Nėštumas - tai nuostabus laikas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Vienas iš labiausiai pastebimų nėštumo požymių yra pilvo augimas. Tačiau, kada ir kaip pradeda didėti pilvas, kokie veiksniai tai lemia ir kada reikėtų sunerimti? Šiame straipsnyje atsakysime į visus šiuos klausimus ir pateiksime išsamų gidą apie pilvo augimą nėštumo metu.
Kada pradeda didėti pilvas nėštumo metu?
Nors nėra vieno konkretaus laiko, kada visoms nėščiosioms pradeda rodytis pilvas, paprastai tai įvyksta pirmojo trimestro pabaigoje arba antrojo trimestro pradžioje, maždaug 12-16 nėštumo savaitę. Tačiau svarbu suprasti, kad pilvo augimas nėštumo metu yra labai individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Pradžioje pilvas gali padidėti dėl padidėjusio maisto ir skysčių suvartojimo. Pats vaisius pakankamai didelis, kad imtų matytis iš išorės, pasidaro tik antrajame trimestre. Jeigu Jūs turite gerai išvystytus pilvo raumenis, pilvas didėti pradės vėliau. Jeigu tai ne pirmas Jūsų nėštumas, pilvukas pasirodys anksčiau.
Vienų nėščiųjų pilvukas pradeda pūpsoti gana anksti, kitoms pasirodo ganėtinai vėlai. Įprastai pilvas apvalėti pradeda nuo 12-18 nėštumo savaitės: tuo metu gimda pradeda plėstis virš gaktikaulio. Būtent tokius duomenis įvairiose apklausose nurodė moterys, besilaukiančios pirmagimio. Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug nuo ketvirtojo mėnesio) pajusite lengvus pirmuosius vaisiaus judesius, primenančius plazdėjimą. Tiesa, neretai tai ar aplinkiniai pastebi nėštumą priklauso ir nuo pačios nėščiosios.
Antro ir trečio nėštumo metu pilvas būna didesnis. Tyrimai rodo, kad laukiantis pirmagimio moters pilvas yra pastebimai mažesnis nei vėlesnių nėštumų metu. Tai nulemia nėštumo hormonai ir pilvo raumenys. Kai tik moteris pastoja, jos organizme padaugėja moteriško hormono progesterono. Tai, savo ruožtu, sukelia pabrinkimą ir dėl to pilvas gali padidėti gerokai anksčiau, lyginant su gimda. Kai moteris laukiasi antro ar trečio kūdikio, tai nutinka gerokai greičiau. Dėl padidėjusios gimdos įsitempia pilvo raumenys ir raiščiai, ir nors po gimdymo jie vėl susitraukia, tačiau visam laikui tampa nebe tokie standūs. Tai reiškia, kad antrąjį ir paskesnius nėštumus jie yra elastingesni. Kai kurių moterų pilvai atrodo didesni antru ir vėlesniais nėštumais, nes pilvo sienos raumenys jau būna labiau prasiskyrę ir neturi tokios įtampos, kaip prieš pirmąjį nėštumą.
Diastazė. Daugiavaisis nėštumas. Kartais nėščiosioms dar pirmąjį trimestrą atrodo, kad pilvas jau pradėjo augti, bet labiau tikėtina, kad pagrindiniai kaltininkai - tiesiog pilvo pūtimas, dujų kaupimasis. Jeigu moteris turi antsvorio arba jai diagnozuotas nutukimas, iki pat trečiojo trimestro suapvalėjęs pilvukas gali būti nepastebimas.
Pirmą kartą gimdančioms moterims pilvas dažniausiai pradeda matytis apie 5 nėštumo mėnesį (apie 20 savaitę). Antrą kartą gimdančioms pilvas gali pradėti ryškėti šiek tiek anksčiau, nes pilvo sienos raumenys jau būna labiau prasiskyrę ir neturi tokios įtampos, kaip prieš pirmąjį nėštumą. Tačiau tai tik bendros tendencijos, o realus laikas gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktorių.
