Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis ilgalaikiu liūdesiu, energijos trūkumu ir susidomėjimo kasdienine veikla praradimu. Ši būklė gali paveikti žmogaus emocijas, mąstymą, elgesį ir fizinę sveikatą. Auklės darbas, ypač auginant mažus vaikus, reikalauja didelės energijos, kantrybės ir emocinės ištvermės. Sergant depresija, šie reikalavimai tampa dar didesni, o kasdieniai iššūkiai gali atrodyti neįveikiami. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip depresija gali paveikti auklės darbą, kokie sunkumai kyla prižiūrint vaikus sergant šia liga, ir kokie sprendimai bei pagalbos būdai gali padėti auklei susidoroti su šia sudėtinga situacija.
Depresijos Poveikis Auklės Darbui
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie tiesiogiai veikia auklės gebėjimą tinkamai atlikti savo pareigas. Štai keletas iš jų:
- Energijos trūkumas ir nuovargis: Depresija dažnai sukelia didelį nuovargį, dėl kurio auklei gali būti sunku žaisti su vaikais, juos prižiūrėti ir atlikti kitas būtinas užduotis.
- Sunkumai susikaupti: Dėmesio koncentracijos problemos gali trukdyti auklei tinkamai prižiūrėti vaikus, užtikrinti jų saugumą ir organizuoti užsiėmimus.
- Irzlumas ir pyktis: Depresija gali sukelti irzlumą ir pyktį, dėl kurių auklei gali būti sunku bendrauti su vaikais ir išlikti kantriai sprendžiant konfliktus.
- Liūdesys ir neviltis: Nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas gali paveikti auklės nuotaiką ir sumažinti jos gebėjimą džiaugtis bendravimu su vaikais.
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla: Depresija gali sumažinti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė malonumą, todėl auklei gali būti sunku motyvuoti vaikus ir organizuoti įdomius užsiėmimus.
- Miego ir apetito sutrikimai: Miego ir apetito problemos gali dar labiau pabloginti auklės savijautą ir sumažinti jos energijos lygį.
Sunkumai Prižiūrint Vaikus Sergant Depresija
Auklei, sergančiai depresija, gali būti sunku susidoroti su įvairiais iššūkiais, susijusiais su vaikų priežiūra. Tai gali apimti sunkumų palaikyti struktūruotą rutiną, bendrauti su vaikais pozityviai, padėti jiems atpažinti ir valdyti savo emocijas, užtikrinti saugią aplinką ir organizuoti kūrybiškus bei socialinius įgūdžius lavinančius užsiėmimus.
Depresijos Gydymas ir Pagalbos Būdai
Depresija yra išgydoma liga, tačiau savaime nepasveikstama. Būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos. Verta, kad vėl pajustumėte gyvenimo džiaugsmą, buvimo sveiku džiaugsmą. Ši liga nėra asmenybės silpnumo požymis. Kaip ir nėra didvyriškumas su ja gyventi ir “tvarkytis pačiam”. Nėra silpnumas kreiptis pagalbos. Nereikia gyventi su liga, jeigu gali rinktis.
Profesionalios Pagalbos Ieškojimas
Pirmas ir svarbiausias žingsnis - kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Profesionalus gydymas gali apimti:
- Psichoterapiją: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti auklei išmokti įveikti neigiamas mintis ir elgesio modelius. Tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje pateikiama patikima ir aktuali informacija apie emocinę gerovę bei prieinamą psichologinę pagalbą.
- Programėlės: Programėlė - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Kartu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti. Čia lavinsi savipagalbos įgūdžius, kurie ilgainiui padės savarankiškai įveikti panikos atakas bei sumažinti nerimą. Mindletic programėlė yra saugi erdvė treniruoti savo protą individualiai, su bendruomene arba sertifikuotu psichologu vaizdo skambučio būdu, kad ir kur bebūtum. Ši nemokama programėlė apima moksliškai pagrįstus sąmoningumo ugdymo (angl. mindfulness) būdus, kuriuos galėsite išbandyti daugybės audio įrašų pagalba klausant psichologų įžvalgų, meditacijų ir kitų pratimų.
- Medikamentus: Antidepresantai gali padėti atkurti cheminę pusiausvyrą smegenyse ir sumažinti depresijos simptomus.
