Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Sveika mityba vaikams - tai investicija į jų ateitį, kuri padeda užtikrinti optimalų fizinį ir protinį vystymąsi bei formuoti sveikus įpročius visam gyvenimui. Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip formuojamas jo požiūris į maistą. Malonūs bendri šeimos valgymai, vaiko įtraukimas į maisto gaminimo procesą ir teigiamas tėvų pavyzdys yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto turinys.
Reguliarus ir subalansuotas maitinimas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą. Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Valgyti reguliariai - kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia įsisavinti maistą. Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidę. Piramidės pagrindą sudaro grūdai, duona, bulvės ir jų produktai, kurių per dieną reikėtų valgyti daugiausia. Toliau virš piramidės bazės pateikiamos dvi produktų grupės - daržovės ir vaisiai.
Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Sveikatai palankaus patiekalo rodikliai
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti). Vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų.
Būtina atkreipti dėmesį į maisto saugą ir galimas alergijas. Maisto alergijos ir netoleravimas tampa vis dažnesniu reiškiniu tarp vaikų. Jei jūsų vaikui reikalinga speciali dieta dėl alergijų ar kitų priežasčių, papildyti mitybą gali padėti specialiai pritaikyti maisto papildai. Nepaisant to, kokia speciali dieta reikalinga jūsų vaikui, svarbu užtikrinti, kad jis gautų visas būtinas maistines medžiagas augimui ir vystymuisi.
Vaiko svorį reikėtų stebėti nuo pat gimimo. Vaiko fizinė raida nustatoma taikant procentilinį metodą - svorio ir ūgio procentilinės diagramos. Vaikams antsvoris diagnozuojamas, jei svorio ir ūgio rodiklis yra ≥ 90‰ ir ≤ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį, o nutukimas, jei svorio/ūgio rodiklis yra ≥ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį. Nutukusiam ikimokyklinio amžiaus vaikui (>3 m.) tikimybė būti nutukusiam suaugus - 30 %, o mokyklinio amžiaus vaikui > 50 %. Būtina išsiaiškinti visos šeimos mitybą ir fizinį aktyvumą, nes tėvų gyvenimo įpročiai labai įtakoja vaiką.
Vengti nesveiko maisto ir skatinti natūralius produktus
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų. Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Mokyti vaiką tinkamai pasirinkti maisto produktus, nes kūno svorio reguliavimo pagrindas yra maisto subalansavimas, rinktis maisto produktus pagal sveikos mitybos piramidę, daugiausia valgyti maisto produktus esančius bazėje ir retai, maisto produktus esančius piramidės viršūnėje. Kuo mažiau vartoti įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo, salotų užpilo), vengti riebių užkandžių (bulvių traškučių, aliejuje keptų kukurūzų ir t.t.), mažinti kepimui vartojamų riebalų kiekį (svieste ar taukuose apkepti patiekalai) ir atsisakyti vietoj riebios mėsos valgyti liesą mėsą, vištieną ir žuvį, na ir be abejo valgyti daugiau daržovių, vaisių ir kruopų, atsisakyti labai saldaus maisto. Rekomenduojam išgerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų.
Saldumynai - maistas nesveikas. Skatinimo ar norėdami pagirti vaiką neturėtumėte atsidėkoti saldumynais. Geriau pasiūlykite skanių, sultingų vaisių, išvaizdžiai paruoštų daržovių. Taip ugdytume vaiko palankumą šiai sveiko maisto grupei.
Svarba skaidulinių medžiagų ir vitaminų
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/ 1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgį neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.
Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas Omega-3 kiekis gali pagerinti vaikų mokymosi gebėjimus, atmintį ir koncentraciją. Jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies ar kitų Omega-3 šaltinių, verta apsvarstyti maisto papildų galimybę. Vitaminas D taip pat nepaprastai svarbus vaikams - jis būtinas kalcio įsisavinimui ir stiprių kaulų formavimuisi. Lietuvos klimato sąlygomis, kur saulės šviesos trūksta didžiąją metų dalį, daugeliui vaikų reikalingi vitamino D papildai, ypač žiemos mėnesiais. Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui. Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos. Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi. Geležies šaltiniai: ankštinės daržovės, tofu, tempė, sėklos, pilno grūdo produktai. Augaliniai Omega-3 šaltiniai: linų sėmenys, čia sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus. Baltymai: įvairūs ankštiniai, tofu, tempė, sėklos, riešutai ir jų sviestai, pilno grūdo produktai.
Vanduo - geriausias gėrimas
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas. Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek kiek nori. Per dieną galėtų išgerti apie 1-1,5 litro vandens, priklausomai nuo amžiaus.
Rekomenduojama išgerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų. Riboti sulčių suvartojimą (nes tai taip pat maistas) per dieną.
Formuojant sveikus mitybos įpročius
Daugelis tėvų susiduria su įvairiais iššūkiais formuojant vaikų mitybos įpročius. Vaikų mitybos įpročiai formuojasi ne tik dėl to, ką jie valgo, bet ir kaip valgymas vyksta. Šeimos aplinka ir tėvų elgesys turi didelę įtaką vaiko požiūriui į maistą. Jei vaikas nuolat atsisako valgyti įvairų maistą ar demonstruoja kitokį nerimą keliantį elgesį, susijusį su mityba, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar mitybos specialistu.
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
Įveskite naujus maisto produktus, tik duokite ragauti nedideliais kiekiais. Įtraukite vaiką į nesudėtingų patiekalų ruošimą, tokiu atveju, vaikas mielai valgo pačio pagamintą maistą.
