Aspergerio sindromas yra neurologinis raidos sutrikimas, priklausantis autizmo spektro sutrikimams. Jis dažnai diagnozuojamas vaikystėje, tačiau kai kurie požymiai gali būti pastebimi jau kūdikystėje. Ankstyvasis atpažinimas yra labai svarbus, nes leidžia tėvams geriau suprasti savo vaiko poreikius ir užtikrinti tinkamą vystymosi palaikymą.
Nors Aspergerio sindromo požymiai kūdikystėje gali būti subtilūs, tėvai gali pastebėti tam tikrus elgesio bruožus, kurie gali rodyti šį sutrikimą. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl vieno ar kelių požymių pastebėjimas nebūtinai reiškia diagnozę. Tačiau, jei įtariate, jog jūsų kūdikis gali turėti Aspergerio sindromą, rekomenduojama atlikti Aspergerio sindromo testą pas specialistą.
Pagrindiniai Aspergerio sindromo požymiai kūdikystėje
Aspergerio sindromo požymiai geriausiai pastebimi tarp 6 ir 8 metų. Patys vaikai ima suvokti, jog yra kitokie, ir jiems šis atradimas gali sukelti didelį nerimą, net depresiją. Vienas iš daugelio pavyzdžių: tokiems vaikams negalioja bendros mokymosi klasėje taisyklės. Jei mokytojas skiria užduotį visai klasei, vaikas gali sėdėti ir nedirbti. Paklaustas, kodėl nieko neveikia, atsakys - man užduoties neskyrė. Aspergerio sindromo turėtoją galima atpažinti iš to, kad, pavyzdžiui, nesisveikina su draugais, pertraukinėja kalbantį mokytoją arba atvirkščiai - paklaustas nieko neatsakinėja. Vieno dalyko žinios gali būti puikios, kito - visiška nesėkmė. Gali apskritai puikiai mokytis, tačiau jam nelabai rūpi išvaizda, drabužių, žaislų ir kitokios mados.
Aspergerio sindromas yra autizmo spektro sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Nors šis sindromas gali būti diagnozuojamas tik mokykliniame amžiuje, tėvai dažnai gali pastebėti ankstyvus požymius dar vaikui būnant mažam. Vienas iš pagrindinių Aspergerio sindromo požymių yra bendravimo sunkumai. Nors vaikai, turintys šį sutrikimą, gali turėti gerą kalbos įgūdžių vystymąsi, jiems gali būti sunku suvokti socialines normas. Tokie vaikai dažnai vengia akių kontakto, jiems sudėtinga interpretuoti kūno kalbą ar veido išraiškas. Kitas ryškus simptomas yra riboti interesai ir pasikartojantis elgesys. Vaikai su Aspergerio sindromu dažnai turi intensyvų susidomėjimą tam tikromis temomis ir gali praleisti daug laiko gilindamiesi į jas. Jie taip pat gali turėti pasikartojančius judesius ar elgesio modelius, kaip ritmingas siūbavimas ar rankų plojimas. Socialinių santykių srityje vaikai, turintys Aspergerio sindromą, dažnai susiduria su sunkumais. Nors jie gali norėti bendrauti su bendraamžiais, jiems trūksta įgūdžių, kaip tai padaryti sėkmingai. Jie gali nesuvokti kitų emocijų, sunkiai suprasti, ką reiškia dalintis ar bendradarbiauti. Sensorinis jautrumas yra dar vienas svarbus simptomas. Vaikai su Aspergerio sindromu gali būti itin jautrūs garsams, šviesoms ar tekstūroms. Tam tikri garsai, kurie kitiems atrodo įprasti, gali jiems sukelti diskomfortą. Vaikai gali nemėgti tam tikrų drabužių dėl jų tekstūros arba vengti tam tikrų maisto produktų dėl jų struktūros. Kalbant apie intelektinius gebėjimus, dauguma vaikų su Aspergerio sindromu turi normalią ar net aukštesnę nei vidutinę intelekto lygį. Jie gali puikiai išmanyti tam tikras sritis, kaip matematika ar mokslas, tačiau gali susidurti su sunkumais suprantant abstrakčius konceptus, tokius kaip emocijos ar santykiai.
