Dabartinė demografinė situacija Lietuvoje kelia susirūpinimą: gimstamumas mažėja, o šeimos dažniau apsisprendžia turėti tik vieną vaiką arba apskritai atsisako vaikų. Ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ir jai įtakos turi daugybė veiksnių.
Pagrindinės mažėjančio gimstamumo priežastys
Viena iš svarbiausių priežasčių, lemiančių mažesnį gimstamumą, yra moterų emigracija. Nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo, o ypač po įstojimo į Europos Sąjungą ir 2009 m. ekonominės krizės, daugelis lietuvių moterų pasirinko gyventi ir dirbti užsienyje. Tai tiesiogiai sumažino vaisingo amžiaus moterų skaičių Lietuvoje.
Kita svarbi priežastis - suminio gimstamumo rodiklio mažėjimas. Šis rodiklis, rodantis, kiek vaikų vidutiniškai susilaukia viena moteris per savo vaisingąjį laikotarpį, Lietuvoje yra ypač žemas. Nuo 2017 m. jis nuolat mažėja ir pasiekė antirekordinį lygį, prilygstantį 2001-2002 m. rodikliams. Tai reiškia, kad dabartinė karta nesugeba užtikrinti kartų kaitos.
Prof. Aušra Maslauskaitė pastebi, kad gimstamumas pradėjo mažėti 2017 m., nors prieš tai beveik dešimtmetį jis augo. „Dar 2016-aisiais turėjome gana komfortišką 1,6 lygį, o 2022-aisiais jis jau buvo tik 1,27“, - teigia ji. Šis rodiklis yra gerokai žemesnis nei būtinas kartų kaitai užtikrinti.
Demografai, tokie kaip dr. Daumantas Stumbrys, įvardija ir kitas priežastis: ateities neapibrėžtumas, kurį lemia globalinės, geopolitinės grėsmės (pvz., karas Ukrainoje), bei smarkiai pabrangęs pragyvenimas. Vilniuje gyvenanti ir dirbanti 39 metų moteris, prieš penkerius metus išsiskyrusi su ilgamečiu partneriu, atsargiai vertina naujas pažintis bei galimybę sukurti šeimą. Kažkada, kaip ir visos draugės, svajojo apie vaikus, tačiau dabar nėra tikra, kad šiai svajonei bus lemta išsipildyti. Penkiasdešimtmetis vyras, gyvenantis kitame mieste, prisipažįsta: „Nebuvo nė akimirkos, kad nenorėčiau vaiko. Bet mano traukinys jau nuvažiavo.“
Šiuolaikinės poros dažnai atidėlioja sprendimą susilaukti vaikų dėl karjeros, finansinio stabilumo ir asmeninio tobulėjimo. Pavyzdžiui, vidutinis pirmą kartą tekančių nuotakų amžius siekia 28,3 metų, o vyrų - 30,5 metų. Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų, kai tuo tarpu 2001 m. moterys tekėdavo 24, o vyrai vesdavo 26 metų.
Būsto įperkamumo ir finansinių iššūkių įtaka
Būsto įperkamumo problema yra dar viena svarbi priežastis, stabdanti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Vilnius jau senokai aplenkė ES vidurkį pagal vienam žmogui sukuriamą BVP, tačiau pagal būsto įperkamumą nusirito į 2009-2010 m. lygį. Daugelis jaunesnės kartos žmonių atidėjo planus įsigyti nuosavus namus, nes nekilnojamojo turto kaina vos per ketverius metus padidėjo vidutiniškai 40 proc. O naujakuriai šiuo metu moka bankams 6 proc. palūkanas.
Šiandienos realybė tokia, kad net 150 tūkst. eurų banko kreditas, įsigyjant naują dviejų kambarių būstą, nebėra negąsdinantis veiksnys, jei gaunamos pajamos yra pakankamos. Tačiau jaunos šeimos, planuojančios pagausėjimą, neretai būna labiau linkusios nerimauti dėl galimybės užtikrinti vaikams kokybišką gyvenimo startą, ypač jei jos nepasitiki valstybine švietimo sistema.
