Bambukai (lot. Bambusoideae) yra daugiamečiai, vieni iš gausiausių ir jauniausių miglinių (Poaceae) šeimos augalai. Jų priskaičiuojama apie 80 - 90 genčių ir 1000 - 1400 rūšių. Toks netikslus rūšių ir genčių skaičius įvardijamas todėl, kad moksliškai jie nėra pilnai ištirti dėl savo augimo būdo - žydi labai retai, o žiedo sandara yra vienas iš pagrindinių sistematikos požymių. Savaime auga Azijoje, Amerikoje, Madagaskare, Afrikoje, Australijoje, Ramiojo vandenyno salose. Dauguma sumedėjusių bambukų yra iš atogrąžų ir paatogrąžių, bet 25 gentys randamos ir vėsesnio klimato srityse, dažniausiai Azijoje.
Bambukai nuo kitų augalų skiriasi tiek savo išvaizda, tiek augimo būdu. Yra labai populiarūs visuose kraštuose. Žinoma, ir Lietuvoje. Kai kurie turi net lietuviškus vardus - bambukas (Bambusa), arundinarija (Arundinaria), galvabambukis (Cephalostachyum), žiembambukis (Chimonobambusa), madbambukis (Dendrocalamus), didbambukis (Phyllostachys), saza (Sasa), pusbambukis (Semiarundinaria), šeivabambukis (Pseudosasa) ir kiti. Kaip matome, bambukais yra vadinami giminingi, įvairius vardus turintys, panašios išvaizdos augalai. Ant jų stiebų visada aiškiai yra matomi bambliai. Bamblius turi visi augalai. Tai yra vieta, kur tvirtinasi lapas, yra miegantis pumpuras, iš kurio išauga naujas ūglis. Bet tik kai kurių augalų, tame tarpe ir bambukų, bambliai ant stiebo yra ryškiai matomi kaip žiedo formos randai. Kitas požymis, būdingas bambukams (ir kitiems migliniams augalams) - jų stiebų tarpubambliai (dalis tarp bamblių) yra tuščiaviduriai.
Bambukai nėra nei medis, nei žolė. Jų stiebai auga labai greitai. Kai kurios rūšys per parą užauga 91 cm. Yra rūšių, kurios gali pasiekti 30 m aukštį. 1904 m. Indijoje nukirto 37 m ilgio bambuko (Bambusa arundinacea) ūglį. Bambukų stiebai, dažniausiai, yra statūs, bet gali būti ir laipiojantys. Iš žemės pasirodęs ūglis auga labai greitai, kol pasiekia rūšiai būdingą aukštį. Ties bambliais stiebą dengia makštėti trumpaamžiai lapai, kurie atlieka daugiau apsauginę funkciją, o ne asimiliacinę. Todėl lapalakščiai yra maži ir balkšvi (turi mažai chlorofilo). Kai stiebai pasiekia rūšiai būdingą aukštį, sumedėja. Todėl bambukai yra vadinami medėjančiais augalais. Vienų rūšių bambukų stiebai tais pačiais metais, kitų - sekantį sezoną išsišakoja. Ties bambliais išauga plonos lapuotos šakos. Šitie lapai yra kotuoti, makštėti, lapalakščiai lancetiški. Tarp lapamakštės ir lapalakščio yra liežuvėlis, neleidžiantis į lapamakštės vidų pakliūti vandeniui.
Priklausomai nuo to, kaip auga šakniastiebiai, bambukai suformuoja sąžalynus (šiuo atveju labai plinta į šonus) arba auga krūmais po kelis stiebus.
Bambukai - įvairiose gyvenimo srityse plačiai taikomas augalas. Jų stiebai nuo seno naudojami statybose, jauni ūgliai maistui, lapai galvijų pašarui. Pandos maitinasi tik bambukų lapais. Dabar iš bambukų gaminamos tvirtos lentos, audiniai, kurie 3 - 4 kartus greičiau už medvilnę sugeria drėgmę, kokybiškas popierius, vaistai prieš infekcijas. Kaip dekoratyvūs augalai naudojami aplinkos želdinimui, šlaitų sutvirtinimui. Azijos gyventojai bambukų medieną naudoja valgomosioms lazdelėms, taip pat muzikos instrumentams, popieriui, baldams gaminti ir įvairiose statybos srityse. Želdynuose vertinamos bambukų šaknų savybės - jais dažnai sutvirtinami šlaitai. Jau ir Lietuvoje galima įsigyti bambukų pluošto trikotažo gaminių: viršutinių ir apatinių drabužių, rankšluosčių bei kt. Jie tvirti, drėgmę sugeria kur kas geriau nei medvilnė, veikia antibakteriškai. Bambukus valgo ne tik pandos - jauni augalų ūgliai mėgiami Rytų šalių virtuvėse. Iš jų verdami įvairūs troškiniai, sriubos, garnyras mėsos patiekalams.
