Lelijos (lot. Lilium) - tai lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai, žoliniai, svogūniniai augalai, kurių svogūnėliai žiemoja dirvoje, po to, kai rudenį apmiršta antžeminė augalo dalis. Pasaulyje lelijos auginamos jau daugiau kaip 3000 metų. Lelijos - vienas gražiausių augalų, kuris džiugina ypatingu dekoratyvumu ir ganėtinai paprasta priežiūra. Lietuvoje savaime auga tik viena retai aptinkama rūšis - miškinė lelija.
Paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato ir paatogrąžio zonų rajonuose. Daugiausia rūšių savaime auga Rytų Azijoje (pietvakarių ir centrinėje Kinijoje). Lelijos - tipiški mezofitai (prie vidutinio dirvožemio drėgnumo prisitaikę augalai). Šiuo metu lelijų veislės skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Nuo seno apdainuotos mūsų tautosakoje, auginamos soduose, darželiuose, balkonuose ir terasose.
Lelijų Rūšys ir Veislės
Pasaulyje lelijos auginamos jau daugiau kaip 3000 metų. Šiuo metu lelijų veislės skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Pagal tarptautinę klasifikaciją lelijos skirstomos į 9 grupes. Iš jų kolekcijoje dominuoja keturios grupės (I gr. - azijinių lelijų hibridai (Asiatic Hybrids), II gr. - miškinės lelijos hibridai (Martagon Hybrids), VI gr. - vamzdelinių ir Orleano lelijų hibridai (Trumpet and Aurelian Hybrids), VIII gr. - kiti hibridai). Kryptingai minėtos keturios grupės pasirinktos kaupti, nes joms priklauso lelijos, geriausiai augančios Lietuvos klimato sąlygomis.
Miškinė lelija (Lilium martagon)
Miškinė lelija (lot. Lilium martagon) dar vadinama Jėzaus lelija. Rūšinę miškinę leliją galima aptikti ir natūraliai augančią Lietuvoje. Ji išsiskiria nedideliais, į apačią nukreiptais žiedais. Vienoje vietoje gali augti 10 metų ir ilgiau. Nemėgsta būti persodinamos, prireikia kelerių metų, kol įsitvirtina. Idealiausia vieta auginti - pusšešėlyje. Žydi birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Žiedyno stiebai aukšti, iki 120-160 cm. Koto viršuje išsidėstę smulkūs rausvos, baltos spalvos žiedai. Žiedlapiai riečiasi į išorę, viduje išmarginti taškučiais. Savaime paplitusi Pietų Europoje.
Miškinė lelija ‘Fairy Morning’ (lot. Lilium martagon 'Fairy Morning') - tai miškinės lelijos veislė, pasižyminti švelniais, rausvai oranžiniais arba gelsvais žiedais su rausvu atspalviu ir tamsiomis dėmelėmis. Žiedai nedideli, riestais žiedlapiais (turbano formos), svyrantys žemyn, susitelkę į kekes.
Baltosios lelijos (Lilium candidum)
Seniausia pasaulyje sukultūrinta lelijų rūšis - baltoji lelija (Lilium candidum). Gėlės tėvynė - Viduržemio jūros sritys, Vakarų Azija, kur ji auga akmeningose vietose, pakrūmėse ir uolų atšlaitėse. Lietuvoje ši lelija seniau auginta darželiuose. Manyta, kad augalas simbolizuoja gailestingumą, tyrumą ir nekaltybę. Baltoji lelija užauga iki 100 cm aukščio. Žiedai balti, piltuvėlio pavidalo, kvepiantys. Ant vieno žiedkočio paprastai būna nuo 5 iki 20 žiedų. Augalas vienastiebis, tinka skinti. Mėgsta saulėtas, šiltas užuovėjas. Geriausiai auga apydrėgnėje, derlingoje, kalkingoje, priesmėlio ar priemolio dirvoje. Nepakenčia šlapios, pažliugusios žemės. Dėl didelės hibridinių naujų lelijų veislių įvairovės, baltosios lelijos auginamos vis rečiau.