Aspergerio sindromas - tai raidos sutrikimas, kuris turi įtakos žmogaus elgesiui, jo pasaulio suvokimui bei bendravimui su kitais. Aspergerio sindromas diagnozuojamas įprastai 5-9 m. Vaikai ir paaugliai, turintys Aspergerio sindromą, dažniausiai geba bendrauti su kitais ir pakankamai gerai atlikti užduotis mokykloje. Juos išskiriantis dalykas iš kitų yra tai, kad jiems gali būti sunku perprasti socialines situacijas ir subtilias bendravimo formas, tokias kaip kūno kalba, humoras ir sarkazmas. Aspergerio sindromą turintys vaikai gali daug galvoti ir kalbėti apie tą pačią temą ar pomėgį.
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimas, kuriam būdingas kitoks pasaulio suvokimas, socialinių įgūdžių trūkumas ir savitas mąstymo būdas. Šis sindromas nėra liga - tai nervų sistemos raidos ypatybė, dėl kurios vaikui gali būti sunkiau prisitaikyti prie įprastos socialinės aplinkos. Pirmieji Aspergerio sindromo ženklai dažniausiai išryškėja nuo 2 iki 5 metų amžiaus, kai vaikas pradeda daugiau bendrauti su aplinkiniais. Tačiau kai kuriems vaikams simptomai tampa akivaizdūs tik pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.
1. Sumažėjęs akių kontaktas
Kūdikiai su Aspergerio sindromu dažnai vengia akių kontakto su tėvais ar kitais žmonėmis. Jie gali neatsiliepti į tėvų šypsenas ar nereaguoti į veido išraiškas taip, kaip tikimasi jų amžiuje.
2. Mažas domėjimasis socialine aplinka
Nuo pat kūdikystės dauguma vaikų natūraliai domisi žmonėmis - jie stebi veidus, reaguoja į balsus ir mėgina bendrauti per garsus ar judesius. Tačiau kūdikiai, turintys Aspergerio sindromą, gali būti mažiau suinteresuoti socialiniu kontaktu ir dažniau koncentruotis į daiktus nei į žmones.
3. Neįprastas atsakas į garsus ir prisilietimus
Sensoriniai sutrikimai yra dažnas Aspergerio sindromo požymis. Kūdikiai gali būti itin jautrūs garsiems triukšmams arba, priešingai, atrodyti nejautrūs stipriems garsams. Kai kurie vaikai gali vengti prisilietimų ar stipriai reaguoti į tam tikrus audinius ir drabužius.
4. Vėluojanti arba neįprasta motorinė raida
Nors Aspergerio sindromas dažniausiai siejamas su socialiniais ir bendravimo sunkumais, jis taip pat gali turėti įtakos motoriniams įgūdžiams. Kūdikiai gali vėluoti pradėti sėdėti, ropoti ar vaikščioti. Jų judesiai gali atrodyti standūs arba nekoordinuoti.
5. Pasikartojantis elgesys ir monotoniškas žaidimas
Net ir labai ankstyvame amžiuje kūdikiai su Aspergerio sindromu gali rodyti pasikartojančius veiksmus, pavyzdžiui, nuolat judinti pirštus, sukti galvą ar ilgą laiką stebėti besisukančius objektus. Jie gali neįprastai susidomėti tam tikrais daiktais ir nuolat kartoti tuos pačius veiksmus.
Kada verta atlikti Aspergerio sindromo testą?
Jei pastebite kelis iš aukščiau aprašytų požymių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaikų raidos specialistu. Aspergerio sindromo testas gali padėti įvertinti kūdikio vystymąsi ir nustatyti, ar reikalinga tolimesnė stebėsena bei specialistų pagalba.
