarpio parama. Mano draugas pritaria mano sumanymams, o aš pritariu jo, mes kartu einame į priekį, nors mūsų mintys ir būtų skirtingos.
Draugystė, atsiradusi vyno „pagalba“, veikia tiek pat kaip ir vynas, tik vieną naktį.
Kiekvienas krūtinę žiedai tedabina
Kiekvieno krūtinę žiedai tedabina. O kai sugrąžins - laisva tu negyvensi nei dienos. Tavo kūnui teks labiau už rudenį nuvysti. Kur pasidėt, kad nieko neturiu?
Ties tavo namo rytmečiais. Tartum kūdikis, pradėjo verkt jinai.
Iš audros audron, iš tolybių į tolius. Ir per tamsias erdves nupuola prapultin. Nupuoli prapultin.
Nepaprastai seni ir gilūs ežerai... Ramybė neaprėpiama, neišmatuojama. Naktis - gausybė juodvarnių nutupiančių į mišką... (Bažnytkiemio varpai pabaido juos iš bokštų)... Tada apgaubs pakalnės sodą ... Ir, rodos, niekad negirdėti.
Išmėtyti senosios praeities auksuotieji padargai. Seniai išbluko jie, kaip dangiška spalva. Dar vis su lietumi ir su griaustiniais ... Pavargusiam pasauliui auskit naują rūbą.
Palinkėjimai šventėms ir naujiems metams
Norėčiau jums visiems palinkėti, kad Kūčių vakarienė sujungtų visus jus, mano vilkus, prie bendro stalo. Saugokite savo vaikus, mylėkite savo antrąsias puses, prisiminkite tėvus ir artimuosius... uždekite žvakeles už tuos, kurių jau nebėra su mumis, bet svarbiausia sutikite Šv. Ats.
Sveikinu visus su praėjusiais metais ir atėjusiais 2014-aisiais. Primenu, kad kaip ir kasmet planuojame visi rinktis 2014 metų sausio 12 dieną 1800 val. Prie įėjimo į Aukščiausią tarybą.
Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos - kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties - kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti.
Gimiau Lietuvoje - gražiausiame, geriausiame ir įdomiausiame žemės kamuolio krašte. Stasys Santvaras. Kaunas, 1936.
