Vasaros atostogos ne tik kupinos begalės vaikiškų džiaugsmų, bet ir didesnių ar mažesnių nelaimių: nubrozdinimų, įbrėžimų, mėlynių ir įpjovimų. Vasarą padaugėja ir kąstinių žaizdų, nes augintiniai taip pat ilgiau būna lauke. Vargu ar kuriam vaikui pavyksta išvengti šalutinių pramogų lauke padarinių - odos sužalojimų. Susižeidus vaikui, turime įvertinti, ar tai nedidelė problema, dėl kurios neturime sunerimti ir skubėti pas gydytoją, ar visiškai paprasta susitvarkyti patiems. Kai kurių odos sužalojimų tikrai neišgydysime patys. Kai sužalojimai sunkesni, delsti negalima, nes vėliau gydymas bus daug sudėtingesnis.
Pagal sužalojimo pobūdį žaizdos skirstomos į kelis tipus: pjautinės, draskytinės, nubrozdinimai, muštinės, durtinės. Dažniausiai vaikų patiriamos traumos - tai nubrozdinimai ir negilūs įpjovimai.
Žaizdų tipai ir jų atpažinimas
Pagal sužalojimo pobūdį žaizdos skirstomos į kelis tipus:
- Pjautinės žaizdos: atsiranda susižeidus aštriu daiktu (stiklo šuke, peiliu). Iš tokios žaizdos gausiai kraujuoja, o delne tokios žaizdos pavojingos, nes gali būti pažeistos sausgyslės.
- Draskytinės žaizdos: atsiranda per transporto traumas ar sprogimus. Žaizdos kraštai nelygūs, draskyti, kraujavimas nebūna gausus, tačiau pažeidžiama daugiau audinių.
- Nubrozdinimai: paviršinės žaizdos, kai pažeidžiamas tik viršutinis odos sluoksnis. Nubrozdinimo vietoje lieka skaudi, jautri, kraujuojanti vieta, nutrinta oda. Šiose žaizdose gali būti įstrigę įvairūs svetimkūniai, kurie gali būti infekcijos priežastis.
- Muštinės žaizdos: padarytos smūgiu buku daiktu ar kumščiu. Plyšus smulkioms kraujagyslėms (kapiliarams) poodyje, kraujas išsilieja į audinius ir susidaro mėlynės. Oda retkarčiais įplyšta, tačiau kraujuoja menkai. Tam tikrais atvejais sužalojimas gali būti gilesnis - gali lūžti kaulai arba gali būti sužalotos kitos vidinės struktūros.
- Durtinės žaizdos: būdinga maža kiaurinė vieta ir gilus kanalas. Tokios žaizdos pavojingos, nes giliau gali būti sužalota stambi kraujagyslė ar organas.
Gyvūnų (ypač laukinių ir benamių) įkandimai kelia grėsmę vaikų sveikatai - galima užsikrėsti pavojinga infekcine liga pasiutlige. Tai ūmi mirtina virusinė liga, sukelianti galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige galima užsikrėsti per seiles, ir ne tik gyvūnui įkandus, užkratas gali patekti ir per mažytes žaizdeles šiam lyžtelėjus. Todėl pas gydytoją reikia skubėti net ir dėl menkų įdrėskimų.
Pirmoji pagalba susižeidus
Susižeidusį vaiką pirmiausia reikia nuraminti ir paguosti. Paaiškinkite jam, kas atsitiko, ir tvarkykitės ramiai, kad nesukeltumėte papildomo streso. Tvarkydami žaizdą paprastai ir suprantamai paaiškinkite vaikui visus savo veiksmus. Jausdamas švelnumą, meilę, rūpestį ir tuo pačiu tvirtą suaugusiojo ranką, vaikas pamažu nurims, išblės išgąstis, atsiras pasitikėjimas jumis.
Pirmiausia, sužeistą vietą nuplaukite šaltu tekančiu vandeniu. Geriausia pažeistą vietą nuplauti su muilu ir tekančiu vandeniu. Galima naudoti ir vandenį iš butelio, net mineralinį. Negilią žaizdelę galima praplauti vandenilio peroksidu. Kelionėje ypač patogus purškiamas antiseptikas, kuriuo nupurkškite odą aplink žaizdą. Pilti tiesiai ant žaizdos antiseptiko nedera, nes jis sudirgins audinius arba sukels nudegimą. Mažas žaizdas valykite jodo neturinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis. Oda apie žaizdą atsargiai nuvaloma vandenilio peroksidu ar spiritu (reikia saugoti, kad dezinfekuojamasis skystis nepatektų į pačią žaizdą).
Tada užklijuosite pleistru arba sutvarstysite. Tai apsaugos žaizdą nuo infekcijos ir nešvarumų bei leis žaizdelei kvėpuoti. Jei nubrozdinta vieta nešlapiuoja, geriau jos niekuo netepti. Kraujui sukrešėjus, susiformuoja šašas, kuris natūraliai apsaugo žaizdą, o vėliau nukrenta. Kai ant nubrozdinimo ar pjūvio vietoje susiformuos šašas, žaizdą galite palikti atvirą.
Prieš liesdami sužeistą vietą, pirmiausia kruopščiai nusiplaukite rankas: vienas svarbiausių dalykų - nepadidinti infekcijos rizikos. Jeigu esate ne namuose, žaizdai nuplauti tiks ir pirktinis vanduo iš butelio.
