Seksualumas yra viena pagrindinių mūsų vitališkumo išraiškų. Mėgaukimės savo kūnais, džiaukimės patirtimis, kurias galime gauti patys su savimi arba su kitais žmonėmis. Tik kada gi pradėti šitą mėgavimąsi? Dažnai sakoma, kad pirmą kartą išmėginti, kas yra seksas, galima tada, kai žmogus tikrai tam pasiruošęs. Noriu pabrėžti, kad visi patarimai, kuriuos toliau šiame straipsnyje išdėstysiu, skirti ne atgrasinti nuo sekso ar prigąsdinti, bet atvirkščiai - užtikrinti, kad jūsų patirtys - pirmos ir vėlesnės - būtų kiek įmanoma malonesnės.
Labai apmaudu, bet daug žmonių pradeda lytinį gyvenimą visiškai sutrikę ir pasimetę. Nesinori pamokslauti, bet jeigu prezervatyvus taip stipriai gėda pirkti, jog mieliau renkatės nesaugų seksą, tai… na, patys turbūt suprantate, kad mažų mažiausiai reikia padirbėti su gėdos jausmu? Į tą gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo kūnu įeina mokėjimas aptarti su būsimu (-a) sekso partneriu (-e), kaip konkrečiai mes saugosimės nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo. Spontaniškume nėra nieko bloga - netgi priešingai. Tačiau apsauga nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo - ja galima pasirūpinti iš anksto. Nemoralizuočiau šitaip, jei nebūčiau girdėjusi itin daug istorijų, kaip teko daryti abortą, nes viskas vyko spontaniškai ir nesinorėjo gadinti akimirkos klausimais apie apsaugą nuo nėštumo. Arba istorijos apie lytiškai plintančias ligas.
Kadangi pirmas kartas visose gyvenimo srityse yra svarbus ir ypatingas reikalas, labai norėtųsi, kad ši patirtis būtų kiek įmanoma malonesnė. Ir į pirmo lytinio akto patirties malonumą įeina ne tiek išoriniai dalykai (kaip partnerio (-ės) išvaizda, lytinių organų forma ar pan.), kiek tai, kaip jaukiai žmonės jaučiasi vienas su kitu. Kiek geba atvirai ir maloniai bendrauti, kiek žaisminga atmosfera. Pavyzdžiui, ar galite juokauti tarpusavyje? Kadangi seksas yra užsiėmimas, į kurį pasineriame tiek kūnu, tiek protu, jums ir po jo gali labai norėtis artumo, pokalbių ir galbūt palaikymo iš savo partnerio (-ės). Jeigu prieš tai negalite apie seksą kalbėti, tikėtina, jog bus sunku kalbėti ir po to. Jeigu buvo nejauku prieš seksą, labai tikėtina, kad to nejaukumo bus ir po jo. Galbūt ir ne, galbūt bus atvirkščiai - jauku ir linksma kartu. Kitu atveju, jums gali būti skaudu ir negera, jog va, visai ką tik šitiek artimai bendravote, dalinotės savo kūnais, o dabar net kalbėtis nesmagu.
Noriu pabrėžti, kad tarpusavio ryšio atvirumas ir stiprumas nematuojamas laiko, praleisto kartu, ilgiu. Taip, draugystės ilgis šį bei tą apie santykį pasako. Tačiau būna ilgalaikių draugysčių, kai nėra tarpusavio pagarbos ir supratimo, o būna labai šviežių santykių, kai yra ir pagarba, ir empatija, ir atvirumas, ir supratimas, ir iš esmės gera būti kartu. Todėl priežastis užsiimti seksu neturi būti tai, jog jau pakankamai ilgai draugaujate. Tinkamos priežastys pradėti lytinį gyvenimą yra noras seksualiai suartėti, pažinti savo ir partnerio (-ės) kūną, mėgautis sekso teikiamais malonumais ir pan. Su potencialiu (-e) partneriu (-e) galima iš anksto sutarti, ką jūs norėtumėte pamėginti, dėl ko dvejojate, o ko tikrai nenorite. Ir labai svarbu sutarti, kad bet kurią akimirką, jei bent vienam iš jūsų kažkas nepatiks, galėsite sustoti. Atrodo, savaime suprantama, bet, deja, ne visada.