Veiksniai, lemiantys pilvo augimą
Pilvo augimui įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant:
- Kūno svoris prieš pastojimą: Moterims, turinčioms mažesnį kūno svorį prieš nėštumą, pilvas gali pasirodyti anksčiau.
- Mityba nėštumo metu: Subalansuota mityba, turinti įtakos vaisiaus vystymuisi, atsispindi ir pilvo augime.
- Vaisiaus vystymosi eiga: Vaisiaus augimo tempas tiesiogiai veikia pilvo dydį.
- Pilvo raumenų stiprumas: Gerai išvystyti pilvo raumenys gali ilgiau „slėpti“ nėštumą.
- Nėštumų skaičius: Jei tai ne pirmas nėštumas, pilvas gali pasirodyti anksčiau dėl jau išsitampiusių pilvo raumenų.
- Vaisiaus padėtis: Vaisiaus padėtis gimdoje taip pat gali paveikti pilvo formą ir dydį.
- Vaisiaus vandenų kiekis: Vaisiaus vandenų kiekis gali kisti visą nėštumo laikotarpį.
- Gimdos ypatumai: Pavyzdžiui, jeigu gimdoje yra miomų, jos didina gimdos apimtį. Tada nėštumas iš pažiūros gali atrodyti didesnis, nei yra iš tikrųjų.
- Motinos svoris: Moterims, turinčioms antsvorio, pilvas gali būti sunkiau pastebimas.
Svarbu pažymėti, kad pilvo dydis ir būsimo vaikelio dydis paprastai yra nesusiję dalykai. Kartais iš pilvo dydžio galima pasakyti, ar laukiatės daugiau nei vieno vaiko.
Smulkus sudėjimas reiškia, kad pilvas atsikišęs. Mažos moterys dažnai turi didesnius, labiau atsikišusius pilvus, nei didesnio ūgio nėštukės. Tai lemia visai ne vaisiaus dydis. Trumpas liemuo reiškia, kad negimusiam kūdikiui yra mažiau vietos tarp dubens ir šonkaulių, tad nelieka kito pasirinkimo, kaip augant mažyliui pilvui plėstis į priekį. Jeigu moteris yra aukšta, jos gimda išlieka siaura ir pilvas atrodo mažesnis.
Ypač liesos mamos išlieka liaunos. Įtakos pilvo formai ir dydžiui turi ir pastebimas liesumas ar antsvoris. Jeigu kūno masės indeksas yra mažiau nei 18,5 ar virš 30, nėščia moteris rizikuoja susidurti su komplikacijomis, tokiomis kaip aukštas kraujo spaudimas. Ekspertai teigia, kad smulkus kūno sudėjimas gali lemti labai nedidelį pilvą.
Kuo didesnis tėtis, tuo didesnis moters pilvas. Tėvų sudėjimas dažnai siejamas su kūdikio gimimo svoriu, todėl daugelis moterų mano, kad nuo to priklauso jų pilvo forma ir dydis. Tačiau mama, kuri gimė 3 kg, ir tėtis, kuris gimė 4 kg, nebūtinai susilauks 3,5 kg sveriančio kūdikio.
Vaisiaus vandenys ir nėštumas. Vaisiaus vandenų kiekis kinta visą nėštumo laikotarpį. Ar jų pakanka, ar per daug, gydytojai įvertina ultragarsu. Jei nustatoma, kad per daug, ieškoma priežasčių bei atliekami papildomi tyrimai. Gausių vaisiaus vandenų priežastis taip pat gali būti sutrikusi jo raida. Kai vaisiaus vandenų per mažai, tikrinama, ar jie nėra nutekėję. Taip pat tiriama, ar ne per mažas vaisius (tada galimas placentos nepakankamumas), ar būsimasis vaikelis turi abu inkstus, ar nesutrikusi jų raida, nes gaminant vaisiaus vandenis dalyvauja ir jis pats. Jei inkstų sandara neįprasta, tai atsiliepia vandenų kiekiui.
Pilvo raumenų diastazė: ne tik estetinė problema
Dėl to neretai kalta pilvo raumenų diastazė, kuri, pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos Giedrės Stundžaitės-Baršauskienės, nėra vien estetinė problema - diastazė smarkiai padidina pilvo sienos išvaržų riziką.