- Kombinuotą gydymą: Psichoterapijos ir medikamentų derinys dažnai yra efektyviausias būdas gydyti depresiją.
Šiuolaikinės psichologijos požiūriu, depresijos priežastis dažnai slypi mūsų mintyse. Svarbu keisti mintis, norint keisti jauseną. Būtent to ir moko kognityvinė ir elgesio terapija, kartu pasitelkdama naujausius įrankius - įsisąmoninimu (angl. Mindfulness) grįstas intervencijas. "Mindfulness" (įsisąmoninimu) grįsta kognityvinė terapija (MBCT) - galimas sprendimas sergant depresija. Ji remiasi sąmoningumo/dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) principais sujungiant juos su kognityvine ir elgesio terapija. Šis terapijos metodas pasirodė labai veiksmingas depresijos pasikartojimo prevencijai.
Atviras Bendravimas Su Tėvais
Sąžiningas ir atviras pokalbis su tėvais apie savo būklę gali būti naudingas tiek auklei, tiek vaikams. Tėvai gali suteikti papildomą paramą ir supratimą, o taip pat padėti rasti sprendimus, kurie palengvins auklės darbą. Svarbu aptarti:
- Depresijos simptomus ir jų poveikį darbui.
- Reikalingą pagalbą ir palaikymą.
- Galimus darbo krūvio pakeitimus.
- Būdus užtikrinti vaikų gerovę.
Savipagalbos Strategijos
Be profesionalios pagalbos, auklė gali taikyti įvairias savipagalbos strategijas, kurios padės pagerinti savijautą ir susidoroti su depresijos simptomais:
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Sportas ir kitos fizinės veiklos gali padėti sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir padidinti energijos lygį.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir grūdų, gali padėti pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą.
- Pakankamas miegas: Miego trūkumas gali pabloginti depresijos simptomus, todėl svarbu užtikrinti pakankamą miego trukmę.
- Streso valdymas: Išmokti valdyti stresą, pavyzdžiui, naudojant meditaciją, jogą ar kitas atsipalaidavimo technikas, gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą.
- Laiko sau skyrimas: Svarbu skirti laiko sau, užsiimti veikla, kuri teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti.
- Socialinė parama: Bendrauti su draugais, šeimos nariais ar kitais žmonėmis, kurie supranta ir palaiko, gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir pagerinti nuotaiką.
Auklės Savybės ir Tėvų Rūpestis
Pasak profesionalių auklių agentūrų įkūrėjų, pats svarbiausias auklės atrankos kriterijus - sveika psichika. Auklė turi būti atsakingas žmogus, nepaveiktas didelių vaikystės traumų, be psichikos ligų ir polinkio į jas, be polinkio į agresiją, asocialų elgesį, paranoją, žiaurumą, melavimą. Skirtingo amžiaus vaikų priežiūrai esama skirtingų reikalavimų. Psichologiniuose auklių profiliuose būna apribojimų: pavyzdžiui, viena auklė negali dirbti su dar nekalbančiais vaikais, kitai nereikėtų dirbti šeimoje, kur vaikai labai energingi ir triukšmingi, trečia bus „per minkšta“ dirbdama su paaugliu, ja paaugliukas manipuliuos - tokiai auklei reikia būti maloniai, bet ir tvirtai. Taip pat labai svarbu, ar auklei patinka vaikai, ar jai ilgesnės valandos su jais vis dar teiktų malonumą, ar ji turi žinių ir supratimą apie būtent tokių vaikų priežiūrą. Esama auklių, kurios specializuojasi vaikų su specialiaisiais poreikiais priežiūroje, esama dvynukų, trynukų auklių, auklių, kurios nuolat keliauja kartu su šeima ar auklių - ekonomių.
Ieva Augustinienė, profesionalios auklių agentūros „Mama ir auklė“ įkūrėja, prideda, kad gera auklė padeda išvengti tėvystės perdegimo. „Tėvystės perdegimas“ - būtent tėvus dėl nuolatinio pareigų srauto persekiojanti bėda, nes po darbų iškart puolant į vaikų reikalų tvarkymą neatsistato resursai, nėra laiko tiesiog sau, savo psichinei ir fizinei sveikatai. Tėvystės perdegimo išvengti padeda vaikų priežiūros pareigų pasidalinimas ir darbo - poilsio balansas.
