Nėštumas - tai ypatingas ir džiaugsmingas moters gyvenimo tarpsnis, tačiau kartais jis gali būti kupinas nerimo ir iššūkių. Viena iš tokių komplikacijų yra grėsmingas persileidimas, terminas, kuris gali sukelti baimę ir netikrumą būsimiems tėvams. Nors tai gali būti skausminga patirtis, svarbu suprasti, kad daugelis moterų, patyrusių grėsmingą persileidimą, sėkmingai pagimdo sveiką kūdikį. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra persileidimas, kokie jo požymiai, priežastys ir kaip galima sumažinti riziką.
Kas yra persileidimas?
Savaiminis persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti. Persileidimu laikomas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, vėliau iškilusi rizika nutrūkti nėštumui vadinama gresiančiu priešlaikiu gimdymu. Pirmoje nėštumo pusėje moteris dažniausiai kraujuoja dėl gresiančio, prasidėjusio ar jau įvykusio persileidimo.
Tyrimų duomenimis, ketvirtadalis nėštumų baigiasi persileidimu, nesivystančiu nėštumu ir pan. Tačiau mes galime kalbėti tik apie patvirtintus atvejus. Yra dalis nėštumų, kai menstruacijos vėluoja, tačiau moteris nežino, kad yra nėščia. Prasidėjęs kraujavimas tokiu atveju yra palaikomas mėnesinėmis, ir nors jis gali būti gausesnis, tačiau moteris gali net neįtarti, kad jai įvyko persileidimas.
Pagrindiniai grėsmingo persileidimo požymiai
Grėsmingas persileidimas apibrėžiamas kaip bet koks kraujavimas iš makšties, atsirandantis per pirmąsias 20 nėštumo savaičių, kai yra gyvybingas vaisius. Svarbu pažymėti, kad nors grėsmingas persileidimas rodo nėštumo nutraukimo riziką, tai nereiškia, kad persileidimas neišvengiamas. Pagrindinis gresiančio persileidimo simptomas yra kraujavimas iš makšties, kurio spalva gali skirtis nuo šviesiai rausvos iki ryškiai raudonos. Dažniausi simptomai yra kraujavimas iš makšties, lengvi mėšlungiai ir apatinės nugaros dalies skausmas. Taip pat gali pasireikšti pilvo skausmai, ypač apatinėje dalyje, ir pilvo spazmai. Kiti požymiai gali apimti:
- Nežymus kraujavimas, lydimas pilvo skausmų.
- Pilvo apačios skausmai, sąrėminio pobūdžio.
- Gausus kraujavimas iš lytinių organų, ypač jei atsivėrė tarpgaurelinės ertmės.
- Vėlyvi persileidimai vyksta kaip gimdymas - prasideda sąrėmiai, atsidaro gimdos kaklelis, nuteka vaisiaus vandenys, gimsta vaisius ir placenta.
- Kai žuvęs vaisius lieka gimdoje, vaisiaus audiniai maceruojasi, gimda nedidėja, net mažėja, pasirodo tamsių kruvinų išskyrų, persileidimas vadinamas neįvykusiu.
- Stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas, prasidedantis persileidimas.
- Atsiradę kraujo krešuliai gali perspėti apie prasidedantį persileidimą.
- Jei pirmą nėštumo mėnesį keliomis dienomis vėliau nei įprastai laukiamų mėnesinių dienomis moteris kraujuoja gausiai ar panašiai kaip per mėnesines, net nesužino, kad buvo pastojusi, nes užsimezgęs gemalas pasišalina kartu su krauju.
- Laukiamų mėnesinių laiku gali negausiai tepti.
- Rožinės ar rudos išskyros, turinčios specifinį kvapą, vėlesnio persileidimo metu.
Nėštumo metu mėnesinių būti negali. Kraujavimas nėštumo metu yra negeras ženklas, reiškiantis grėsmę nėštumui, gresiantį persileidimą. Tačiau kartais nėštumui tvirtinantis į gimdą gali vykti implantacinis pakraujavimas. Taigi, pakraujavimų nėštumo metu gali būti įvairių ir dėl pačių įvairiausių priežasčių (infekcija, polipas, kraujo krešumo sutrikimai ir pan.). Visgi pakraujavimai nebus tokie reguliarūs, ar tokie patys, kaip mėnesinių kraujavimas. Bet kuriuo atveju, kraujuojant reikia kreiptis į gydytojus ir pasitikrinti.