„Diastazė - tai tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas, kuris įvyksta nėštumo metu, kai vystantis vaisiui didėja gimda. Pilvo raumenys išilgai bambos linijos yra sujungti sausgysliniu audiniu, vadinamąja baltąja linija. Kai spaudimas į raumenis pasidaro per didelis, baltoji linija išsiplečia. Taip besivystančiam kūdikiui atsiranda daugiau vietos. Deja, bet pasibaigus nėštumui baltoji linija ne visada savaime susitraukia, o pilvukas taip ir lieka atsikišęs. Paprastai moterys sako, kad iš ryto pilvas atrodo lygus, o vos tik pavalgius ar atsigėrus iš karto išsipučia. Deja, tai nėra vien estetinė problema“, - pasakoja gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas (diastazė) - beveik trečdaliui nėščiųjų pasitaikanti būklė, kuri gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, pasunkinti atsistatymą po gimdymo ar sukelti rimtų sveikatos problemų. Nuolatinis nepasitenkinimas savo išvaizda ir atsikišusio pilvuko slėpimas po laisvais drabužiais - tai tik ledkalnio viršūnė. Didelio laipsnio diastazė dažnai susijusi su varginančiu juosmeninės nugaros dalies skausmu, dubens dugno silpnumu, netaisyklinga laikysena, šlapimo nelaikymu, nuolatiniu vidurių užkietėjimu ar net išvaržų susidarymu. Dėl susilpnėjusios pilvo apsaugos ir esant dideliam išsiskyrimui kyla pavojus patirti vidaus organų sužeidimų.
Paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais pilvo raumenų išsiskyrimas lydi kone kiekvieną nėščiąją. Šis reiškinys laikomas įprastu, nes didėjantis vaisius ir placenta tempia visus pilvo raumenis. Tačiau, jei praėjus ilgesniam laikui po gimdymo vis dar jaučiate tarpą pilve, vertėtų kreiptis į specialistus ir pasitikrinti - gali būti, kad turite vienokio ar kitokio laipsnio diastazę.
Dažna neįtaria. Dauguma moterų nėra net girdėjusios apie galimą raumenų išsiskyrimą po gimdymo. Kadangi ši būklė nesukelia ryškių tiesioginių nusiskundimų, atsikišęs pilvukas priimamas, kaip neatsiejamas nėštumo palikimas. Tik po ilgų bandymų jį sumažinti ir nepasiekus norimo rezultato, moterys pradeda naršyti internete, teirautis kitų mamų patirčių. Taip po truputį priartėja prie savidiagnozės - prasisikyrusi pilvo siena.
Nors pasaulinėje medicinos praktikoje ši būklė gerai žinoma ir ne vienoje Europos šalyje pagimdžiusią moterį konsultuoja kineziterapeutas, Lietuvoje pilvo raumenų būklės įvertinimas - retas atvejis. Pasak kineziterapeutės Mildos Navaslauskaitės, pati kineziterapija Lietuvoje dar tik skinasi kelią gydymo sistemoje, todėl gauti nemokamą specialisto konsultaciją yra sunku. Dauguma šeimos gydytojų pripažįsta, kad žinių apie tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimą (diastazę) trūksta - ji mūsų šalyje vis dar laikoma daugiau estetine, o ne sveikatos problema. Įtardami šią diagnozę medikai siunčia pacientes tiesiai chirurgo arba plastikos chirurgo konsultacijai.
Chirurgas dažniausiai pasiūlo chirurginį gydymą, kuris kai kuriais atvejais (esant didelio laipsnio raumenų išsiskyrimui) yra nemokamas. Deja, chirurginė intervencija turėtų būti svarstoma tik kraštutiniu atveju, kai kiti metodai yra neveiksmingi, nes kiekviena tokia procedūra, palieka pėdsakų kūne, dėl kurių po to gali kilti kitų sveikatos problemų. Taip pat operacija rekomenduojama tik toms, kurios nebeplanuoja pastoti.
