Pirmosios naujagimio gyvenimo savaitės yra ypatingas metas tiek kūdikiui, tiek tėvams. Šiuo laikotarpiu itin svarbu užtikrinti tinkamą naujagimio priežiūrą, stebėti jo būklę ir laiku reaguoti į galimus sveikatos sutrikimus. Naujagimio priežiūra apima daugybę aspektų, pradedant nuo odos priežiūros ir baigiant skiepijimu bei pirminiais sveikatos patikrinimais.

Naujagimio būklės vertinimas ir priežiūra

Naujagimio būklę vertina gimdymą prižiūrėjęs medikas. Pirmoji nuodugni naujagimio apžiūra turi įvykti per pirmąsias 24-48 val. po gimimo. Tai yra svarbu dėl to, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Naujagimiui esant sveikam, mama su naujagimiu gali būti išleidžiama namo praėjus 6 val. nuo gimdymo, tačiau dažniausiai išleidžiama po 2-3 parų. Naujagimio apžiūra vyksta kiekvieną rytą.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motina pradėtų žindyti naujagimį per pirmą valandą po gimimo. Jei naujagimio būklė yra nestabili, tai oda prie odos kontaktas turi įvykti tuomet, kai naujagimio būklė stabilizuojasi. Net ir ŽIV infekuotos motinos gali turėti fizinį kontaktą su naujagimiu. Gimus dvyniams taip pat galima įgyvendinti oda prie odos kontaktą: pirmą dvynį uždėti tėčiui ant krūtinės, o gimus antrajam abu perkelti ant mamos krūtinės.

Naujagimio fiziologiniai ypatumai ir adaptacija

Pirmosiomis valandomis (per 2 val.) po gimimo visiems naujagimiams rekomenduojama suleisti į raumenis ar sugirdyti vitamino K (fitomenadionas). Jei pasirenkama geriamoji dozė, tai ji turi būti kartojama po 3-7 dienų ir po 6 savaičių. Naujagimių akių tikrinimas - tai naujagimių (nuo 35 sav.). Naujagimių kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas atliekamas išnešiotiems naujagimiams neinvaziniu fotometriniu įsotinimo deguonimi matavimo per odą (SpO2) ir širdies susitraukimo dažnio registravimo metodu (pulsoksimetrija) naudojant registruojantį medicinos prietaisą pulsoksimetrą.

BCG (tuberkuliozės) vakcina skiepijama 2-3 gyvenimo parą. Skiepijama į kairio žasto viršutinę išorinę sritį, į odą specialiais švirkštais ir adatomis. Skiepus atlieka tik specialiai išmokytas medicinos personalas. HB (hepatito B) vakcina skiepijama pirmą gyvenimo parą (per 24 val. po gimimo).

Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai greitai atšąla ar perkaista, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Naujagimis šilumą gaminasi cheminės termogenezės būdu, vykstant rudųjų riebalų lipolizei. Rudieji riebalai sudaro 5-8 proc. išnešioto naujagimio kūno svorio. Naujagimio poodinis riebalų sluoksnis yra plonas, kraujagyslės arti odos. Per 30-60 min. po gimimo naujagimio kūno temperatūra sumažėja 1,5-2 °C (naujagimio aplinkos temperatūra ↓ 12-15 °C). Labiausiai atvėsta naujagimio galūnės. Normali naujagimio temperatūra tiesiojoje žarnoje - 36,5-37,5 °C, pažastyje - 36-37 °C. Užsitęsusi hipotermija trukdo naujagimio adaptacijai. Dėl perkaitimo ir dehidratacijos 3-5 gyvenimo dieną gali prasidėti hipertermija. Kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5-39 °C ir daugiau. Naujagimis tampa neramus, godžiai geria, gleivinė sausėja, didėja deguonies poreikis.