Kalbant apie vaikų sveikatą, patikima vaikų auklė gali atlikti svarbų vaidmenį palaikant ar net gerinant vaikų dantų sveikatą, ypač jei ji yra informuota apie tinkamą burnos higieną ir sveiką mitybą. Naudodama žaidimus, knygas ar edukacines veiklas, auklė gali padėti vaikams suprasti, kodėl svarbu rūpintis savo dantimis, mityba ir bendra sveikata. Tuo pačiu auklė gali skatinti higienos įpročius: mokyti vaikus tinkamai valytis dantis bent du kartus per dieną ir naudoti dantų siūlą. Ji gali užtikrinti, kad šie įpročiai būtų reguliariai praktikuojami, taip pat palaikyti teigiamą požiūrį į burnos higieną. Taip pat, jei auklė būna su vaikais visą dieną, ji gali stebėti vaikų mitybą, užtikrinant, kad jų mityba būtų subalansuota ir turėtų sumažintą saldumynų ir rūgščių gėrimų kiekį, kurie gali pakenkti dantims. Vietoj to, ji gali skatinti valgyti daugiau vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų, kurie yra naudingi dantų sveikatai. Ji gali skatinti vaikus kramtyti kietas daržoves (pvz., morkas, ropes ir t.t.) ir taip skatinti gerą vaiko sąkandį. Geras sąkandis lemia ne tik gražią veido formą, bet ir padeda išvengti dantų traumų nugriuvus ar užsigavus.
Dvynukų Priežiūra ir Pagalba Mamoms
Jei auklė prižiūri dvynukus, svarbu atsižvelgti į papildomus iššūkius, susijusius su dviejų kūdikių priežiūra. Dvynukų auklės gali būti dviejų tipų: auklė-auklė (turinti patirties su kūdikiais, idealiu atveju dvyniais) ir auklė-pagalbininkė (padedanti buityje). Jei šeimoje auga ne tik dvynukai, bet ir vyresni vaikai, svarbu užtikrinti, kad vyresni vaikai nesijaustų nustumti.
Ypač pirmąsyk motinystę išgyvenančios moterys jaučiasi pasimetusios, nes nežino dar tiek daug dalykų. Pavyzdžiui, vaikas rėkia, kad ir kaip jos stengtųsi jam padėti. Ir tada užsisuka užburtas ratas - kuo mama labiau stresuoja, tuo vaikas darosi dirglesnis. Iš to užburto rato labai sunku išeiti pačiai. O kiti gali padėti tik tada, kai mama kreipiasi pagalbos. Labai svarbu, kad mama pasirūpintų savimi, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais - tiek fizine, tiek psichologine sveikata. Jeigu mama nesugeba sau padėti, tada vienareikšmiškai reikėtų prašyti aplinkinių pagalbos. Žinoma, geriausia pagalbos ieškoti šeimos rate. Tačiau auklė irgi gali būti puiki pagalbininkė. Žinau daug pavyzdžių, kai auklės šeimoje atlieka psichologės, padėjėjos ir net močiutės vaidmenį. Kartais tiek nedaug tereikia: vieno palaikančio žodžio, ištiestos pagalbos rankos ar tiesiog išklausymo. Moteriai ypač reikalingas pokalbis. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti, jeigu įtariate, kad jums artimas žmogus išgyvena pogimdyminę depresiją.
Kaip padėti žmogui, kenčiančiam nuo depresijos: 32 patarimai, kai žmogus nenori kalbėtis: depresijos įgūdžiai #2
Tyrimai rodo, kad Jungtinėse Valstijose dažniausiai depresija serga slaugytojai, auklės, taip pat viešojo maitinimo bei socialinės ir sveikatos apsaugos sistemų darbuotojai. Apskritai tyrimo rezultatai parodė, kad 7 proc. dirbančių žmonių nors kartą per metus serga depresija. Tarp bedarbių šis rodiklis sudaro 12,7 proc. Dėl depresijos JAV kompanijos kasmet netenka 30-40 mlrd.