Kineziterapeutė M.Navaslauskaitė savo praktikoje dažniausiai pastebi, kad dėl diastazės kreipiasi smulkaus sudėjimo moterys, kurioms gimė stambūs mažyliai arba nėštumas buvo daugiavaisis. Ji teigia, kad reikšmės turi ne tik pilvo dydis, bet ir forma: išsiskyrimas pasitaiko dažniau, jeigu priekinė pilvo siena nėštumo metu buvo smarkiai atsikišusi į priekį, pilvas - siauras. „Taip pat labai svarbus rizikos faktorius diastazei - dažni gimdymai, ypač, kai gimsta pametinukai. Neretai gimus pirmam mažyliui moteris nespėja atsistatyti, sutvirtinti savo raumenyno, dėl to antrasis nėštumas išprovokuoja arba padidina diastazę, sukelia kitas nemalonias būkles. Raumenys gali prasiskirti nėštumo pabaigoje dažnai kosint, čiaudint ar dėl didelės ir staigios pilvo raumenų apkrovos - keliant sunkius daiktus, vaikus. Teko konsultuoti ir profesionalias sportininkes, kurioms pilvo raumenys išsiskyrė dėl labai aukšto raumenų tonuso ir per didelių fizinių krūvių besilaukiant, todėl nei viena moteris nėštumo metu negali būti tikra, kad šios būklės pavyks išvengti“, - teigia kineziterapeutė.
Daugelyje užsienio šaltinių teigiama, kad po gimdymo raumenų išsiskyrimą turėtų patikrinti prižiūrintis specialistas. Lietuvoje tokią apžiūrą įprastai atlieka šeimos gydytojas moteriai pačiai pageidavus. Deja, išsamesnės informacijos ginekologai, akušerės šia tema nesuteikia. „Man dėl to labai gaila, nes jie yra būtent tie žmonės, kurie geriausiai išmano nėščiosios ir gimdyvės kūno pokyčius, be jų nepraeina nė vienas gimdymas, todėl tiesioginio kontakto su gimdyve ir jos šeimos nariais metu būtų galima bent jau užsiminti, duoti lankstinuką, patarti, kur kreiptis pastebėjus, jog raumenys po gimdymo neatlieka savo funkcijos taip, kaip turėtų“, - svarsto kineziterapeutė.
Internete galima rasti vaizdo įrašų, mokančių, kaip pasitikrinti savo pilvo raumenų būklę. Tačiau kineziterapeutė pataria konsultuotis su specialistu: jis padės tiksliai nustatyti diastazės laipsnį ir atsakys į visus rūpimus klausimus. Ji pastebi, kad kineziterapeutų, dirbančių su moterimis po gimdymo ir padedančiu spręsti diastazės problemą, Lietuvoje nėra daug, todėl renkantis specialistą, rekomenduoja įsitikinti, ar jis turi patirties šioje srityje.
Nedelsti - kreiptis. Raumenų būklės patikrą rekomenduojama atlikti po gimdymo praėjus maždaug 6-8 savaitėms, kai visiškai susitraukia ir išsivalo gimda. Nors prasiskyrimas ir vėliau gali savaime sumažėti, tačiau kuo anksčiau jis pastebimas, tuo efektyvesnis gydymas. Diagnozavus diastazę reikia nedelsiant pradėti korekciją specialiais pratimais ir imtis atsargumo priemonių, padėsiančių išvengti būklės blogėjimo.
Skausmas ir stuburo problemos
„Moterys, kurioms susiformuoja diastazė, dažnai skundžiasi skausmu ar tempimo jausmu, atsirandančiu sportuojant, keliant sunkius daiktus, netgi kosėjant. Organizmas, siekdamas išvengti skausmo, krūvį natūraliai perkelia į kitą vietą. Taip apkraunamas nugaros raumenynas, formuojasi ydinga laikysena, gali atsirasti stuburo pakitimų“, - pasakoja gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Pas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojus operuotis diastazių pacientes neretai atsiunčia neurologai ir pilvo chirurgai. Dėl diastazės gali net atsirasti stuburo pakitimų, teigia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedrė Stundžaitė-Baršauskienė.