Drąsiai kalbėkite vienas su kitu. Itin sudėtinga atspėti kito žmogaus mintis. Klauskite, paprašykite pasakyti, koks prisilietimas ar veiksmas patinka labiau, galbūt norėtųsi kažko kito ar kitaip ir t.t. Daug žmonių tiki mitu, kad seksas turi būti spontaniškas ir jeigu reikia apie jį kalbėti, reiškia, kad aistros nėra ir jie iš esmės vienas kitam netinka. Ilgalaikėje perspektyvoje tai vienas iš didžiausią žalą seksualiniam gyvenimui darančių mitų. Sutikimas seksui turi būti entuziastingas. Ir pokalbis apie seksą gali būti labai žaismingas ir itin jaudinantis.
Tai yra jūsų kūnas ir jeigu jis tiek įsitempęs ir tiek baisu, kad viskas itin skausminga ir negera - nestumkite savęs į visa tai. Nemažai mano klienčių visą gyvenimą buvo perfekcionistės ir jei jau imdavosi kažkokio reikalo, tai nuoširdžiai ir iki galo. Su seksu analogiškai - nutarė, jog laikas, yra partneris ir tada viską atliko iš esmės - „sutarėm, kad darom, tai per skausmus ir kančias, bet darom.“ Toks savęs spaudimas ir vertimas dažnai vėliau seksualiniame gyvenime neatneša nieko gero. Patikėkite. Seksas yra džiaugsmas ir malonumas, tad į šias patirtis reikia eiti su entuziazmu. Negadinkite sau galimų patirčių stumdamos (-i) save į tai, kas itin gąsdina.
Ypač svarbu gebėti atvirai bendrauti, kai veiksmas vyksta su mažai pažįstamu žmogumi. Kuo žmonės mažiau tarpusavyje pažįstami, tuo sunkiau suprasti vienas kito kūno kalbą. Gali atrodyti, kad jūs savo kūno kalba šaukte šaukiate, jog kažko norite ar nenorite, o partneris (-ė) galbūt net nemato tos kūno kalbos, o ką jau ir besakyti apie jos supratimą.
Mes visi užaugome girdėdami tą tobulą scenarijų, kuriame „jie nuostabiai draugavo ir po to meilės ir aistros apimti pasimylėjo, viskas buvo tobula ir toliau“. Deja, realybėje seksas dažnai nebūna tobulas. Būna visaip, todėl man atrodo, kad labai svarbu gebėti atvirai pažvelgti ir priimti tai, kad būna visaip. Jei visada viskas vyktų tobulai, mums apskritai nereikėtų nei patarimų, nei psichologų, nei seksologų, skyrybų taip pat nebūtų, abortų nebūtų ir t.t. Visa tai galioja ne tik pirmam kartui ir pirmam partneriui. Net ir vėliau gyvenime - su kitais (-omis) partneriais (-ėmis) labai svarbu gebėti pažvelgti į save, savo jausmus ir suprasti, noriu aš to, ar nenoriu.
Pabaigai - pirmas seksas gyvenime yra labai svarbus ir išties nuostabu, kai tai yra teigiama patirtis. Į lytinio gyvenimo pradžią žiūrėkite kaip ir į žmogaus gyvenimo pradžią. Vienų kūdikystė ir vaikystė yra puiki, o kitiems galbūt ne itin pasisekė. Bet ateina gyvenime laikotarpis, kai dauguma dalykų priklauso nuo mūsų pačių ir jau ne itin svarbu, kiek sėkmingi buvo pirmieji žingsniai ar pirmosios pamokos - savo gyvenimą galime kurti patys. Lygiai taip pat su seksualiniu gyvenimu - jį galima kurti ir puoselėti nuolatos, neprisirišant prie pirmųjų patirčių.