Svarbu paminėti, kad oficiali Aspergerio sindromo diagnozė dažniausiai nustatoma nuo 3 metų amžiaus, nes būtent šiame etape galima tiksliau įvertinti socialinius ir elgesio ypatumus. Tačiau ankstyvas stebėjimas ir specialistų konsultacijos gali padėti tėvams geriau suprasti savo vaiko poreikius ir pasiruošti tolimesnei pagalbai.
Ankstyvasis diagnozavimas yra labai svarbus, nes leidžia imtis tinkamų veiksmų ir padėti vaikui vystytis geriausiu įmanomu būdu.
Aspergerio sindromą turintiems žmonėms yra daug sunkiau suprasti kitus bei su jais bendrauti, atlikti kasdienines veiklas, dalyvauti šeimos gyvenime, įsilieti į mokyklos veiklas bei socialinį gyvenimą. Kai kurie žmonės puikiai išmano ir geba bendrauti su labai įvairiais žmonėmis, tačiau net bendraujantys žmonėms susiduria su sunkumais komunikuodami su žmonėmis turinčiais Aspergerio sindromą. Autistai bei panašius, tokius kaip Aspergerio sindromas, sutrikimus turintys žmonės dažniausiai visai neatrodo neįgalūs. Be jokių išimtinių atvejų, pats svarbiausias žingsnis turint šį negalavimą yra tikslios diagnozės nustatymas. Iš pirmo žvilgsnio žmonės turintys šį susirgimą gali pasirodyti labai drovūs, keisti bei nerangūs. Jie taip pat gali atrodyti sunerimę, hyperaktyvūs, atsiskyrėliški bei liūdni. Taip pat yra ir kitų ligų bei sutrikimų, kurių simptomai yra panašūs į Aspergerio sindromo simptomus. Vaikams bei suaugusiems susidoroti su sunkumais kylančiais dėl Aspergerio sindromo padeda šioje srityje specializuojantys psichologai. Vaikai bei suaugę turintys Aspergerio susirgimą susiduria su sunkumais atpažįstant bei valdant emocijas. Vienas didžiausių sunkumų jiems yra bandant suprasti kitus bei atsakyti į tam tikrus socialinius ženklus. To pasekmė yra socialinė atskirtis bei uždarumas.
Specialių testų, skirtų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra. Vieno atsakymo, kodėl gimsta vaikai autizmo spektre nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio. Genetiniai rizikos veiksniai. Autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų ir jų pokyčių. Aplinkos rizikos veiksniai. Kiti riziką didinantys veiksniai. Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas bus autizmo spektre, visgi, svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo spektro rizika, susirgs šia liga.
Viena autizmo (o kartu ir Aspergerio sindromo) priežasčių - paveldimumas. Jei senelis turėjo bendravimo sutrikimų, gali būti, kad jo vaikas arba anūkas irgi jų turės. „Mano tėtis turėjo keistumų, kuriuos dabar galėčiau priskirti Aspergerio sindromui. Jis buvo šiek tiek emociškai atitolęs nuo šeimos, turėjo ypatingąjį interesą - labai domėjosi II pasauliniu karu. Bet kurią kasdienę temą jis galėdavo pakreipti „II pasaulinio karo link“, žinojo apie tai begales faktų, beje, ir pats išgyveno šį karą būdamas paauglys. Kol nežinojome, kas tas Aspergerio sindromas, mudvi su mama juokdavomės - kokie panašaus senelis su anūku!
Teigiama, kad net 97 proc. Aspergerio sindromą turinčių žmonių Lietuvoje taip ir nesužino savo diagnozės - tiesiog jie laikomi keistesniais, ir tiek. „Įsivaizduokite, kokia minia žmonių nežino, kas jiems yra, kodėl jie nesutaria su aplinkiniais, kodėl jiems nesiseka bendrauti, palaikyti darnius santykius šeimoje. Juk galų gale tai atsiliepia psichikos sveikatai, tokie žmonės suserga depresija, žudosi“, - svarsto Živilė.
Kaip padėti kūdikiui su Aspergerio sindromu?
Specialūs sensoriniai žaislai, tokie kaip siūlomi BabyTherapy parduotuvėje, gali padėti stimuliuoti vaiko pojūčius, skatinti motorinius įgūdžius bei padėti prisitaikyti prie aplinkos.
