Skarlatina - tai ūminė bakterinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti vaikams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Šią ligą sukelia A grupės beta hemolizinio streptokoko bakterijos (Streptococcus pyogenes). Šios bakterijos taip pat gali sukelti gerklės ir tonzilių uždegimą, sinusitą, įvairias odos ar kitų organų infekcijas. Streptokokus dažniausiai aptinkama nosies ertmėje ir viršutiniuose kvėpavimo takuose. Dėl šios priežasties labai svarbu laikytis higienos - dažnai plauti rankas, neliesti veido ir vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis. Daugiametė sergamumo skarlatina analizė rodo, kad sergančiųjų išauga šaltuoju metų laikotarpiu. Šiemet (iki gruodžio 5 d.) Lietuvoje buvo užregistruoti 325 skarlatinos atvejai, iš jų 99,1 proc. Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio asmens, kuris serga angina, ar sveiko bakterijų nešiotojo. Užsikrėsti taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas. Negydoma ar netinkamai gydoma skarlatina gali sukelti rimtų komplikacijų.
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1-7 dienas, dažniausiai 2-3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo.
Simptomai
Pirmieji simptomai paprastai pasireiškia staiga: stiprus gerklės skausmas ir aukšta temperatūra, staigus karščiavimas (iki 39-40 ºC). Ankstyvojoje stadijoje liga primena anginą, nes pasireiškia karščiavimas, silpnumas, gerklės gleivinės paraudimas. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Skarlatinai yra būdingas visą kūną apimantis bėrimas, primenantis saulės nudegimą. Pirmiausiai smulkios raudonos dėmelės atsiranda veido srityje. Vėliau bėrimas plinta į rankas, krūtinę, nugarą bei kojas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6-9 dienas. Pradėjus gydymą, bėrimas dažniausiai išnyksta per savaitę, tačiau kartais gali užsitęsti iki 2 savaičių. Po 3-5 dienų oda gali pradėti šerpetoti, ypač delnų ir pėdų srityje.
Gydymas
Skarlatina - tai bakterinė infekcija, todėl tinkamiausias būdas ją įveikti - skarlatinos gydymas antibiotikais. Pagrindinis skarlatinos gydymo būdas - antibiotikai. Dažniausiai skiriamas penicilinas arba amoksicilinas. Gydymas įprastai trunka apie 10 dienų. Antibiotikai yra veiksmingiausia priemonė gydant skarlatiną. Antibiotikai, dažniausiai penicilinas arba amoksicilinas, naikina bakterijas, sukeliančias infekciją. Taip pat rekomenduojama daugiau ilsėtis, gerti pakankamai vėsių skysčių ir rinktis švelnų, gerklės nedirginantį maistą. Karščiavimui mažinti naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Negydoma infekcija gali sukelti širdies, inkstų ar sąnarių pažeidimus. Natūralūs metodai gali būti taikomi tik kaip papildoma priemonė - gerklės skalavimai, poilsis, pakankamas skysčių vartojimas.
SVARBU: antibiotikai vartojami tik gydytojui paskyrus. Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Maždaug po dviejų parų nuo gydymo pradžios ligonis paprastai nebegali užkrėsti aplinkinių. Užkrečiamasis laikotarpis dažniausiai baigiasi praėjus maždaug 24 valandoms po pirmosios antibiotikų dozės, todėl po šio laiko žmogus įprastai nebeplatina infekcijos.
Prevencija
Kadangi infekcija plinta oro lašeliniu būdu, t. y. kosint, čiaudint ar kalbant, didžiausias užsikrėtimo pavojus kyla darželiuose ir mokyklose. Per COVID-19 pandemiją matėme ir skiepų priešininkų mitingų, ir gana argumentuotų antivakseriškų straipsnių, galėjusių pasėti abejonę: ar tikrai tie skiepai tokie reikalingi? Antivakcininių judėjimų, paremtų žmonių baimėmis bei nežinojimu, istorija siekia ne vieną šimtmetį. Dėl šios priežasties labai svarbu laikytis higienos - dažnai plauti rankas, neliesti veido ir vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis. Higiena? Taip, būtent. Karštligiškai viską aplinkui mazgodami per pirmąjį pandemijos pusmetį ir vėliau šio įpročio neapleidę, nesusirgome galybe vadinamųjų „nešvarių rankų“ ligų: ne tik skarlatina, bet ir paprastu sezoniniu gripu, rotavirusu bei noravirusu. „Vienintelė patikima infekcijų prevencijos priemonė, - neslepia įsitikinimo vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė, - tai plauti, plauti ir dar kartą plauti rankas.
Skiepų nuo skarlatinos nėra. Nors skarlatina šiandien nebėra tokia pavojinga, kaip anksčiau, svarbu šią ligą vertinti rimtai. Taip, persirgus skarlatina, įprastai susiformuoja imunitetas. Tačiau skarlatina galima susirgti daugiau nei vieną kartą. Persirgus susiformuoja imunitetas tik tam konkrečiam A grupės streptokoko toksino tipui, tačiau šių tipų yra keli.
What is scarlet fever
Skarlatina ir skiepai
Skarlatina - tai infekcinė liga, kurią sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Šis mikroorganizmas išskiria toksiną, dėl kurio atsiranda būdingas skarlatinos bėrimas ir kiti skarlatinos požymiai. Skarlatina laikoma viena iš dažniausių bakterinių vaikų infekcijų. Deja, skiepų nuo skarlatinos nėra. Nors skarlatina šiandien nebėra tokia pavojinga, kaip anksčiau, svarbu šią ligą vertinti rimtai. Paprastai skarlatina trunka apie 7-10 dienų, tačiau dauguma sergančiųjų pradeda jaustis geriau jau po kelių dienų nuo antibiotikų vartojimo pradžios.
