„Bobos daržo“ šaltinis - tai ne tik vienas iš daugelio Skroblaus upelio ištakų, bet ir vieta, apipinta paslaptingomis legendomis, esanti Margionių kaime, Dzūkijos nacionalinio parko širdyje.
Skroblaus versmės, esančios Margionių kaime, yra gražiausio Dzūkijos upelio Skroblaus ištakos. Ši 2,8 ha ploto teritorija nuo 1997 m. yra hidrogeologinis gamtos paminklas. Skroblaus slėnyje, jo dugne ir šlaituose, gausu šaltinių, dosniai maitinančių upelį tyru vandeniu.
„Bobos daržo“ šaltinis yra tik vienas iš daugelio, tačiau būtent jis laikomas Skroblaus upelio pradžia. Šioje vietoje, kur gruntinis vanduo randa vandeniui laidžių nuogulų plotą, jis išsiveržia į paviršių. Gruntinio vandens horizontas čia itin vandeningas, nes jį maitina ne tik atmosferiniai krituliai, bet ir giliau slūgsančių tarpmoreninių sluoksnių vandenys.
Šaltinio vanduo pasižymi puikiomis savybėmis: jis yra gėlas, skaidrus, bespalvis ir bekvapis. Vanduo yra vidutinio kietumo, jame nerandama geležies, nitritų ir amoniako. Nitratų kiekis yra daug mažesnis nei leistina norma, todėl šaltinio vanduo yra tinkamas gerti.
Pavadinimas „Bobos daržas“ kilo iš senų laikų, kai aplink šaltinį būdavo daržai, o Margionių kaimo moterys vaikams pasakodavo pasaką, kad bobutė kūdikius iš šaltinio duobelės traukia. Šią legendą gyvai mena viena Margionių kaimo gyventoja, Marija Balevičiūtė - Volungevičienė:
„Yra tokia vieta - Bobos daržas, o ty tokia duobelė, o jos dugno neragėc. Tai pas mumi tep porino: sako iš ty bobulė vaikus parneša. Buvo mūs kaimynų vaikai, ale jau ot ūgtelėjį, ir bobulė dar vienų mažukų sugovė. Mes pastarėm ir nutarėm, kad gana. Raikia kų tai daryc, kad jau toj bobulė vaikų nenešot. Klapatas: supk, žūrėk, negali bėgioc, kur visi. Tai ciej vaikai ir aš, ir dar mergaitė lupom iš tvoros lotų ir ajom tan Bobos daržan. O karcis ilga, o mes jų vos nešam... Ir - kyšc mes tų lotų ton duobelėn, o kas ty - jų atgal! Nutarėm, kad nieko nepadarysim. Cik inšlapom, išsimurinom... Kitų dzien mes ir vėl. Cik dar akmenį. Akmenų ca nedaugel. Tai iš toli. Visų dzien sukaitį ricinom, ale vos cik atricinom ton duobelėn. Ir jau parajom mūs - durys uždarytos! Nesugaus bobulė daugiau mažukų. Tuom kart niekas ir negimė. O paskui paaugom ir ėmėm suprasc, iš kur ciej vaikeliai randas.“
Šaltinis yra lengvai pasiekiamas. Margionių kaime, važiuojant keliu Druskininkai - Marcinkonys arba Marcinkonys - Druskininkai, reikia pasukti prie Margionių kaimo kryžiaus ir žvyrkeliu važiuoti iki automobilių stovėjimo aikštelės. Nuo jos iki šaltinio veda pėsčiųjų takas.
Ši vieta nuo 1997 m. yra hidrogeologinis gamtos paminklas. Skroblaus aukštupys formavosi veikiamas ypatingų geologinių sąlygų, susijusių su paskutiniojo ledynmečio tirpsmo vandenimis, kurie suformavo termokarstinį slėnį. Ledo luistams tirpstant, susidarė įdubimai, kuriuose vėliau telkšojosi ežerai ir klostėsi nuosėdos.
„Bobos daržo“ šaltinis, kitaip dar vadinamas Skroblaus versme, yra Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinyje. Hidrogeologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 2000 m.) slepiasi termokarstinės kilmės užpelkėjusiame duburyje. Kelios versmės, įskaitant „Bobos Daržą“, trykšta 5,64 ha plote. Šaltiniai yra krintančio ir mišraus tipo, ištekantys iš fliuvioglacialinių darinių.
Vanduo yra gėlas (bendroji mineralizacija 276-323 mg/l), kalcio, magnio hidrokarbonatinis, silpnai šarminis (pH - 7,43-7,66), santykinai kietas (bendrasis kietumas 3,44-3,84 mg-ekv/l). Nustatyta nitratų (7,03-7,15 mg/l), vietomis nedidelė nitritų (0,04 mg/l) ir amonio (0,05 mg/l) koncentracija. Vanduo šaltas (temperatūra 7,4-9,0°C), skaidrus ir bekvapis.
Prie versmių prasideda Skroblaus pažintinis takas - žiedinis, 13 km ilgio. Takas yra įrengtas su mediniais laiptais, lieptais su turėklais, vedančiais per užpelkėjusią vietovę, bei pavėsinėmis, leidžiančiomis pasigrožėti gamta.
Benjaminas Kordušas Jono Marcinkevičiaus romano motyvais 1986
Nors šaltinio vanduo yra švarus ir skaidrus, vaikams tai netrukdo ieškoti pagalių ir tikrinti jo dugno kietumą bei gylį, netrukus sutrikdant tą skaidrumą.
Aplankyti „Bobos daržo“ šaltinį siūloma ir konkurso „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ metu. Tai puiki proga užfiksuoti gamtos ir kultūros paveldo objektą, pasigrožėti unikaliu gamtos kampeliu ir pasiklausyti senų legendų.
Netoliese, Margionyse, taip pat auga garsioji Lietuvio liepa, kurią verta aplankyti kartu su šaltiniu.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Bendroji mineralizacija | 276-323 mg/l |
| pH | 7,43-7,66 |
| Bendrasis kietumas | 3,44-3,84 mg-ekv/l |
| Nitratų koncentracija | 7,03-7,15 mg/l |
| Nitritų koncentracija | 0,04 mg/l |
| Amonio koncentracija | 0,05 mg/l |
| Temperatūra | 7,4-9,0°C |