Pilvo dydžiui įtakos daro taip pat būsimos mamytės apkūnumas. Aukšta ir apkūni moteris kartais net ir pati nepastebi savo nėštumo, ypač jei yra vyresnio amžiaus ir trinka mėnesinių ciklas. Ar pilvas didelis, taip pat lemia gimdos ypatumai. Pavyzdžiui, jeigu gimdoje yra miomų, jos didina gimdos apimtį. Tada nėštumas iš pažiūros gali atrodyti didesnis, nei yra iš tikrųjų. Pilvo dydžiui, be abejo, įtakos turi vaisių skaičius. Jei būsimoji mama nešioja du ar tris vaikučius, pilvas bus didesnis.
Kai kurių nėštukių pilvas būna iškart po krūtine. Tai rodo, kad placenta įsitvirtino aukštai, dėl to vaisius, kuris su placenta sujungtas virkštele, taip pat įsitvirtinęs aukštai.
Gresia pilvo išvaržos
Negydant diastazės, laisvą plotą pilve užima žarnynas, todėl moters pilvas ir atrodo lyg išpūstas, vargina pilvo pūtimas. Plati ir išplonėjusi baltoji linija tampa silpnąja organizmo dalimi - šioje zonoje moterims gali pradėti formuotis pilvo sienos išvaržos, kurias gali išprovokuoti ir sunkesnio daikto pakėlimas.
„Pilvo išvaržos gydomos chirurginiu būdu. Kai jau atsiranda išvaržų, gydymas ir gijimas yra sudėtingesnis, todėl pacientėms rekomenduojama „sukabinti“ ilguosius pilvo raumenis ir taip užkirsti kelią išvaržoms ir kitoms komplikacijoms“, - pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja.
Ar fiziniai pratimai ir masažai sumažina diastazę?
„Fizinis krūvis stiprina raumenis, tačiau nedaro įtakos sausgysliniam audiniui, todėl nei sportas, nei masažai, nei korsetai nepadės sumažinti pačios diastazės. Šiuo atveju vienintelis efektyvus gydymo būdas yra chirurginė operacija“, - sako plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Anot gydytojos, diastazė nėra retas reiškinys, ji pasireiškia šešioms iš dešimties gimdžiusių moterų, tik daugelis tai priima kaip natūralią nėštumo pasekmę. Efektyvių prevencijos priemonių, padedančių užkirsti kelią raumenų išsiskyrimui, taip pat nėra. Diastazė gali atsirasti ir labai sportiškoms, ir nesportuojančioms moterims.
Kineziterapeutė akcentuoja, kad efektyviausia gydyti diastazę pirmąjį pusmetį po gimdymo, tačiau suteikia vilties ir seniau gimdžiusioms. „Esu dirbusi su pacientėmis, kurioms diastazė buvo diagnozuota 4-7 metai po gimdymo, arba jos kreipėsi po antrojo, kai po pirmojo gimdymo ir diastazės atsiradimo buvo praėję ne vieneri metai. Beveik visais atvejais galima pagerinti situaciją fiziniais pratimais ir kitomis natūraliomis technikomis. Kuo daugiau laiko po gimdymo praėję - tuo daugiau pastangų gali tekti įdėti atstatant raumenų būklę, bet tai daugiausiai priklauso nuo pačios moters motyvacijos,” - patirtimi dalijasi kineziterapeutė M.Navaslauskaitė.
Gydymo metu kineziterapeutė rekomenduoja stiprinti giliuosius raumenis, atlikti liemens stabilizacijos, skersinio pilvo raumens pratimus. Taip pat reikėtų nepamiršti ir pilvinio kvėpavimo, dubens dugno raumenų stiprinimo technikų. Patartina vengti atsilenkimų, tiesaus atsisėdimo iš gulimo padėties ir kitų panašių judesių, kurių metu stipriai apkraunami tiesieji pilvo raumenys.