Kitos lelijų veislės
- Formozinė lelija (Lilium formosanum): Užauga iki 70-200 cm aukščio. Žiedai balti su rausva išorine puse, labai skaniai kvepiantys. Žemaūgės veislės tinka auginti alpinariumams ir vazonuose. Žiemoja tik pridengta. Lengvai dauginama sėklomis, gali žydėti žiemą.
- Henrio lelija (Lilium henryi): Žiedai riečiasi į vidų, žiedlapiai siauri, todėl žiedas neatrodo toks masyvus. Žiedai nusvirę į žemę ir dažniausiai oranžinių ir gelsvų atspalvių. Aukštaūgės gali užaugti iki 200 cm aukščio. Jei susodinsite per retai, stiebas pasvirs į šoną.
- Karališkoji lelija (Lilium regale): Žiedai panašūs į formozinę leliją, bet jie daug didesni ir stambesni. Labai puošnūs ir kvapnūs, todėl atrodo labai prabangiai. Užauga 80-150 cm. Stiebas labai gausiai lapuotas. Žiemą karališkąją leliją reikia pridengti. Dauginama vegetatyviškai ir sėklomis.
- Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum): Tinka auginti mūsų kraštuose, nes puikiai peržiemoja. Raudonoji lelija turi vidutinio stambumo, oranžinės ir raudonos spalvos žiedus. Žiedlapiai pasipuošia smulkiomis strazdanomis. Žydi birželį-liepą. Vienos raudonosios lelijos stiebas sukrauna po 1 žiedą. Kitos veislės turi kekinį žiedyną. Užauga iki 60-80 cm aukščio.
- Siauralapė lelija (Lilium tenuifolium): Koto viršuje susidaręs labai elegantiškas žiedynas, pavieniui pasiskirstę žiedai, reti ir siauri lapai. Stiebas plonas, apaugęs smulkiais siaurais lapais. Lelijų žiedai smulkūs, sodrios oranžinės spalvos žiedlapiai riečiasi į išorę, yra siauri. Užauga 60-70 cm. Dauginamos sėklomis ir svogūnėliais.
- Tigrinė lelija (Lilium tigrinum): Tigrinės lelijos žiedai oranžiniai, lapai tamsiai žali, pasiskirstę per visą stiebą. Žiedlapiai išmarginti rudomis dėmelėmis, būna ir pilnavidurių. Žiedynas susiformavęs stiebo viršuje, žydi birželį-liepą. Užauga iki 90-120 cm aukščio.
Lelijų Auginimas ir Priežiūra
Lelijos - tai daugiamečiai, svogūniniai augalai, kurie nereikalauja ypatingai sudėtingos priežiūros. Norint džiaugtis gražiais žiedais, svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių auginimo taisyklių.
Sodinimas
Lelijoms auginimui pasirinkite 15-20 cm skersmens vazoną, kurį užpildykite maistingu žemių ir smėlio mišiniu. Į vazonėlio dugną įberkite stiklo šukių, jas užberkite 4-5 cm žemių sluoksniu, ir tuomet dėkite lelijos svogūnėlį. Berkite dar vieną žemių sluoksnį (lelijos svogūnėlio viršūnė turėtų kyšoti iš žemių). Viso vazono nereikia užpildyti žemėmis - maždaug pusė vazonėlio aukščio turi likti tuščias. Vazoną pastatykite ant palangės arba šviesioje vėsioje patalpoje. Vazonėlyje esanti žemė turi būti vidutiniškai drėgna. Kai lauke oras tampa pakankamai šiltas, vazoną galima išnešti į balkoną ar terasą.