Sensorinė stimuliacija - kūdikiams su Aspergerio sindromu gali būti naudingi sensoriniai žaislai, padedantys lavinti prisilietimo, garso ir vizualinius pojūčius.
Rami aplinka - per daug dirgiklių gali sukelti nerimą, todėl verta užtikrinti, kad kūdikio aplinka būtų jauki ir nuspėjama.
Socialinių įgūdžių skatinimas - kalbėkite su kūdikiu, žaiskite veidų išraiškų žaidimus ir skatinkite bendravimą.
Profesionalų konsultacija - jei kyla abejonių dėl kūdikio vystymosi, rekomenduojama kreiptis į raidos specialistus, kurie gali padėti nustatyti geriausius pagalbos būdus.
Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdienėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Vaikams gali prireikti pagalbos ir mokykloje. Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, kurie skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaisdami šiais žaislai vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Priemonės ir žaislai, skirti specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurie bežaidžiant padeda vaikui nusiraminti. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę ir tai suteikia vaikui daugiau kontrolės. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems Aspergerio sindromą, prisiliesdami mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius. Lavinimo ir ugdymo priemonės. Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis ir mokytis. Šie žaislai autizmo spektro vaikams padeda lavinti motorikos įgūdžius bei suvokti pasaulį per pojūčius - regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Ankstyvojo lavinimo priemonės. Šie žaislai ir priemonės yra pritaikyti mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti.
Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems. Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai. Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas. Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas.
Įtariant vaikui autizmo spektro sutrikimą svarbu gebėti pažinti pirmuosius jo požymius. Itin svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, ne išimtis ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Vaikams mokantis kalbėti neretai prireikia logopedinių priemonių, ypatingai specialiųjų poreikių vaikams.
Rutina vaikui suteikia saugumo. Aiškus dienos planas, pastovūs miego ir valgymo laikai padeda jam jaustis ramiau. Vaikui naudinga aiškiai parodyti, kaip elgtis tam tikrose situacijose - naudokite pavyzdžius, paveikslėlius ar žaidimus. Vaikas su Aspergerio sindromu gali turėti išskirtinių talentų - matematikai, menui, technologijoms ar muzikai. Venkite dviprasmybių ar metaforų - vaikai su Aspergerio sindromu dažnai supranta kalbą pažodžiui. Logopedas, ergoterapeutas, psichologas ar specialusis pedagogas gali padėti vaikui lavinti socialinius, kalbos ir emocinius įgūdžius.
Aspergerio sindromas: tai ne liga, o kitoks mąstymas
Aspergerio sindromas - tai autistinis vystymosi sutrikimas, kuriam nebūdingas kalbinis ar protinis atsilikimas, tačiau pasireiškia sunkumai bendraujant. Sindromas pavadintas jį aprašiusio austrų gydytojo Hanso Aspergerio pavarde. Aspergerio sindromą turintis asmuo gali pasirodyti keistas, nepritampa prie kitų žmonių, turi tarpusavio supratingumo, emocinio kontakto problemų. Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai yra vidutinio ar aukštesnio intelekto. Jei jus sudomino tema apie Aspergerio sindromą, apsilankykite interneto puslapyje www.aspergeris.lt, ten rasite daug straipsnių, testų ir pamąstymų.
Ne, tai ne liga, o neurobiologinė ypatybė. Vaikai su Aspergerio sindromu pasaulį mato kitaip - jie pastebi detales, kurių kiti nepastebi, mąsto logiškai ir kūrybiškai. Svarbiausia - priimti jų unikalumą, suteikti saugią aplinką ir kantriai palaikyti.
Daugelis šį sindromą turinčių žmonių sėkmingai prisitaiko ir funkcionuoja visuomenėje, tad vis dažniau sindromas laikomas ne sutrikimu, bet kitokiu mąstymo būdu, išskirtine elgsena. Sindromą pirmą kartą XX a. 5-ajame dešimtmetyje paminėjo austras H. Aspergeris. Manoma, kad šį sindromą turi vidutiniškai vienas iš 250 žmonių. Tačiau kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad sutrikimas būdingas apie 0,5 proc.