Chirurginis gydymas ir pasiruošimas jam
„Diastazės panaikinimo operacija, kurios metu suartinami pilvo tiesieji raumenys, nėra kontraindikacija kitam nėštumui. Tiesiog tikėtina, kad per kitą nėštumą diastazė atsinaujins ir operaciją reikės pakartoti“, - sako plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Dažniausiai tokios operacijos atliekamos 30-45 metų moterims, kurios nebeplanuoja nėštumų. Atlikus operaciją, bamba nepakeičia savo pozicijos, todėl jei reikia, vėliau moteriai galima atlikti laparoskopines operacijas.
„Idealiu atveju raginame pacientes prieš operaciją numesti antsvorį. Tačiau atliekame ir kombinuotas operacijas - galime pašalinti susikaupusius riebalus nuo šonų, taip pat virš bambos. Drastiško riebalų nusiurbimo, ypač priekinėje pilvo sienos pusėje, neatliekame, kad nebūtų sutrikdyta odos kraujotaka“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Diastazės operacijos atliekamos taikant bendrinę nejautrą. Jos užtrunka 2-4 valandas. „Kadangi nuo diastazės kenčia paprastai neseniai vaikų susilaukusios moterys, gydymą planuojame, kai pasibaigia žindymo periodas, kad operacijos metu naudojami vaistai nebūtų perduodami kūdikiui su mamos pienu“, - atkreipia dėmesį gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Anot gydytojos, pirmosiomis dienomis dėl susiūtų raumenų būna tempimo pojūtis pilve, tačiau ilgainiui jis praeina. Mėnesį moteris turi dėvėti specialų korsetą. Kol audiniai visiškai nesugyja, reikėtų susilaikyti nuo fizinių pratimų, kuriuos atliekant įsitempia pilvo raumenys, taip pat nekilnoti sunkesnių nei 5 kg daiktų.
Pilvo plastikos operacija atliekama pritaikius bendrąją nejautrą. Riebalų nusiurbimo būdu sumažinamas pilvo srities poodinio riebalinio audinio kiekis, pašalinamas odos perteklius, sutvirtinami pilvo sienos raumenys. Praėjus kelioms savaitėms, pacientės paprastai grįžta prie savo įprasto gyvenimo ritmo, tik dėvi elastinę kompresinę juostą ar korsetą (apie 4 savaites po operacijos). Aktyviau sportuoti rekomenduojame, tik praėjus 6 savaitėms po operacijos. Pooperacinis randas formuojasi nuo 6 iki 12 mėn., lieka kūno spalvos pjūvio linija aplink bambą bei pilvo apačioje bikini srityje. Labiausiai pilvo plastiką rekomenduojame atlikti po to, kai moteris baigs šeimos planavimą. Tuomet operacijos metu pasiektas estetinis pilvo vaizdas moterį džiugins ne vienerius metus.
Grožis ir sveikata
Kai kurios moterys smarkiai išgyvena dėl po nėštumo pakitusių kūno formų. Būna, kad pradeda gėdytis savo kūno, vengti intymumo, o tai tiesus kelias į krizę šeimoje. „Diastazių operacijų metu suformuojame pilvo kontūrą, moterys atgauna liemenį. Tai sustiprina moters pasitikėjimą savimi, teigiamai veikia jos ir visos šeimos psichologinę sveikatą. Tai irgi labai svarbu“, - pabrėžia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
Nėštumas gali lemti ir padidėjusį plaukuotumą. Nėštumo metu pasikeičia hormonų koncentracija, lemianti įvairius kūno ir savijautos pokyčius. Hormonų koncentracija pradeda po truputį normalizuotis iškart po gimdymo, todėl moterys gan greitai pastebi, kad plaukuotumas ima keistis. Baimintis nereikėtų, nes gausesnis plaukų slinkimas po gimdymo yra normalu. Atsinaujinant įprastam plaukų augimo ir slinkimo ciklui, išslenka visi nėštumo metu „užsilaikę“ plaukai.