Nemažai merginų po pirmo karto gali jausti stresą, net jei viskas vyko tvarkingai. Svarbu suprasti, kad tai yra normali reakcija. Kaip numalšinti stresą ir ramiai laukti ateinančio ciklo? Pirmiausia, svarbu atvirai kalbėtis su partneriu apie savo jausmus. Dalintis išgyvenimais ir nerimu gali padėti sumažinti įtampą. Taip pat, svarbu prisiminti, kad pirmas kartas - tai ne tik fizinė, bet ir emocinė patirtis. Jei mergina jaučia, kad viskas vyko saugiai ir su pagarba, tai gali padėti jai jaustis ramiau. Streso mažinimui gali padėti ir poilsis, mėgstamos veiklos, bendravimas su artimaisiais.
Kai kurie klausia, ar po pirmo karto pasikeičia fiziškai kūnas. Ar priauga svoris, krūtinė padidėja, tampa jautresnė ar panašiai? Svarbu suprasti, kad pirmas lytinis aktas pats savaime nesukelia fiziologinių pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas ar krūtinės didėjimas. Tokie pokyčiai yra susiję su hormonų svyravimais, mityba, fizine veikla ir kitais veiksniais, kurie vyksta ilgainiui. Jautrumas gali padidėti dėl naujų emocinių ir fizinių potyrių, bet tai nėra nuolatinis pokytis.
Istorijos, kuriose pasakojama apie sudėtingas vaikystes, patirtą smurtą, prievartą ar šeimos problemas, dažnai atspindi ne tik asmeninius išgyvenimus, bet ir visuomenės problemas. Vienas iš tokių pasakojimų - Edvino Kroco istorija, kuri atskleidžia jo kelią nuo vaikystės sunkumų, netradicinės orientacijos priėmimo iki pirmojo romano parašymo. Jo patirtys, susijusios su tėvo nebuvimu, homoseksualumo atskleidimu šeimai ir visuomenei, bei draugo netektimi, parodo, kokią didelę įtaką aplinka ir asmeniniai išgyvenimai gali turėti žmogaus raidai ir kūrybai.
Kita vertus, istorijos apie vaikus, atsidūrusius globos namuose, kaip Natas, atskleidžia socialines problemas ir vaikų emocinius išgyvenimus, netekus šeimos. Pasakojimai apie brolių, patekusius į globos įstaigą, patirtis, jų ilgesį namų ir mamos, atskleidžia sistemos trūkumus ir vaikų emocinius poreikius. Šios istorijos pabrėžia, kaip svarbu vaikams jausti saugumą, meilę ir stabilumą, ir kokią žalą gali padaryti šeimos iširimas ar nepriežiūra.
Kotrynos istorija pateikia kitokią perspektyvą, nagrinėdama paauglystės klaidas, seksualinės patirties paieškas ir finansinius sunkumus. Jos patirtys, susijusios su pirmuoju seksualiniu santykiu, vėlesniais ieškojimais ir netgi prostitucija, atskleidžia sudėtingus pasirinkimus ir pasekmes, su kuriomis gali susidurti jauni žmonės. Ši istorija taip pat akcentuoja, kaip svarbu mokėti atpažinti ir vertinti save, nepaisant aplinkybių.
Psichologės Jūratės Bortkevičienės įžvalgos apie pirmąją meilę ir tėvų vaidmenį šioje srityje suteikia vertingų patarimų, kaip tėvai turėtų reaguoti į vaiko pirmuosius romantinius jausmus. Ji pabrėžia atvirumo, palaikymo ir supratimo svarbą, bei perspėja vengti kritikos, pasityčiojimo ar pamokslų. Pasak jos, svarbiausia yra būti šalia vaiko, palaikyti jį ir padėti jam išgyventi tiek džiaugsmus, tiek nusivylimus, susijusius su pirmaisiais meilės išgyvenimais.
Apibendrinant, pirmasis seksualinis patyrimas yra svarbus ir jaudinantis įvykis, reikalaujantis atidumo, supratimo ir atvirumo iš abiejų partnerių. Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, ir jo patirtys bei jausmai gali skirtis. Bendravimas, pagarba ir rūpestis vienas kitu yra pagrindiniai elementai, užtikrinantys, kad ši patirtis būtų teigiama ir įsimintina.
