Juozas Budraitis - tai vardas, neatsiejamai susijęs su Lietuvos ir tarptautiniu kinu, teatru, o taip pat su diplomatine tarnyba ir fotomeno pasauliu. Jo gyvenimo ir kūrybos kelias yra ilgas ir turiningas, kupinas įvairiapusiškų veiklų ir ryškių pasiekimų.
Juozas Budraitis gimė 1940 m. spalio 6 d. Liepynų kaime, Kelmės rajone. Vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, o 1955 m. - į Švėkšną. Ten jis lankė Švėkšnos vidurinę mokyklą ir jau tuomet rodė polinkį menams, vaidindamas dramos būrelyje.
1963 m. Juozas Budraitis įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kur studijavo baudžiamąją teisę ir jį baigė 1973 m. Studijų metais jis aktyviai dalyvavo Vilniaus universiteto Kiemo teatro studijoje, vadovaujamoje V. Limanto, ir vaidino studentų spektakliuose. Taip pat dirbo Vilniaus universiteto estradinio orkestro konferansjė. Studijų laikotarpiu jis susipažino su būsimąja žmona Vita Paleckyte, kuri studijavo to paties universiteto Chemijos fakultete. 1968 m. jie susituokė ir apsigyveno Vilniuje. 1969 m. gimė sūnus Martynas, o po dešimties metų - dukra Justina.
1977-1979 m. Juozas Budraitis mokėsi aukštuosiuose kino režisūros kursuose Maskvoje, vadovaujamas Vytauto Žalakevičiaus, ir 1981 m. gavo diplomą.
Karjera kine ir teatre
Nuo 1965 m. Juozas Budraitis pradėjo savo kelią kino aktoriaus. Jo debiutas kine įvyko 1958 m. epizodiniu vaidmeniu Boriso Šreiberio filme „Kai susilieja upės“. Pirmasis didesnis vaidmuo buvo Jono Lokio personažas Vytauto Žalakevičiaus kultiniame filme „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.). Iš viso aktorius sukūrė daugiau nei 140 vaidmenų.
Jo filmografija apima daugybę lietuviškų ir užsienietiškų filmų. Aktorius yra filmavęsis tokiuose žymiuose lietuviškuose filmuose kaip „Jausmai“ (1966 m.), „Ave, vita“ (1970 m.), „Maža išpažintis“ (1971 m.), „Sadūto tūto“ (1974 m.), „Sodybų tuštėjimo metas“ (1977 m.), „Faktas“ (1981 m.), „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.), „Jo žmonos išpažintis“ (1984 m.), „Aš nežinau, kas aš esu“ (1995 m.), „Lietuviškas tranzitas“ (2002-2003 m.), „Arjė“ (2004 m.), „Edeno sodas“ (2015 m.).
Juozas Budraitis taip pat aktyviai filmavosi sovietmečiu, Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Bulgarijos, VDR kino studijose. Tarp jo vaidmenų užsienio filmuose: „Skydas ir kalavijas“ (1968 m.), „Lanfiero kolonija“ (1969 m.), „Ketvirtas“ (1972 m.), „Blokada“ (1974 m.), „Kentaurai“ (1978 m.), „Karlas Marksas. Jaunystės metai“ (1980 m.), „Mūšis už Maskvą“ (1985 m.), „Amžiaus tragedija“ (1993 m.), „Rusų maištas“ (1999 m.), „Dembelis“ (2000 m.), „Daun Chaus“ (2001 m.), „Vilkogaudis“ (2006 m.), „Ginkluotas pasipriešinimas“ (2008 m.) ir daugelis kitų.
Nuo 1979 iki 1989 m. Juozas Budraitis buvo Kauno dramos teatro aktorius. Teatre jis sukūrė įsimintinus vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Statytojas Solnesas“ (1980 m.), „Šarūnas“ (1980 m.), „Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje“ (1982 m.), kuriame atliko Lenino vaidmenį, „Kaligula“ (1983 m.), „Ričardas II“ (1985 m.). Taip pat vaidino spektakliuose „Trys seserys“ (1995 m.), „Paskutinė Krepo juosta“ (2013 m.).
Diplomatinė ir kultūrinė veikla
Be aktoriaus karjeros, Juozas Budraitis aktyviai dalyvavo ir kultūrinėje bei diplomatinėje veikloje. Nuo 1989 iki 1996 m. jis ėjo Lietuvos teatro sąjungos pirmininko pareigas. 1989 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu, o 1997 m. - jos Garbės nariu.
1995-2001 m. Juozas Budraitis dirbo Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus patarėju kultūros klausimais. Šiame poste jis inicijavo lituanistikos sklaidos centro įkūrimą Jurgio Baltrušaičio namuose Maskvoje, prisidėjo prie mokslinių konferencijų rengimo ir lietuvių veikalų vertimų į rusų kalbą leidybos. Nuo 2001 iki 2010 m. jis ėjo Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje kultūros atašė pareigas. Jo iniciatyva buvo sukurta Lietuvos kultūros sklaidos Rusijoje programa „Langas į Lietuvą“, įkurtas Baltistikos centras Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete, puoselėjant lietuvių kalbą ir kultūrą.
Fotomenas ir leidybinė veikla
Juozas Budraitis yra taip pat žinomas kaip talentingas fotografas. Jis surengė daugybę personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo fotografijos darbai dažnai atspindi jo patirtį kine ir keliones, įamžindami žmones, architektūrą ir gamtą.
2015 m. kartu su dr. M. Matulyte jis išleido savo biografinę ir nuotraukų knygą „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“. Vėliau išleido ir kitas fotografijų albumus, pavyzdžiui, „Mano Paryžius: slampinėtojo eskizai“ (2016 m.).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Per savo ilgą ir vaisingą karjerą Juozas Budraitis pelnė daugybę svarbių apdovanojimų ir įvertinimų:
- 1974 m. - Lietuvos nusipelniusio artisto vardas.
- 1982 m. - Lietuvos liaudies artisto vardas.
- 1998 m. - Ukrainos Respublikos III laipsnio ordinas „Už nuopelnus“.
- 2000 m. - Rusijos Federacijos Draugystės ordinas.
- 2003 m. - Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
- 2005 m. - Meno kūrėjo statusas.
- 2005 m. - „LT Tapatybės“ prizas „Už Lietuvos kultūros skleidimą svetur“.
- 2007 m. - Jurgio Baltrušaičio labdaros ir paramos fondo premija.
- 2010 m. - Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“.
- 2010 m. - Rusijos Federacijos Garbės ordinas.
- 2011 m. - Tarptautinė premija „Baltijos žvaigždė“.
- 2012 m. - Valstybinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje“.
- 2013 m. - Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
- 2013 m. - Medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
- 2015 m. - Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio nominacijos „Įtaigiausias vaidmuo“ laureatas.
- 2016 m. - „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už geriausią metų pagrindinį vaidmenį filme „Edeno sodas“.
- 2016 m. - NVS ir Baltijos šalių festivalyje „Kinošok 2016“ apdovanotas prizu už geriausią vyro vaidmenį.
- 2020 m. - Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
- 2023 m. - Auksinė gervė.
SUSITIKIMAI 2014-09-16 Juozas Budraitis
Juozas Budraitis ir šiandien išlieka aktyvus ir produktyvus, jo gyvenimas ir kūryba yra įkvėpimo šaltinis ne tik jaunajai kartai, bet ir visiems, vertinantiems talentą, atsidavimą ir daugiapusį talentą.