Suprantame, kad tuose kraštuose, kur šie augalai auga natūraliai, jie yra garbinami, nes tenkina visus žmonių poreikius. Apie juos kuriamos pasakos, kartais yra net sudievinami. Plintant Rytų kultūrai (Japonijos, Kinijos), Lietuvoje bambukai taip pat tampa labai populiarūs. Pastatę kambaryje ar pasodinę sode bet kurią bambuko rūšį iš karto sukuriame rytietišką stilių. Bet nepamirškime, Lietuvoje yra kitos klimatinės sąlygos ir visai kita kultūra.
Daug informacijos internete, įvairiuose žurnaluose galime rasti apie tikrų bambukų auginimą Lietuvoje. Prekyvietėse galime rasti nusipirkti jų sodinukų, kurie turėtų žiemoti Lietuvoje. Nerijus ir Sigita Žilinskai, Kėdainių rajone, jau septintus metus augina skėtinio bambukaičio (Fargesia murielae) aukštaūges veisles ‘Simba’ ir ‘Rufa’, kurios per 3-5 metus užauga iki 3-3,5 m aukščio. Auginama ir viena žemaūgė, kompaktiška 1,5 m veislė, tinkanti mažesnėms erdvėms ir jau turinti lietuvišką pavadinimą ‘Sigita’. Nerijus ir Sigita prisimena, kad Danijos verslininkų pasiūlymas auginti dekoratyvinius bambukus iš pradžių atrodė labai egzotiškas. „Tačiau pradėjęs dauginti ir auginti jų krūmelius įsitikinau, kad tai labai įdomūs augalai. Bambukas nei medis, nei žolė. Stiebai nariuoti, labai tvirti, tarpubambliai tuščiaviduriai - šis požymis būdingas ir kitiems migliniams augalams, kurių šeimai jie priklauso. Dėl minėtų biologinių savybių bambukai yra ištvermingi, lankstūs, gražiai ir gyvybingi. Be dekoratyvumo, jų savybėmis pasinaudojama statant dangoraižius bei daugelyje kitų sričių,“ - pasakoja N. Žilinskas.
„Optimalios sąlygos bambukams augti - drėgna ir šilta, apie +20 °C temperatūros, aplinka. Vasaros metu bambukai mėgsta pavėsį, jie nepakenčia karščio. Tad, kai temperatūra siekia +30 ºC, stengiamės šiltnamius uždengti ir dažnai laistyti, kad susidarytų rūkas. Tręšimui naudojame kompleksines trąšas su mikroelementais, kurių sudėtyje būtinai turi būti magnio“, - pasakoja N. Žilinskas. Žiemą šiltnamyje palaikoma apie 0 °C, nors bambukai lengvai gali iškęsti ir šaltį (-10-15 °C). Užuovėjoje prie namo jau trečius metus žiemą ir vasarą žaliuoja skėtinis bambukaitis ‘Jumbo’, kasmet išauginantis iki 2,5-3,5 m naujus stiebus. Jie kitais metais jau neauga, o tik žaliuoja, vėliau senesni stiebai pamažu apmiršta arba iššąla. Deja, nuolatos geltonuoja ir krenta lapai, nes jie yra trumpaamžiai. Žiemą ištveria iki -25 °C šalčio (gali augti 6 ištvermingumo zonoje). ‘Jumbo’ gerai auga pusiau paunksnėje ar saulėtoje vietoje. Dirvai nėra labai reiklūs, gali augti priesmėlyje ir lengvame priemolyje. Nepakenčia užsistovėjusio vandens.
Sigitos ir Nerijaus Žilinskų sodyboje Kunionyse vyrauja santūrus apželdinimas, tvarkingai nukirptoje vejoje pagrindinis elementas - gražuolis tvenkinys, savo veidrodiniame paviršiuje atspindintis augalų siluetus. Šiltnamiai nėra laikomi dekoratyviu elementu, tačiau per jų stiklus matomi egzotiškieji bambukai ir braškių daigai sukuria įdomų įspūdį, statiniai organiškai įsilieja į sodybos visumą.
Aktinidijų auginimas iš mūsų patirties - nustebsit, kokio dydžio!
Bambukų rūšys, atsparios šalčiui
Dauguma bambukų yra šiltų kraštų augalai, tačiau kai kurios rūšys yra prisitaikiusios ir prie vėsesnio klimato. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad literatūroje nurodoma žemiausia temperatūra, prie kurios augalas išlieka gyvas. Natūraliose augimvietėse tokie temperatūros pažemėjimai yra trumpalaikiai. Lietuvoje tai tęsiasi mėnesį ir ilgiau. Be temperatūros, augalų žiemojimui svarbus yra oro drėgnumas, vėjas, dirvožemis ir kt. sąlygos.