Iki gimimo vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčio (apie 40 ml/kg). Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka 20-80 ml oro. Naujagimiui gimstant, gimdymo takai spaudžia krūtinės ląstą, ⅓ skysčio išspaudžiama į trachėją ir išteka pro burną bei nosį. ⅔ plaučių skysčio tūrio išsiskiria per limfos takus ir rezorbuojasi į plaučių kraujotaką. Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja parcialinis deguonies slėgis (pCO2), dėl to sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka. Kraujotaka per ovaliąją angą nutrūksta per pirmąsias valandas, kraujo nuosrūvis iš dešinės į kairę per 6 val. sumažėja nuo 90 proc. iki 20 proc. Daugeliui naujagimių ovalioji anga visiškai užsidaro tik 5-6 gyvenimo parą, o kai kurių lieka iš dalies atvira visą gyvenim. Arterinis latakas pradeda užsidaryti praėjus 10-15 min. po gimimo. Per 8-48 val. jis nustoja funkcionuoti (po 24 val. jis būna užsidaręs 42 proc.; po 48 val. - 90 proc.; po 96 val. - beveik visiems naujagimiams). Visiškai anatomiškai latakas užanka per 3 savaites-3 mėnesius. Jo vietoje lieka arterinis raištis. Bambinės arterijos nustoja funkcionuoti praėjus 45 sek. po gimimo, bambinė vena - lėčiau.

Energijai gaminti naudojamos glikogeno atsargos, esančios kepenyse, nes pirmosiomis paromis iščiulpto pieno kiekis nekompensuoja pagrindinės naujagimio medžiagų apykaitos. Visiems naujagimiams pasireiškia acidozė (pH 7,27). Sveikiems, išnešiotiems naujagimiams pH normalizuojasi pirmosios paros pabaigoje.

Naujagimio pradinis kūno svoris 3-4 parą sumažėja 6-10 proc. Pradinį svorį naujagimis atgauna 10-12 gyvenimo dieną. Nuo antrosios savaitės sveikas išnešiotas naujagimis priauga apie 10 g/kg per parą.

Naujagimio odos priežiūra ir dažniausios problemos

Naujagimio odos priežiūra yra labai svarbi jo sveikatai. Veidas nuprausiamas steriliu vandeniu su vatos tamponėliu, nosies landos valomos esant reikalui. Odos raukšlės ir delnai valomi vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu. Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai. Sėdmenys ir tarpvietė prausiami po tekančiu šiltu vandeniu, esant reikalui naudojamas neutralaus pH muilas.

Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Tačiau tinkama priežiūra ir pagalbinių priemonių naudojimas gali padėti susitvarkyti su šia problema.

Kodėl atsiranda iššutimai?

Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius. Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti.

Kaip išvengti iššutimų?

Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų. Dažnai keiskite sauskelnes. Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai. Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.

Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atdri a ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.

Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių. Tačiau kartais iššutimai kūdikiams atsiranda net tinkamai juos prižiūrint. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti, ir suprasti, kas konkrečiai sukėlė iššutimą. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą. Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.

Kaip gydyti iššutimus kūdikiams?

Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.

Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.

Kitos odos apraiškos naujagimiams

Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybinės eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami. Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo. Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).

Sauskelnių dermatitas - tai dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas, kuris kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organų oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.

Prakaitinė atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.

Seborėjinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.

Egzema, atopinis dermatitas - tai odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir kt.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.

Hiperbilirubinemija (vyrauja netiesioginis, nekonjunguotas bilirubinas) pasireiškia visiems naujagimiams. Naujagimių gelta antrąją parą pasireiškia 60-70 proc. naujagimių. Hiperbilirubinemija pasireiškia dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo; irstant eritrocitams susidaro daug netiesioginio bilirubino; pirmąją gyvenimo savaitę kraujo albumino galia surišti bilirubiną būna silpnesnė, taip pat naujagimio kraujo serume yra mažesnis baltymo kiekis; mažas tam tikrų kepenų fermentų aktyvumas. Oda pagelsta, kai bilirubino koncentracija kraujo serume yra daugiau kaip 85 μmol/l (normali koncentracija virkštelės kraujo serume 26-34 μmol/l). Didžiausia bilirubino koncentracija išnešioto naujagimio kraujo serume būna 3-5 gyvenimo parą (170-255 μmol/l). Pagelsta naujagimių veidas, akių junginė, visas kūnas.

Pirmąsias dvi savaites naujagimiams gali paburkti krūtelės (tiek mergaitėms, tiek berniukams), nes gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenka motinos estrogenai. Tai įvyksta dažniausiai 7-8 gyvenimo parą, gali netgi skirtis į pieną panašus skystis. Būklė praeina savaime. Mergaitėms pirmąją savaitę pasireiškia deskvamacinis vulvovaginitas - iš makšties skiriasi balkšvos gleivės, 5-8 gyvenimo parą gali šiek tiek pakraujuoti iš makšties (0,5-1 ml). Kraujingų išskyrų gali būti 1-3 dienas.