Lygiagrečiai pastebime, kad genda dantys, sluoksniuojasi nagai. Tai gali būti susiję su pakitusia hormonų pusiausvyra, taip pat su reikiamų mikroelementų, pavyzdžiui, kalcio ar magnio, trūkumu.
Grožis irgi gydo. Kai kurios moterys smarkiai išgyvena dėl po nėštumo pakitusių kūno formų. Būna, kad pradeda gėdytis savo kūno, vengti intymumo, o tai tiesus kelias į krizę šeimoje. „Diastazių operacijų metu suformuojame pilvo kontūrą, moterys atgauna liemenį. Tai sustiprina moters pasitikėjimą savimi, teigiamai veikia jos ir visos šeimos psichologinę sveikatą. Tai irgi labai svarbu“, - pabrėžia.

Nėštumo kalendorius: dvidešimt aštunta savaitė
Gimdos dugno aukštis: kaip matuojamas pilvo augimas? Pilvo augimas nėštumo metu matuojamas naudojant vadinamąjį gimdos dugno aukštį. Atsigulus, gydytojas išmatuoja ilgį nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus. Pradedama matuoti nuo 20-os nėštumo savaitės. Galioja taisyklė, kad gimdos dugno aukštis atitinka nėštumo savaitę, plius minus 2 cm. T. y. jeigu Jūs esate 28-oje nėštumo savaitėje, gimdos dugno aukštis turėtų būti 26-30 cm. Tačiau atminkite, kad net ir nukrypimas nuo šios taisyklės dar jokiu būdu nereiškia, kad kažkas negerai. Dėl to visuomet konsultuokitės su gydytoju, kuris, reikalui esant, atliks papildomų tyrimų.

Kietas pilvas nėštumo metu: kada sunerimti? Kai laukiantis kūdikio moters pilvas tampa kietas kaip akmuo, tai gali sukelti įvairių emocijų - nuo lengvo susierzinimo iki rimto nerimo. Kietas pilvas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali atsirasti tiek ankstyvoje, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje. Kartais tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į gimdos augimą ar laikini fiziologiniai pokyčiai, tačiau kartais tai gali būti ir ženklas, jog organizmas ruošiasi gimdymui ar signalizuoja apie komplikacijas. Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normalu, o kada verta sunerimti.
Kas laikoma „kietu pilvu“? Terminas „kietas pilvas“ dažnai vartojamas apibūdinti pojūtį, kai gimda ir aplinkiniai audiniai įsitempia ir tampa kieti liečiant. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai praeina savaime.
Dažniausios priežastys, kodėl nėštumo metu pilvas sukietėja: Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių sąrėmiai): Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių nėščiosios jaučia, kad jų pilvas tampa kietas. Braxton-Hicks sąrėmiai dar vadinami „netikrais“ arba „treniruotės“ sąrėmiais - tai gimdos raumenų susitraukimai, kuriuos organizmas naudoja pasiruošti artėjančiam gimdymui. Jie gali prasidėti jau nuo antrojo trimestro, bet dažniau jaučiami trečiame trimestre. Braxton-Hicks sąrėmiai paprastai būna: Nereguliarūs Neskausmingi arba lengvai nemalonūs Trunkantys trumpai (iki minutės) Pranykstantys keičiant kūno padėtį ar pailsėjus Gimdos augimas ir įtampa pilvo sienoje: Kai gimda auga ir tempia aplinkinius audinius bei raiščius, moteris gali jausti spaudimą ir įtampą pilve. Šis tempimas ypač pastebimas antrojo trimestro pradžioje, kai kūnas greitai keičiasi. Virškinimo sistemos pokyčiai ir vidurių pūtimas: Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių sulėtėja virškinimo sistema. Progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir žarnyną, todėl dažniau kaupiasi dujos, atsiranda pilvo pūtimas ir net spazmai. Įtempti raumenys ir laikysenos pokyčiai: Kai pilvas didėja, pasikeičia laikysena, o tai sukelia papildomą apkrovą raumenims - ypač pilvo sienai ir nugarai. Priešlaikinio gimdymo rizika: Svarbiausia priežastis, dėl kurios būtina atkreipti dėmesį į kietą pilvą - tai galimas priešlaikinio gimdymo požymis.