Priežastys, dėl kurių gali įvykti persileidimas
Priežasčių, dėl kurių įvyksta persileidimas - galybė. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškintos. Pavyzdžiui, tokios endokrininės ligos kaip nekontroliuojamas necukrinis diabetas, anatomijos ir genetiniai defektai, infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos, autoimuninės ligos, pavyzdžiui, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme. Tačiau kitus 50 proc. Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą.
Dažniausios persileidimo priežastys:
- Vaisiaus patologijos: Apie 40-50 procentų ankstyvų persileidimų kyla dėl vaisiaus genetinių patologijų. Su chromosomos patologija (pakitusiu chromosomų skaičiumi ar struktūra) gimsta apie 0,6 proc. naujagimių. Tai yra viena dažniausių pirmojo nėštumo trimestro persileidimų priežasčių.
- Motinos ligos:
- Endokrininės ligos: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas.
- Liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas).
- Infekcinės ligos: gripas, ūmi toksoplazmozė, citomegalija, chlamidinė infekcija, makšties uždegimai.
- Autoimuninės ligos: pavyzdžiui, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme.
- Anatominės priežastys:
- Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos).
- Pogleivinės miomos.
- Gimdos kaklelio nepakankamumas.
- Gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
- Netinkamai prisitvirtinusi placenta arba atšokusi, atsidalijusi placenta.
- Gyvenimo būdo veiksniai: Rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, neteisėtų narkotikų vartojimas.
- Traumos: Kai smūgio metu atsiskiria placenta, grubūs lytiniai santykiai, psichinės traumos, stresas.
- Socialiniai-ekonominiai veiksniai.
Infekcijos gali turėti įtakos persileidimo rizikai. Tam tikri infekciniai sukėlėjai, tokie kaip bakterinė vaginozė, lytiškai plintančios infekcijos ir virusinės infekcijos, tokios kaip citomegalovirusas (CMV) ar raudonukė, gali prisidėti prie nėštumo komplikacijų. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos persileidimo tikimybei. Chromosomų anomalijos vaisiui yra dažna persileidimo priežastis, ypač pirmąjį trimestrą.
Kaip nustatyti grėsmingą persileidimą ir kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite bent vieną iš pirmiau minėtų požymių, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Kruopščiai ištyręs ginekologas nuramins ir išleis namo arba patars skubiai vykti į ligoninę. Nestabdant persileidimo, kraujavimas tampa gausus, vaisiaus nebeįmanoma išgelbėti. Jei moteriai suteikiama skubi pagalba, vaisių dar galima išgelbėti. Net ir nežymūs „tepimai“ ar mažos kraujo dėmės, nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, yra priežastis nedelsiant kreiptis į ginekologą.
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu).
Prevencija ir pasiruošimas naujam nėštumui
Nors persileidimo profilaktikos nėra, tačiau yra dalykų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį planuojant nėštumą ir jo metu. Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų.
Rekomendacijos planuojant nėštumą:
- Atsisakykite žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotikų).
- Sveikai ir subalansuotai maitinkitės.
- Reguliariai sportuokite (bet venkite sunkių fizinių krūvių).
- Planuokite pastoti jaunesniame amžiuje.
- Išsitirkite dėl lytiniu keliu plintančių ir kitų infekcijų, jas išsigydykite prieš pastojant.
- Atlikite būtinus hormoninius tyrimus.
- Gerkite folio rūgštį (bent tris mėnesius iki nėštumo ir iki 12 nėštumo savaitės), kuri sumažina centrinės nervų sistemos apsigimimų bei nervinio vamzdelio defektų riziką.
- Venkite streso, siekite daugiau malonių įspūdžių.
- Susitvarkykite buities, darbo ir poilsio sąlygas.
Jeigu moteris patyrė persileidimą, nereikėtų skubėti vėl pastoti. Planuokite kitą nėštumą, skirkite laiko poilsiui ir tyrimams. Jeigu įvyksta keli persileidimai iš eilės, rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus, pasikonsultuoti su endokrinologu, genetiku, hematologu ir kitais specialistais, kad būtų įvertinta, ar nėra ligų, lemiančių dažnus persileidimus, kurias reikėtų gydyti.
Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Jeigu įvyksta visiškas persileidimas, moteris stebima, gydyti nereikia.
Nors persileidimas gali būti labai skausminga patirtis, svarbu atminti, kad medicininė pagalba ir tinkama priežiūra gali padėti išsaugoti nėštumą arba pasiruošti jam ateityje. Reguliarūs vizitai pas gydytoją, atidi savo organizmo stebėsena ir laiku suteikta pagalba yra svarbiausi veiksniai siekiant sėkmingos nėštumo eigos.
tags: #kaip #nustato #gresianti #persileidima