Dėl kokių veiksnių vystosi Aspergerio sindromas? Aspergerio sindromą sukelia specifiniai smegenų pokyčiai, tačiau kas juos sukelia, iki šiol nėra tiksliai žinoma. Pirmuosius Aspergerio sindromo požymius galima pastebėti jau ankstyvoje vaikystėje. nemoka reikšti emocijų. Fizinis nerangumas. Nėra vienos nuoseklios sistemos, padedančios nustatyti Aspergerio sindromą. Dažniausiai sindromas diagnozuojamas, kai tėvai pastebi neįprastą vaiko elgesį ar raidos sunkumus.
Sindromo diagnozavimo problematika. Kam dažniau diagnozuojamas Aspergerio sindromas? Tačiau pastaruoju metu visame pasaulyje vyrauja nemedikamentinis gydymas. Taip pat dažnai pagalbos prireikia ir tėvams, kurių vaikams diagnozuotas Aspergerio sindromas. Ne viskas, kas peržengia ribas ir todėl „nenormalu“, būtinai yra „prasčiau“. Mamos Živilės istorija ir išskirtinė, ir labai tipiška. Moteriai likimas skyrė ypatingą, kitokį vaiką. Išgirdusi paslaptingą diagnozę - autizmo spektro sutrikimas, Aspergerio sindromas - Živilė pradėjo ieškoti informacijos.
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Nors šis sindromas gali būti diagnozuojamas tik mokykliniame amžiuje, tėvai dažnai gali pastebėti ankstyvus požymius dar vaikui būnant mažam. Vienas iš pagrindinių Aspergerio sindromo požymių yra bendravimo sunkumai. Nors vaikai, turintys šį sutrikimą, gali turėti gerą kalbos įgūdžių vystymąsi, jiems gali būti sunku suvokti socialines normas. Tokie vaikai dažnai vengia akių kontakto, jiems sudėtinga interpretuoti kūno kalbą ar veido išraiškas. Kitas ryškus simptomas yra riboti interesai ir pasikartojantis elgesys. Vaikai su Aspergerio sindromu dažnai turi intensyvų susidomėjimą tam tikromis temomis ir gali praleisti daug laiko gilindamiesi į jas. Jie taip pat gali turėti pasikartojančius judesius ar elgesio modelius, kaip ritmingas siūbavimas ar rankų plojimas. Socialinių santykių srityje vaikai, turintys Aspergerio sindromą, dažnai susiduria su sunkumais. Nors jie gali norėti bendrauti su bendraamžiais, jiems trūksta įgūdžių, kaip tai padaryti sėkmingai. Jie gali nesuvokti kitų emocijų, sunkiai suprasti, ką reiškia dalintis ar bendradarbiauti. Sensorinis jautrumas yra dar vienas svarbus simptomas. Vaikai su Aspergerio sindromu gali būti itin jautrūs garsams, šviesoms ar tekstūroms. Tam tikri garsai, kurie kitiems atrodo įprasti, gali jiems sukelti diskomfortą. Vaikai gali nemėgti tam tikrų drabužių dėl jų tekstūros arba vengti tam tikrų maisto produktų dėl jų struktūros. Kalbant apie intelektinius gebėjimus, dauguma vaikų su Aspergerio sindromu turi normalią ar net aukštesnę nei vidutinę intelekto lygį. Jie gali puikiai išmanyti tam tikras sritis, kaip matematika ar mokslas, tačiau gali susidurti su sunkumais suprantant abstrakčius konceptus, tokius kaip emocijos ar santykiai. Aspergerio sindromas yra sudėtingas sutrikimas, tačiau ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkama pagalba gali padėti vaikui geriau prisitaikyti ir sėkmingiau funkcionuoti kasdieniame gyvenime.