Atspariausių žemoms temperatūroms bambukų rūšių sąrašas:
- Arundinarija fortunei (sin. Pleioblastus fortunei) -18° C
- Arundinarija A. auricoma (sin. Pleioblastus viridistriatus) -20° C
- Arundinarija A. fortunei (sin. Pleioblastus fortunei) -15 °C
- Saza Sasa humilis -15 °C
- Kraštuotoji saza Sasa vetchii -15 °C
- Auksavagis didbambukis Phyllostachys aureosulcata ‘Harbin’ -24 °C
- Auksavagis didbambukis Ph. aureosulcata ‘Spectabilis’ -25 °C
- Pluoštinis didbambukis Ph. bissetii -25 °C
- Saldusis didbambukis Ph. dulcis -25 °C
- Lankstusis didbambukis Ph. flexuosa -25 °C
- Kerotasis didbambukis Ph. humilis -26 °C
- Juodasis didbambukis Ph. nigra ‘Boryana’ -24 C°
- Juodasis didbambukis Ph. nigra ‘Henonis’ -24 °C
- Plikasis didbambukis Ph. nuda -26 °C
- Korėjinis didbambukis Ph. propinqua -24 °C
- Kraštuotasis didbambukis Ph. rubromarginata -26 °C
- Gajusis didbambukis Ph. vivax ‘Aureocaulis’ -26 °C
- Blizgusis bambukaitis Fargesia nitida ‘Anceps’ -28 °C
- Blizgusis bambukaitis F. nitida ‘Chenevière’ -26 °C
Natūraliai bambukaičiai paplitę Azijoje, kur siekia 2-3 m aukštį, o pas mus užauga iki 1-1,5 m. Teoriškai jie atsparūs iki -30 ºC šalčiui, bet, kad sėkmingai peržiemotų, turėtų būti netoli vandens telkinio. Be to, turėtų būti sniego danga. Stiprius šalčius augalai iškęs tik tada, jei šie bus trumpalaikiai. Dirvai bambukaičiai nėra labai reiklūs, tinkamiausia - vidutinio derlingumo priesmėlis, todėl nederlinguose smėlynuose ar greitai išdžiūstančiose durpėse augs sunkiai ir tikrai nebus dekoratyvūs.
Iš sąlygiškai atsparesnių mūsų klimatui bambukų dar būtų galima paminėti didbambukį (Phyllostachys), o tiksliau - tik kai kurios augalus iš šios gausios genties. Tai kerotasis (Ph. humilis), gajusis (Ph. vivax), auksavagis (Ph. aureosulcata), juodasis (Ph. nigra) ir kt. Jau pavadinimas sako, kad jie yra aukštesni nei bambukaičiai ir gali pasiekti 2,5-6 m, o kai kurios rūšys (tik, žinoma, ne galinčios augti Lietuvoje) - net 30 m aukštį. Deja, nerašyta taisyklė yra tokia - kuo bambuko rūšis aukštesnė, tuo mažiau atspari mūsų klimatui. Minėtais didbambukiais, jeigu labai norėsite, kad jie sode augtų ne kaip vienmečiai augalai, teks labiau pasirūpinti - sodinti nuo šaltų žiemos vėjų apsaugotoje vietoje ir kruopščiau pridengti. Kasmet reikėtų mažinti dangos storį ir juos stebėti. Didbambukiai atlaiko apie -25 ºC šaltį.
Lietuvoje kartais bandoma auginti ir kitus bambukus, iš kurių minėtinos kai kurios pusbambukio (shibataea), arundinarijos (Arundinaria), sazų (Sasa), Pleioblastus ir kitos rūšys. Bet dauguma yra „kieti riešutėliai“ ir dar neteko jų matyti sėkmingai augančių Lietuvoje.
Bambukai kaip kambariniai augalai
Tas bambukų rūšis, kurios nežiemoja lauke, galima auginti kaip kambarinius augalus uždarose patalpose. Žinoma, ir čia jų stiebai bus žemesni ir plonesni, nes yra visai kitokia Saulės spinduliuotė. Bet auga tikrai greičiau, negu kiti augalai. Statyti reikėtų šviesiose vietose, gausiai tręšti ir būti pasiruošusiais karpyti stiebus ir šakutes. Suformuoja kompaktišką lają. Labai originalus augalas, suteikiantis žavesio įvairių stilių interjeruose, ypač rytietiškame. Tik vienas momentas nepatogus - nuolatos geltonuoja ir krenta lapai (jie yra trumpaamžiai).