Kada dėl sukietėjusio pilvo reikėtų sunerimti? Nors dauguma pilvo sukietėjimo atvejų nėštumo metu yra nekenksmingi, kartais tai gali būti pirmasis signalas apie galimas komplikacijas. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei pasireiškia: Reguliarūs, dažnėjantys ir stiprėjantys pilvo sukietėjimai Skausmingas susitraukimas, jaučiamas ne tik pilve, bet ir nugaroje ar kryžkaulio srityje Kraujavimas iš makšties ar rudos/rožinės išskyros Vandeningų išskyrų pasirodymas (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas) Spaudimo jausmas į dubens sritį, tarsi vaisius stumtųsi žemyn
Ką daryti, jei pilvas nėštumo metu dažnai sukietėja? Jei pilvas sukietėja dažnai, nuolat, ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, kreipkitės į gydytoją. Namų priemonės ir savipagalba: Pakeiskite kūno padėtį. Gerkite daugiau vandens. Atlikite gilaus kvėpavimo pratimus. Šilta vonia ar dušas (ne karšta!) Išvenkite pervargimo ir streso. Reguliarus lengvas judėjimas.
Nėštumo savaitės ir trimestrai: trumpas gidas. Prieš gilinantis į pilvo augimo klausimą, svarbu susipažinti su nėštumo skaičiavimo sistema. Nėštumas trunka apie 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Šis laikotarpis skirstomas į tris trimestrus: Pirmas trimestras: 0-12 savaitės. Šiuo metu vyksta intensyvus embriono vystymasis, formuojasi organai ir sistemos. Antras trimestras: 13-28 savaitės. Kūdikis auga ir stiprėja, o būsimos mamytės savijauta dažnai pagerėja. Trečias trimestras: 29-40 savaitės. Vaisiaus augimas spartėja, ruošiamasi gimdymui.

Kūno svorio augimas nėštumo metu. Svorio augimas nėštumo metu yra natūralus ir būtinas procesas, užtikrinantis vaisiaus vystymąsi. Rekomenduojamas svorio prieaugis priklauso nuo moters KMI (kūno masės indekso) prieš nėštumą:
- Jeigu pastojimo metu Jūsų KMI buvo vidutinis (18,5-24,9), pirmojo trimestro metu turėtumėte priaugti po 0,4-2,1 kg per savaitę, antrojo ir trečiojo trimestro metu - po 0,4-1 kg per savaitę.
- Jeigu Jūsų KMI pastojimo metu buvo 18,5 ar mažesnis, per nėštumą turėtumėte priaugti maždaug 12,5-18,5 kg.
- Jeigu KMI buvo 25-29, per nėštumą kūno svoris turėtų padidėti 7-11,5 kg.
Pilvo nusileidimas prieš gimdymą. Artėjant gimdymo terminui, nėščiųjų pilvas gali staiga pasikeisti - šiek tiek pasmunka žemyn. Taip nutinka dėl to, kad vaisius apsiverčia žemyn galva ir ruošiasi gimdymui.

Vaisiaus judesiai: kaip stebėti? Nėra jokių griežtų normų, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą. Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai.
Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramybės, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min. Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą.
Yra du būdai, kaip stebėti vaisiaus judesius: Judesių serijų stebėjimas. Vaisiaus būklė gera, jei būdama aktyvi, nėščioji pajunta ne mažiau kaip 10 judesių per 12 val. Registravimas lentelėje. Pasirinkite Jums patogų laiką, tik pageidautina, kad kasdien tai darytumėte panašiu laiku ir ne trumpiau kaip 30 minučių. Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo metas - popietė ir vakaras. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 val.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas nėštumas yra individualus, todėl nereikėtų pernelyg nerimauti, jei pilvas pradeda matytis anksčiau ar vėliau nei tikėtasi. Tačiau yra keletas situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją: Jei pilvas visai neauga. Jei pilvas auga per greitai. Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą ar kraujavimą.

tags: #nestumas #plaukuotas #pilvas