Iki XX a. susirgimai skarlatina, epidemijos, protrūkiai buvo plačiai paplitę pasaulyje. Mirštamumas nuo šios ligos buvo didesnis nei 30 proc. Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo XX a. Didžiojoje pasaulio dalyje mirtingumas nuo infekcinių ligų jau buvo sumažėjęs apie 80-90 proc. dar prieš sukuriant vakcinas. Nagrinėdami 1880-1970 m. pasaulio gyventojų mirtingumo dėl užkrečiamųjų ligų rodiklius, galime pastebėti, kad jie išties sumažėjo dar prieš atsirandant vakcinoms ar efektyviems vaistams. Iš principo tai gali būti paaiškinta paprastai: bendras žmonių gyvenimo lygis - aprūpinimas maistu, higienos sąlygos - tik gerėjo, tad ir ligos plito mažiau. Pavyzdžiui, vien atsikračius blusų ir žiurkių bei pelių, automatiškai mažėjo ir jų pernešamų ligų atvejų skaičiai. Ir maždaug tuo pačiu metu, kai 1796 m. „Vienintelė patikima infekcijų prevencijos priemonė, - neslepia įsitikinimo vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė, - tai plauti, plauti ir dar kartą plauti rankas. Tačiau tikrasis atsakymas į klausimą slypi skaičiuose. Statistika, rodanti mirčių kiekį, skaičiuoja šias mirtis šimtui tūkstančių gyventojų ir - paimkime, pavyzdžiui, kokliušą - JAV statistikos departamento duomenimis, ikivakcininiais laikais siekė 10-20 mirčių 100 tūkst. žmonių kasmet. Pradėjus vakcinaciją, šių mirčių skaičius 2014 m. Toli važiuoti nereikia, pažiūrėkime Lietuvos statistiką, pateikiamą Lietuvos higienos instituto (HI). Jo duomenimis, šalyje 1960 m. buvo itin didelis sergamumas kokliušu- 10 tūkst. gyventojų teko net 28 susirgimai. „Panašiu metu Lietuvoje buvo pradėta skiepyti DTP (difterija-stabligė-kokliušas) vakcina, - nurodo HI ataskaita „Lietuvos visuomenės sveikatos būklės pokyčiai per šimtmetį“, - ir nuo to laiko sergamumas kokliušu ėmė mažėti. Po 1960 m. sergamumas šia liga smarkiai mažėdamas 1973 m. pasiekė 0,4/10 tūkst. reikšmę (arba 4 susirgimus 1 tūkst. Tymai? Prašom. „(XX) šimtmečio antrojoje pusėje neužregistruotas nė vienas mirties atvejis nuo tymų, - teigia ataskaita. - Galima daryti prielaidą, kad toks drastiškas mirtingumo nuo tymų rodiklio sumažėjimas iki 0 yra susijęs su 1964 m. Difterija. Nuo 1956 m. Lietuvoje pradėjus įgyvendinti planinį vaikų skiepijimą nuo difterijos, sergamumas šia liga žymiai sumažėjo. Vėliau ilgus metus susirgimų ją nebuvo registruojama ar registruoti tik pavieniai atvejai. Tiesa, 1990 m. Tačiau COVID-19 juk kitas reikalas, ginčytumėtės jūs, ir būtumėte kažkuo teisūs - vakcinas teko gaminti drastiškais tempais, jos daugeliui galėjo sukelti nepasitikėjimą dėl ne visiškai ištirtų šalutinių reiškinių ir neilgo laikotarpio tarp sukūrimo ir pradėjimo taikyti. Bet net ir tokiu atveju štai ką sako sausi skaičiai: 2021 m. (pirmosios vakcinos šalyje pradėtos skirti 2020 m. gruodžio 27 d.) Lietuvoje, oficialios statistikos portalo duomenimis, mirė 47,605 žmonės (13 proc. daugiau nei 2020 m.), 2908 mirčių priežastimi buvo oficialiai pripažintas COVID-19. „Tarp hospitalizuojamų dėl COVID-19 asmenų 75 proc. sudaro asmenys, negavę nė vienos vakcinos dozės, - 2021 m. spalio 22 d. teigė Oficialiosios statistikos ataskaita, - o tarp mirštančių nuo COVID-19 visiškai nevakcinuoti sudaro 80 proc., tad daugiau nei 75 proc. hospitalizacijų ir mirčių dėl COVID-19 sukelia 25 proc. O rugpjūčio 27 d. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad „...Tarp beveik trijų tūkstančių nuo COVID-19 šiais metais mirusių asmenų vakcinuotų žmonių, kurie mirė užsikrėtę praėjus bent 2 sav. po pilno vakcinacijos kurso, buvo... 24“. 10 mirusiųjų turėjo labai sunkias imunosupresines būkles (transplantai, limfomos). Esant tokioms būklėms, specifinis vakcinų indukuotas imunitetas susidaro sunkiai. Tarp šių asmenų yra ir du iki 65 metų amžiaus mirusieji. 9 buvo itin senyvo amžiaus, sirgo kritinėmis ligomis, dalis jų - palaikomojo gydymo įstaigų pacientai, sergantys terminalinės stadijos onkologinėmis ligomis.
Ir skiepai, jei tik yra tokia galimybė, pritariamai linktelime mes.
tags: #ar #vaikai #skiepijama #nuo #skarlatinos