Sveikam naujagimiui pasireiškia oligurija (per pirmąsias 12 val. šlapinasi ⅔ išnešiotų naujagimių, o 8-10 proc. naujagimių pirmą kartą pasišlapina tik antrąją parą), proteinurija (dėl padidėjusio inkstų kamuolėlių ir kanalėlių laidumo). Dažnai šlapimas rausvas, drumstas, ant sauskelnių lieka oranžinių nuosėdų. Taip atsitinka dėl šlapimo rūgšties kristalų. Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 val. Dažniau šlapintis ima, kai pradeda augti svoris, o vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 k.

Žindomų naujagimių išmatose antrąją gyvenimo savaitę vyrauja bifidobakterijos. Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Bent kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamosios išmatos pasirodo 4-5 parą, o motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) nuo 5-6 paros.

Kraujo tyrimai ir skiepai

Kraujo tyrimui imama iš naujagimio kulno 2-5 gyvenimo dieną, bet ne anksčiau kaip praėjus 48 val. po pirmojo maitinimo. chromatografinio popieriaus ir mėginys siunčiamas į Medicininės genetikos centrą. Nuo 2023 m. Šis tyrimas kompensuojamas PSDF lėšomis, tačiau, jei tėvai pageidauja, iš tų pačių kraujo lašelių gali būti atlikti mokami genetiniai tyrimai dar dėl 30 retų ligų. Svarbu šį tyrimą atlikti per pirmąją gyvenimo savaitę. Anksčiau diagnozavus ligą, galima pradėti gydymą.

Apžvalga apie naujagimio sveikatos patikrinimus

Spalva. Oda. Poza. Galva. Vertinamas simetriškumas, forma, kaukolės siūlės, momenėlis, priešgalvis, kefalohematoma, kaulų lūžiai. Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Didysis momenėlis apčiuopiamas (0,3-2 cm).
Veidas. Stebimas simetriškumas, mimika. Dėl gimdymo kelias dienas gali būti paburkę akių vokai, kartais gali būti kraujosruvų akių junginėje, jos rezorbuojasi per 2 savaites. Apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimtų dantų, kurie dažniausiai iškrinta.
Kaklas. Čiuopiami kaklo raumenys norint įvertinti, ar nėra kreivakaklystės, gūžio, cistų ir kt.
Krūtinės ląsta. Svarbiausias vertinamas požymis yra simetriškumas.
Kvėpavimo sistema. Stebimas kvėpavimo dažnis, pobūdis, ar nėra stenėjimo, apnėjos, kvėpavimo raumenų naudojimas, karkalai.
Širdies ir kraujotakos sistema. Vertinamas širdies susitraukimų dažnis, ritmas, ūžesiai.
Virkštelė. Turi būti dvi arterijos ir viena vena, esant vienai arterijai ir venai įtariama širdies, inkstų ar kitos ydos.
Bambutė.
Pilvas.
Lyties organai. Vertinami vyriškieji ar moteriškieji lyties organai. Berniukams apčiuopiama, ar sėklidės kapšelyje, stebima varpos forma. Mergaitėms įvertinamos lytinės lūpos.
Išangės sritis. Vertinama, ar nėra atrezijos (užakimo, nebuvimo), fistulių. Taip pat stebima išmatų spalva, kaip dažnai tuštinasi.
Kaulų ir sąnarių tyrimas. Vertinamos galūnės, sąnariai, pėdų forma, stuburas ir jo vientisumas, išvarža, iškrypimas, sindaktilija (dviejų ar daugiau pirštų suaugimas), polidaktilija (daugiapirštystė), šlaunikaulio judesių apimtis klubo sąnariuose, ančiai, kaulų lūžiai. Stebima, ar rankos ir kojos vienodo ilgio. Išnešioto naujagimio rankų pirštų nagai siekia piršto viršūnę, net gali būti peraugę. Kojų pirštų nagai gali būti „įaugę“ į aplinkinius audinius.

Elgsena. Naujagimiui visiškai normalu žagsėti, čiaudėti. Pirmą mėnesį jie verkia apie 1,5 val. per parą, kad praneštų, jog nori valgyti, sušlapo sauskelnės, nepatogu, nori mamos artumo, pučia pilvą ir dėl kitokių priežasčių. Miegoti jiems normalu apie 17-18 val. per parą, bet ilgiau kaip 3-4 val.

tags: #sklerema #naujagimio #tai

• Daugiau apie Makarevičių
• Tobulos dovanos 3 metukams
• Kaip pradžiuginti vaiką darželyje
• Atsiliepimai apie IVF Riga
• Apie vienišą motinystę