Jei lelijų svogūnėlius nuspręsite sodinti lauke, sodindami patręškite žemę (tam labiausiai tinka organinės trąšos - lapinė žemė ir sudūlėjusios mėšlo puvenos). Į vieną kvadratinį metrą lelijų auginimo ploto reikia dėti 7-8 kg organinių trąšų, tačiau svarbu nepersistengti. Jei trąšų kiekis bus per didelis, lelijų svogūnėliai peraugs ir nebus atsparūs šalčiui ir ligoms. Lelijų svogūnėliai sodinami 20-25 cm gylyje, maždaug 10-15 cm atstumu (baltosios lelijos sodinamos sekliau - 3-5 cm gylyje).
Geriausia vieta - atvira, saulėta, nors gėlės pakenčia ir šviesų pusšešėlį. Žemė - puri, humusinga ir laidi vandeniui. Šioms lelijoms patinka neutralios arba silpnai rūgštinės reakcijos priesmėlis ir lengvo priemolis. Visos lelijos nepakenčia užmirkusios žemės. Žemei pagerinti naudokite gerai perpuvusį kompostą, bet jokiu būdu nedėkite šviežio mėšlo.
Sodinti šias lelijas rekomenduojama ir rudenį (rugsėjo mėnesį), ir pavasarį (balandį). Jei labai reikia, galima atsargiai persodinti ir kitu metu.
Laistymas ir Oro Drėgmė
Lelijas reikia laistyti pakankamai gausiai (žemė vazonėlyje visada turi būti šiek tiek drėgna). Pasirūpinkite, kad vazonėlyje neužsistovėtų vanduo - jei laistant vandens patektų į po vazonėliu esančią lėkštutę, vandens perteklių nedelsdami nupilkite (jei lelijas sodinsite lauke, tam rinkitės pakankamai lygią vietą - įdubose gali užsistovėti vanduo, kuris šioms gėlėms gali būti pražūtingas). Ramybės periodu lelijų nereikia laistyti. Oro drėgmė turėtų būti pakankamai aukšta, todėl lelijos lapus karts nuo karto apipurkškite vandeniu.
Tręšimas
Augimo laikotarpiu lelijos tręšiamos kartą per savaitę (galima rinktis specialiai lelijoms skirtas trąšas). Prasidėjus lelijų žydėjimui tręšiama perpus rečiau. Jei lelijos auginamos lauke, pasirodžius lelijų daigams augalus paliekite kalio permanganato tirpalu, supurenkite dirvą ir pabarstykite šiek tiek azoto trąšų.
Vasaros laikotarpiu lauke auginamos lelijos tręšiamos mineralinėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra fosforo ir kalio. Keletą kartų per sezoną lelijas naudinga pabarstyti pelenais - tai paskatins didesnių žiedynų formavimąsi ir padidins atsparumą ligoms.
Persodinimas ir Dauginimas
Miškinės lelijos nemėgsta persodinimo ir vienoje vietoje gali augti labai daug metų. Persodinti reikia tik tada, kai kerelis labai sutankėja. Lelijos - daugiamečiai augalai, todėl jas reikia persodinti kas 3-5 metus. Tai geriausia daryti pačioje vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, kai stiebai ir lapai pagelsta. Tada aiškiai matyti, kur yra svogūnai ir kiek jų. Iškasius stiebai nukerpami, o šaknys paliekamos. Tik labai ilgas galima sutrumpinti. Džiovinti ilgai negalima - šaknys turi išlikti gyvos.
Prieš sodinimą svogūnus verta profilaktiškai pamirkyti fungicidų ar kalio permanganato tirpale. Sodinti geriau kitoje vietoje, kur anksčiau neaugo jokios kitos svogūninės gėlės.