Manoma, kad jeigu namuose ar darbo vietose auginsite blyškiąją draceną, jūsų tikrai neaplenks laimė ir sėkmė. Blyškioji dracena (Dracaena sanderiana) panaši į krūmelį, labai lengvai prižiūrimas, greitai auga, gali būti įvairiai formuojama. Užauga iki 1,5 m aukščio. Ji mėgsta šviesą, tačiau ne tiesioginius saulės spindulius, mat jie gali pažeisti lapus. Tuomet augalas pradės nykti. Apskritai, verčiau mažiau saulės nei jos per daug. Laimės bambukai iš pradžių auginami vandenyje, o vėliau, kai pasirodo šaknys, juos reikėtų perkelti į dirvožemį. Žemę dracenai rinkitės atidžiai. Labiausiai tiks pusiau rūgšti, skirta dekoratyviniams augalams. Tinkamiausias vanduo - minkštas. Atkreipkite dėmesį laistydamos, kad žemė neperdžiūtų, bet ir nebūtų visuomet įmirkusi. Labiausiai akį traukia įvairiai suformuoti blyškiosios dracenos stiebeliai. Tačiau šis darbas reikalauja įgūdžių ir patirties. Turint galvoje tai, kad šios dracenos linksta į šviesos šaltinį, jos formuojamos tam tikru metu vis atsukant į šviesą. Ypač dracenoms kenkia chloruotas vanduo su įvairiomis priemaišomis, kuriuo laistant, augalas palaipsniui silpsta ir nyksta, todėl daug kur patariama rinktis distiliuotą. Geltoni lapai signalizuoja, kad blyškioji dracena gauna per daug saulės ir per daug trąšų. Parudavę lapai atskleidžia, kad naudojate netinkamą vandenį, be to, augalui yra per sausa.
Reikėtų pridurti, kad šį egzotišką augalą, labai panorėjus, taip pat įmanoma užsiauginti. Tai, kad jie auga Lietuvoje ir gali iškęsti šalčius, įrodė ne vienas augintojas. Dabartinės bambukų rūšys yra atsparios ir beveik 30 °C šalčiui. Tai daugiamečiai augalai, todėl juos galite auginti ne tik lauke, bet ir namuose. Gražiai vešintys puikiai papuošia aplinką. Tiesa, reikėtų pasirinkti tokią rūšį, kuri neužaugs labai aukšta. Bambukai mėgsta šilumą ir saulės šviesą, bet juos reikia nuolat kruopščiai karpyti ir formuoti, nepamiršti laistyti, patręšti. Tikrai įvertins šiltą ir drėgną orą. Augančiuosius lauke šaltuoju sezonu būtinai atidžiai uždenkite, kad neiššaltų ir kitais metais džiugintų savo grožiu.
Alternatyvos tikriems bambukams
Prekybos centruose bambukų pavadinimu pardavinėjami susukti arba tiesūs stiebai, su gerai matomais bambliais. Tai dracenos (Dracaena sanderiana). Belapis stiebas išoriškai panašus į bambukų stiebą. Bet kai jis pradeda augti, įsitikinsime, kad tai visai kitas augalas.
Lauke gerai žiemojančios iš Vidurio ir Pietų Japonijos kilusios reinutrės, anksčiau vadintos rūgtimis (rūgtinių - Polygonaceae šeima) taip pat dažnai yra vadinamos bambukais. Jos auga labai greitai, statūs stiebai pasiekia kelių metrų aukštį, o plinta greitai, kaip ir bambukai.
O aš, mėgstantiems bambukus, siūlau pasisodinti paprastąjį varputį. Tai yra tikrų bambukų giminaitis, daugiametė žolė, žydėjimo metu pasiekianti 1,2 m aukštį, paplitusi visoje Europoje ir Azijoje (išskyrus atogrąžų sritis). Nepaprastai gaji - auga visur: dykvietėse, pievose, daržuose. Šakniastiebiais greitai plinta į visas puses. Lapai ir stiebai yra geras pašaras galvijams, o šakniastiebiai sukaupia tiek maistingų medžiagų, kad galima valgyti vietoj daržovių. Taip pat iš šakniastiebių gaminami vaistiniai preparatai naudojami sergant šlapimo pūslės uždegimu, šlapimo pūslės ir inkstų akmenlige, bronchitu. Liaudies medicinoje varpučiais gydomas reumatas, podagra, odos ligos. Varpučiai maišomi su kitomis vaistažolėmis ir naudojamas net kepenų cirozės gydymui. Ar nevertas dėmesio ir pagarbos toks augalas? Suprantu, jeigu pasodinsime kaimo sodyboje, būsime nesuprasti, nes aplinkui visur jo yra prižėlę. Bet jei pasodinsime daugiabučio namo dešimto aukšto balkone, tikrai sukurtume originalią aplinką. Ir priežiūra būtų paprasta - juk tai mūsų klimato augalas. Manau, žiemą nežūtų ir gėliapuodyje pasodintas. Aš jau pasisodinau ir rudenį pasidalinsiu su Jumis savo patirtimi.