Vienišų tėvų ir šeimos modelių kaita
Lietuvoje ketvirtadalis vaikų auga vienišų tėvų šeimose. Pagal 2021 m. Eurostato duomenis, daugiau vienišų tėvų Europoje yra tik Švedijoje, Danijoje ir Estijoje. Lietuvoje, šeimai arba partneriams išsiskyrus, vaikai dažniausiai lieka su mamomis, ir joms tenka derinti darbą ir vaikų auginimą. Tai sukelia nemažus finansinius iššūkius, ypač vieno asmens ūkiams. Net 29,9 proc. vienišų mamų ar tėvų, auginančių bent po vieną vaiką, patiria skurdo riziką.
Mažėjantis santuokų ir skyrybų skaičius taip pat atspindi šeimos modelių kaitą. Nuo 2019 m. iki 2022-ųjų santuokų sumažėjo beveik penktadaliu, o 2023-iaisiais jų įregistruota vos 14 200. Skyrybų per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 8 683 iki 7 395.
Karjera ar vaikai? Pasirinkimo laisvė ir bevaikystė
Vis daugiau moterų ir vyrų renkasi bevaikystės kelią. Tai nėra naujas reiškinys, tačiau jis sparčiai plinta. Sociologinių apklausų duomenimis, Lietuvoje poros, apsisprendusios susilaukti vaikų, dažniausiai norėtų turėti dvi atžalas. Tačiau 2021 m. gyventojų surašymas atskleidė, kad 53,5 proc. šeimų augina po vieną vaiką, šeimos, kuriose auga du nepilnamečiai, sudaro tik 37,5 proc., o po tris vaikus augina vos 7,3 proc. šeimų. „Svarbu akcentuoti, kad esame vieno vaiko šeimos šalis, nors dažniau įsivaizduojame, kad šalies vidurkis turėtų būti du vaikai,“ - apibendrina surašymo rezultatus prof. Aušra Maslauskaitė.
Nemažai moterų savo gyvenimo laiką investuoja į išsilavinimą, kvalifikaciją, todėl ryžtasi gimdyti tik tada, kai mato, kad profesinis gyvenimas ir vaikų auginimas gali būti nesudėtingai derinami. Taip pat lemia lankstus darbdavių požiūris ir valstybės politika. Mokslininkės nuomone, Lietuvoje tradicinės gyvensenos normų nepaisymas tebėra vertinamas gana neigiamai. Neretai moters aplinkiniai, giminės mano, kad vaikų neturėjimas - tai paprasčiausias hedonizmas.
Kita vertus, kai kurios moterys ir vyrai tiesiog nenori vaikų. Atlikus kelis išsamius interviu su Lietuvos moterimis (28-37 metų), pastebėta, kad jų apsisprendimą neturėti vaikų dažniausiai lemia noro ir poreikio tapti motina stoka bei pasitenkinimas pasirinktu gyvenimo būdu. Vaikų neketinančios turėti moterys nebūtinai atsiduoda karjerai ar kitai veiklai. Jų prioritetas - į suaugusiuosius orientuotas gyvenimo būdas, laisvalaikis, kelionės, kurių neriboja su vaikų auginimu susiję rūpesčiai bei atsakomybės.
Visuomenės spaudimas vaikų nenorinčioms gimdyti moterims ir jų auginti vengiantiems vyrams mažėja. Jaunesnės kartos linkusios pasinaudoti pasirinkimo laisve.
Vaisingumo problemos ir psichologinė pagalba
Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia apie 15 proc. porų. Tačiau vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o poros, nusprendusios mėginti susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo pagalba, dažnai neįsivaizduoja, kokie išgyvenimai jų laukia. Vaisingumo sutrikimų įtaka psichikos sveikatai dar nėra pakankamai ištirta, tačiau vis dažniau kalbama apie nevaisingumo krizę, pasižyminčią plačiu žmogui būdingų emocinių išgyvenimų spektru.