Lelijos dauginamos dukteriniais svogūnėliais arba sėklomis. Kai kurių rūšių lelijos svogūnėlius suformuoja lapų kampučiuose, todėl dauginimo būdas visuomet priklauso nuo auginamų lelijų rūšies. Jei nuspręsite lelijas dauginti svogūnėliais, juos sodinkite į 15-20 cm pločio vazonėlius, kuriuos iki pusės užpildykite žemių ir smėlio mišiniu. Jei leliją dauginsite sėklomis, jas pirmiausia pamirkykite vandenyje, o tuomet sodinkite į vazonėlius. Jei oras bus pakankamai šiltas, sėklos turėtų sudygti maždaug per mėnesį.
Tinkamiausias laikas lelijoms persodinti - rugpjūtis ir rugsėjis. Galima jas sodinti ir anksti pavasarį iki vegetacijos pradžios. Svogūnėliais dauginamos lelijos nepraranda savo rūšinių savybių. Svogūnėliai sodinami 20-25 cm gylyje, 10-15 cm atstumu, o baltąsias lelijas reikia sodinti sekliau - vos 3-5 cm gylyje, prieš tai svogūnėlius pamirkius nestipriame kalio permanganato tirpale. Iškastoje duobutėje supilamas smėlio kauburėlis, ant jo paguldomas svogūnėlis ir užpilama žemėmis. Svarbu, kad svogūnėlis neužmirktų, būtų drenuojamas.
Žydėjimas ir Požydėjimo Priežiūra
Kai pradeda formuotis žiedai, lelijos stiebus reikia parišti. Pasibaigus žydėjimui stiebai pamažu apmiršta, todėl šiuo laikotarpiu lelijas reikia laistyti rečiau. Po žydėjimo nukerpamas tik žiedynas, kad nebrandintų sėklų. Stiebui ir lapams leidžiama natūraliai nugelsti ir nudžiūti.
Rudenį, kuomet lelijos jau būna nužydėjusios, nupjaukite lelijų stiebus iki pat žemės, pamulčiuokite dirvožemį. Toje pačioje vietoje lelijos gali būti auginamos ne ilgiau nei penkerius metus - vėliau augalų žiedynai tampa skurdesni.
Growing Lilies in Containers! Plant Lily Bulbs in Pots to Stop Rabbits from Eating Flowers!
Lelijų Ligos ir Kenkėjai
Lelijoms ypač kenkia perlaistymas ir pernelyg žema oro temperatūra. Jei ramybės periodu lelija bus perlaistoma, gali būti neįmanoma išsaugoti sveiką svogūnėlį. Jei manote, kad lelijos šaknys galėjo pradėti pūti, nedelsdami persodinkite svogūnėlį į šviežiai paruoštą dirvožemį (prieš tai nupjaukite pažeistas lelijų šaknis ir pabarstykite anglies milteliais). Persodintą svogūnėlį negausiai palaistykite.
Pavojingiausia lelijų liga - pilkasis puvinys. Labiau jis plinta vėlyvomis ir drėgnomis vasaromis. Pirmiausia pastebimos ant lapų atsiradusios rudos dėmės, vėliau paruduoja lapai, stiebai ir visa antžeminė dalis nudžiūva. Lelijas reikėtų auginti atviroje vietoje, nesodinti tankiai.
Lelijas kartais užpuola voratinklinės erkutės ar kiti parazitai, kuriuos galima sunaikinti naudojant specialius insekticidus arba plaunant augalo lapus muiluotu vandeniu. Įvairūs kenkėjai lelijoms nebus baisūs, jei patalpų oras bus pakankamai drėgnas (arba lelijų lapai bus nupurškiami vandeniu).
Didžiausias priešas - lelijinis lapgraužis. Tai ryškiai raudonas vabalas, kurio lervos pavasarį ir vasaros pradžioje gali visiškai nugraužti lapus ir pumpurus.
Jei lelijos lapai praranda sodrią žalią spalvą, tikėtina, kad taip nutiko dėl drėgmės pertekliaus, todėl leliją vertėtų laistyti saikingiau.
Lelijų Veislių Aprašymai
Lietuvos selekcininkų sukurtos lelijų veislės ir hibridai yra vertingi dėl savo atsparumo vietos klimatui ir dekoratyvumo.