Nors žmonės, sergantys Aspergerio sindromu, dažnai turi vidutinį arba aukštesnį nei vidutinį intelektą, gerus kalbos įgūdžius ir yra gan kūrybingi, jiems dažnai būna sunku išgyventi kasdienes, socialines situacijas. Ypač reikalaujančias bendravimo su kitais žmonėmis. Dėl šių sunkumų žmogus, sergantis Aspergerio sindromu, gali jausti nerimą, sumišimą ir nusivylimą. Kartais jų šeima ir draugai taip pat patiria šias emocijas, stengiantis suprasti ir padėti Aspergerio sindromą turinčiam žmogui. Jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti Aspergerio sindromą, geriausia yra pasikalbėti su gydytoju.
Rogerso elgesio sveikatos terapeutas teikia patarimų, kaip padėti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Statistika rodo, jog Aspergerio sindromą turinčių berniukų ir mergaičių santykis - maždaug 4:1. Mergaitėms būdingi sutrikimo bruožai gali gerokai skirtis nuo berniukų. Pavyzdžiui, reikėtų atkreipti dėmesį, jei mergaitė itin mėgsta rašyti grožinius kūrinėlius, mėgsta samprotauti psichologinėmis temomis („mažoji filosofė“), turi vieną draugę (jeigu jos netenka, tada išryškėja Aspergerio sindromas). Beje, Aspergerio sindromas gali būti tikroji anoreksijos, hiperaktyvumo, kalbos, nuotaikos, motorikos sutrikimų giluminė priežastis. Yra trys dalykai, būdingi visoms autizmo atmainoms, taigi ir Aspergerio sindromui: socialinės sąveikos sutrikimas, komunikacijos (ypač neverbalinės) sutrikimas, ir nelanksti rutina.
Živilė sako: „Yra ir vienas esminis skirtumas tarp vaikystės autizmo ir Aspergerio sindromo - autistui nėra poreikio bendrauti su žmonėmis, jis užsidaręs savyje ir domisi daiktais, o Aspergerio sindromą turintys vaikai domisi žmonėmis ir nori su jais bendrauti, tačiau nemoka. Jie neturi intuicijos, gebėjimo spontaniškai reaguoti į situaciją. Augdami jie išmoksta bendrauti, nes, nors neturi intuicijos, gali pasitelkti intelektą. Daumantas mokosi gerai, ypač matematiką, IT, anglų, rusų kalbas. Kartais iškyla problemų dėl to, kad mokytojai nežino, kaip elgtis su tokiais vaikais. Pavyzdžiui, kažkada lietuvių kalbos mokytoja liepė parašyti rašinį apie „Eglę, žalčių karalienę“. Daumantas vietoje samprotavimų parašė tikslų turinio atpasakojimą. Vadinasi, negali atlikti užduočių, kurios turi daugiau nei vieną teisingą atsakymą, - interpretuoti, improvizuoti. Užtat galėtų tą kūrinį genialiai sudėlioti chronologiškai ar kaip nors kitaip struktūruoti. Po ilgų svarstymų mokytoja prisipažino, kad jai labai trūksta žinių, kaip dirbti su tokiais vaikais. Jai nereikia palengvintos mokymosi programos, o tik kitokio priėjimo būdo - šiuo atveju, tarkim, sudaryti rašinio planą ir jo laikantis pateikti ir išplėtoti savo mintis.
Daugybė garsių rašytojų, filosofų, informatikos specialistų, genialių matematikų turėjo Aspergerio sindromo bruožų. Kad ir Albertas Einšteinas. Pašnekovė pastebėjo, kad beveik visi, su kuriais ji kalba apie Aspergerio sindromą, patvirtina, kad tokių žmonių pažįsta, nors jiems jokia diagnozė nenustatyta. Priežastys paprastos - pirmiausia jų būdo ypatybės dažnai nė nelaikomos „sutrikimu“, be to, Aspergerio sindromo labai plačios ribos „iki diagnozės“. Gali būti, kad tie žmonės turi tik pavienių Aspergerio sindromo požymių. Norint, kad būtų patvirtinta diagnozė, turi atitikti net 80 proc.
Nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius.
tags: #aspergerio #sindromas #vaikui