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko jėga valgyti, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su žvėrelių paveikslėliais, patiekalai pateikiami gražiai). Būtinai pagirti vaiką už gerą valgymą. Leisti vaikui pačiam imti maistą rankomis. Valgyti visiems (kiek įmanoma) vienu metu, kartu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Riboti sulčių suvartojimą (nes tai taip pat maistas) per dieną. Laikytis valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduoti saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo.
Kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti stiprų imunitetą ir kaip veiksmingai apsaugoti vaikus nuo sezoninių infekcijų, pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Milda Kišonienė, rašoma klinikos pranešime žiniasklaidai. „Pavasarį vyrauja viršutinių kvėpavimo takų ligos, sukeliamos įvairių virusų, todėl labai svarbu ne tik tinkamai reaguoti į pirmuosius simptomus, bet ir iš anksto stiprinti vaikų imuninę sistemą. Sveika ir subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis bei tinkami higienos įpročiai yra pagrindiniai veiksniai, padedantys organizmui apsisaugoti nuo virusų ir lengviau juos įveikti. Taip pat nereikėtų pamiršti skiepų, kurie gali būti papildoma apsaugos priemonė nuo tam tikrų sezoninių infekcijų“, - sako šeimos gydytoja.
Imunitetą stiprina kasdieniai įpročiai Sezonines infekcijas dažniausiai lydi sloga, gerklės skausmas, kosulys, neretai pasireiškia ir nedidelis karščiavimas. Taip pat gali atsirasti bendras silpnumas, galvos ar raumenų skausmai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad peršalimas - tai virusų sukelta viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuri dažniausiai praeina savaime, tačiau svarbu užtikrinti tinkamą poilsį ir imtis priemonių simptomams mažinti.
„Svarbu užtikrinti, kad vaikai gautų pakankamai skysčių ir kokybiškai ilsėtųsi be ekranų. Karščiuojant galima vartoti temperatūrą mažinančius vaistus, esant nosies užgulimui - druskos tirpalą ar kitus nosies lašus, bet ne ilgiau kaip 5-7 dienas. Tuo metu veiksmingos priemonės gerklės skausmui mažinti yra specialios pastilės ar purškalai“, - dalinasi M.Kišonienė. Vaikų imuninė sistema stiprėja palaipsniui, todėl svarbu ja rūpintis nuolat, o ne tik prasidėjus peršalimo ligų sezonui. Nėra stebuklingų papildų ar vaistų, kurie staiga sustiprintų imunitetą, tačiau kasdieniai įpročiai, tokie kaip reguliarus buvimas lauke bet kokiu oru, įvairi ir subalansuota mityba bei ribotas greitųjų angliavandenių kiekis, turi didelę įtaką. Kokybiškas miegas taip pat yra labai svarbus - jis padeda organizmui atsigauti ir stiprina imuninę sistemą, o fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir stiprina organizmo atsparumą.
Nenuvertinkite kasdienės higienos Vaikams laikantis tinkamų higienos taisyklių galima reikšmingai sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo riziką. Svarbiausia taisyklė - taisyklingas rankų plovimas, kuris padeda pašalinti virusus ir bakterijas, patenkančias ant rankų liečiant įvairius paviršius ar žaidžiant su kitais vaikais. Taip pat svarbu mokyti mažuosius vengti liesti veidą nešvariomis rankomis ir laikytis kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo. Jei aplinkoje yra sergančiųjų, pravartu naudoti papildomas apsaugos priemones, tokias kaip rankų dezinfekavimo priemonės ar kaukės, ypač sezoninių virusinių infekcijų piko metu.
„Net kai vaikai jaučiasi sveiki, svarbu bent kartą ar du per metus profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją. Tokios konsultacijos metu jis įvertina bendrą sveikatos būklę ir, prireikus, skiria papildomus tyrimus. Vieni svarbiausių - bendrieji kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie padeda laiku pastebėti organizmo pokyčius, uždegimus ar vitaminų trūkumą. Šiuos tyrimus geriausia atlikti kas 1-2 metus, o atsiradus nusiskundimų ar pakitimų - dažniau“, - teigia M.Kišonienė. Šeimos gydytoja pabrėžia, kad skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių apsaugoti vaikus nuo rimtų sezoninių infekcijų. Vienos efektyviausių yra gripo ir COVID-19 vakcinos, mažinančios sunkių ligos formų riziką ir padedančios lengviau įveikti virusą susirgus.
Svarbu laiku kreiptis į savo gydytoją Šeimos gydytojos teigimu, susirgus virusine infekcija, vaikai dažniausiai prasčiau jaučiasi pirmąsias 2-3 dienas, o trečią ligos dieną jau ima sveikti. Jei per šį laiką būklė nepagerėja, tikslinga kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad būtų įvertinta, ar liga nesikomplikuoja. „Jei nuo pat ligos pradžios vaikai tėvams atrodo vangūs, o išgėrę vaistų vis tiek išlieka apatiški, jiems skauda, karščiavimas nekrenta - svarbu kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją“, - teigia šeimos gydytoja. Kad vaikai greičiau pasveiktų po sezoninės infekcijos, svarbu sudaryti jiems tinkamas sąlygas sveikti - leisti pakankamai ilsėtis namuose, užtikrinti kokybišką miegą ir ramybę. Taip pat pravartu pasirūpinti, kad jie gertų pakankamai skysčių, valgytų visavertį, organizmą stiprinantį maistą ir nepervargtų grįžę prie įprastų veiklų.