Psichologė dr. Živilė Oertelė, tyrinėjanti bevaikystės problematiką, pastebi, kad tarp 1970-1979 m. gimusių moterų bevaikėmis liko daugiau nei 10 proc. (atitinkamai - 10,1 proc. ir 11,1 proc.). Remiantis 2019 m. atlikto „Šeimos ir nelygybių“ tyrimo duomenimis, net 12 proc. vyrų ir 7,6 proc. moterų nenorėtų turėti nė vieno vaiko.
Vyrų nevaisingumas ilgą laiką buvo tema, apie kurią vengta garsiai kalbėti. Visgi, remiantis statistika, apie 30-40 proc. atvejų pora negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Deja, daugelis vyrų linkę slopinti savo išgyvenamą gedulą bei emocijas ir mažiau kalbėti apie savo psichosocialines problemas nei moterys.
Medicinos psichologė, dirbanti nuo 2011 m., akcentuoja, kad ne visiems žmonėms, susiduriantiems su vaisingumo sunkumais, reikalinga psichologo pagalba. Tačiau psichologas gali būti pagalbininkas, kuomet subjektyvi riba, iki kurios žmogus gali pats susitvarkyti su sunkumais, yra peržengiama. Vaisingumo centre „Northway“ Klaipėdoje teikiama pirminė emocinė ir krizinė pagalba asmenims, sprendžiantiems vaisingumo problemas, taip pat išgirdusiems nevaisingumo diagnozę ar patyrusiems persileidimą.
Ką pasauliui reiškia mažėjantis gimstamumas | BBC News
Amžiaus skirtumas porose ir jo įtaka šeimos kūrimui
Į klausimą, koks amžiaus skirtumas tarp partnerių yra geriausias kuriant šeimą, nėra vienareikšmio atsakymo. Geriausiai sutariančios poros gali būti vienmečiai, arba turėti iki 10 metų ar net daugiau nei 20 metų amžiaus skirtumą. Svarbiausia, kaip partneriai sugebės patenkinti vienas kito poreikius: saugumo, priėmimo, pagarbos, bendravimo, meilės, rūpinimosi vienas kitu.
Psichologė Šarūnė Vienė pastebi, kad poros, kuriose vyras yra 10-20 metų vyresnis už moterį, jau nieko nebestebina. „Toks santykių modelis jau nuo seno yra tapęs įprastu. Žmonės tiesiog linkę aptarinėti tokių santykių eigą ir priežastis.“ Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį, kad didesnis nei 10 metų skirtumas poroje kelia daugiau iššūkių dėl kartų skirtumų, skirtingos pasaulėžiūros ir gyvenimo stiliaus.
Vis dažniau pasitaiko ir porų, kuriose moteris yra gerokai vyresnė už vyrą. „Statistika rodo, kad tokios santuokos dabartiniais laikais yra gerokai dažnesnės nei prieš 30 ir daugiau metų.“ Šiuolaikinės moterys daug savarankiškesnės, siekia lygiaverčio santykio, gina savo teises, todėl nenuostabu, kad kinta ir įprasti santykių modeliai.
Galutinis sprendimas susilaukti vaikų yra labai individualus ir priklauso nuo daugybės veiksnių. Nors statistika rodytų tendencijas, kiekvienos poros kelias yra unikalus. Ilgalaikė valstybės demografijos bei šeimos politika, įperkamas būstas, kokybiškas švietimas ir lanksčios darbo sąlygos galėtų paskatinti vyrus ir moteris norėti susilaukti daugiau vaikų. Tačiau kur kas sudėtingiau išsaugoti žmonių gebėjimą kurti glaudžius emocinius tarpusavio ryšius, kas yra esminė šeimos pagrindas.
tags: #vis #maziau #poru #susilaukia