Veislė: 'Agita' x L. (VIII gr.)
Autorius Juozas Proscevičius, 2008 m. Augalo aukštis - 80 cm. Žiedai stambūs, plačiai atvertos taurės formos, sodrios alyviškai raudonos spalvos, vainiklapių vidinė pusė atlasinė, žvilganti. Kuokelių dulkinės tamsios, sunkiai atsidarančios, koteliai šviesūs, žiedadulkės tamsiai geltonos. Žiedynas - kekė, kurioje būna 6-8 žiedai. Žiedkočiai prie žiedyno ašies tvirtinasi pusiau horizontaliai ir yra šiek tiek nukreipti į viršų. Lapai lancetiški, jų išsidėstymas ant žiedynkočio - pražanginis. Žydi antroje liepos pusėje.
Veislė: 'Fireball'
Vandens lelija ‘Fireball’ pasižymi rožiniais įdomiais apvalios formos žiedais. Pagrindinė augalo šaknis jau buvo žuvusi, bet matėsi abiejuose šonuose augantys stiebai. Vandens lelijos sodinamos į dėžės vidurį, kai šaknis turi kelias ataugas.
Veislė: Nepaaiškinta (VIII gr.)
Autorius Juozas Proscevičius, 2007 m. Labai aukšta, stiebas iki 2 m aukščio, tiesus, išskirtinai tvirtas, nelinkstantis ir nereikalauja papildomos atramos. Žiedas stambus, plokščias, vainiklapiai tvirtos vaškinės struktūros, stangrūs, išorėje baltos dramblio kaulo spalvos, vidinė spalva - ryškiai abrikosinė, kuri nuo centro užima 2/3 vainiklapio ilgio ir kontrastingai rėminama dramblio kaulo spalva iki vainiklapio kraštų. Nektarinės apgaubtos negausiom papilėm. Žiedai nusvirę žemyn. Žiedynas - sudėtinė kekė, kurioje būna 10-15 žiedų, yra antros eilės žiedų, kurie pražysta vėliau. Žydi liepos antroje pusėje.
Veislė: 'Nicotine' (anksčiau) / 'Lily Company B.V.' (dabar) (II gr. - Martagon Hybrids)
2010 m. užregistravo olandų firma Lily Company B.V., iki tol buvęs veislės pavadinimas 'Nicotine'. Augalo aukštis 60-150 cm. Lapų išsidėstymas ant žiedynkočio - menturinis, o virš ir po jais išsibarstę pavieniai lancetiški lapai. Žiedai turbano formos, nusvirę žemyn, ant ilgų žiedkočių. Pusė vainiklapio (viršūninė dalis) intensyviai raudonos spalvos, o kita pusė (nuo žiočių) - geltonai oranžinės spalvos, su didelėmis, kaštoninės spalvos dėmėmis, apvestomis intensyviai geltona spalva. Vainiklapiai 50-90 x 12-18 mm. Nektarinės žalios, kuokelių dulkinės rudos, koteliai šviesūs, žiedadulkės oranžinės. Žiedynas - kekė, kurioje būna 6-10 žiedai. Žiedynkotis žalias, plikas.
Veislė: 'Sobieski'
Gražuolė vandens lelija ‘Sobieski’.
Veislė: Nepaaiškinta (VIII gr.)
Kilmė: 'Agita' x L. Augalo aukštis 170 cm. Žiedai turbano formos, vainiklapiai mėsingi, stangrūs, geltonai oranžinės spalvos, dengiamos susiliejančiomis bordo dėmėmis, gausiai taškuoti, žiedadulkės geltonai rudos spalvos. Žiedynas - raceminis, kekė, kurioje būna 20-25 žiedai, žiedkočiai prie žiedyno ašies tvirtinasi horizontaliai, žiedai nusvirę žemyn. Lapų išsidėstymo ant žiedynkočio tipas - menturinis.