Kraujavimo stabdymas ir mėlynių priežiūra
Jei nusibrozdinus odą kraujuoja negausiai, nėra pavojinga, o kraujas per keletą minučių sukreša. Tokią žaizdelę užtenka dezinfekuoti bei užklijuoti pleistru. Nedidelio kraujavimo stabdyti nereikia, nes kraujas iš žaizdos išplauna ligas sukeliančius virusus ir bakterijas.
Nedideles pjautines neužterštas žaizdas taip pat galima gydyti namų sąlygomis. Žaizdos kraštus patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Pilti tiesiai ant žaizdos antiseptiko nedera, nes jis sudirgins audinius arba sukels nudegimą. Kraujavimą sustabdysite suglaudę žaizdos kraštus ir užspaudę steriliu tvarsčiu.
Kraujavimą iš žaizdos galima sustabdyti pakeliant sužeistą kūno dalį aukščiau, nei yra širdis, ir tvirtai sutvarstant. Jei žaizda stipriai kraujuoja, nelaukdami, kol atskubės medikai, apvyturiuokite ją spaudžiamuoju tvarsčiu. Esant stipriam kraujavimui, neplaukite ir nevalykite žaizdos patys, nes galite ją užkrėsti bakterijomis ir virusais.
Mėlynė yra mažų kapiliarų plyšimo pasekmė, dėl to atsiranda poodinės kraujosrūvos. Atsiradus mėlynei, pirmiausia ant sumuštos vietos uždėkite ledo (tai gali būti specialus ledo maišelis, kurį įsigysite vaistinėje, arba užšaldytas maisto produktas iš šaldytuvo). Apvynioję ledą rankšluosčiu ar kitu audiniu, palaikykite ne ilgiau kaip 20 minučių, tada po kelių minučių pakartokite procedūrą, darykite tai 3-4 kartus. Po 48 valandų mėlynę pradėkite šildyti. Mėlynė turėtų visiškai išnykti po poros savaičių. Per šį laiką ji pakeis daugybę atspalvių: nuo tamsiai mėlynos iki geltonai žalios. Jei spalva nesikeičia, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors nedidelius pjūvius ir įbrėžimus dažnai galima saugiai gydyti namuose su tvarsčiu ar pleistru, yra tam tikros žaizdos, kurių nereikėtų tvarstyti patiems. Tai gilios, pradurtos, lėtinės ar užkrėstos žaizdos, taip pat nudegimai.
- Gilios arba didelės žaizdos: Jeigu pažeistas didesnis odos plotas arba žaizda gili, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu žaizda yra pakankamai gili, kad įmanoma pamatyti apatinius audinius, tokius kaip raumenys, kaulai ar riebalai, svarbu kreiptis į gydytoją. Šioms žaizdoms gali prireikti dygsnių ar kitų medicininių intervencijų, kad jos tinkamai užgytų ir sumažėtų infekcijos rizika.
- Gyvūnų įkandimai: Gyvūnų (ypač laukinių ir benamių) įkandimai kelia grėsmę vaikų sveikatai - galima užsikrėsti pavojinga infekcine liga pasiutlige. Pas gydytoją reikia skubėti net ir dėl menkų įdrėskimų. Žaizdos, padarytos dėl aštrių daiktų, tokių kaip nagai, adatos ar gyvūnų įkandimai, gali būti ypač problemiškos, mat bakterijos ar kiti patogenai gali patekti į audinį.
- Durtinės ir plėštinės žaizdos: Durtines ir plėštines žaizdas visuomet turi sutvarstyti gydytojas. Jei turite pradurtą žaizdą, svarbu kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog žaizda yra tinkamai išvalyta ir gydoma.
- Stiprus kraujavimas: Jei žaizda stipriai kraujuoja, būtina kreiptis į gydytoją.
- Infekcijos požymiai: Jei žaizdelė vis tiek pūliuoja, skleidžia nemalonų kvapą, o aplink esanti oda parausta ar apsitraukia gelsva mase, būtina kreiptis į gydytojus dėl galimos infekcijos. Jeigu žaizda yra raudona, patinusi, šilta arba pūliuoja, ji gali būti užkrėsta. Užkrėstos žaizdos gali būti rimtos ir reikalauja skubios medicininės pagalbos, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.
- Galvos traumos: Jeigu vaikas griūdamas susitrenkė galvą, paguldykite jį, uždėkite ledo ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Net nestipriai susitrenkęs galvą vaikas gali vemti, būti mieguistas. Jokiu būdu nekelkite galvą susižalojusio pargriuvusio vaiko ir nesukiokite jo galvos.
- Jei žaizda neužgyja: Jeigu turite žaizdą, kuri neužgijo per kelias savaites arba nereaguoja į gydymą, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Lėtinės žaizdos gali būti tam tikrų sveikatos būklių požymis.
Jei žaizda yra gili arba labai nešvari, reikėtų patikrinti, ar vaikas yra skiepytas nuo stabligės. Visos išvardintos žaizdos būna nešvarios, į jas būna patekę mikrobų, kartais ir svetimkūnių, todėl kyla pavojus susirgti stablige. Jei vaikas nuo stabligės skiepytas seniai (paskutinį kartą, pvz., prieš 5 metus), būtinai iš naujo paskiepykite.
Ko nedaryti prižiūrint žaizdas?
Sveikatos specialistai pirmiausia pataria pamiršti senovėje dezinfekcijai neretai naudotas bet kokias po ranka pasitaikančias priemones - kvepalus, alkoholį, trauklapius. Tai gali dar labiau sudirginti žaizdą. Sužalojimams gydyti būtina naudoti tik vaistinius preparatus.
- Nenaudokite spiritinių tirpalų (jodo, briliantinės žalumos ar vandenilio peroksido) žaizdoms dezinfekuoti. Spiritiniai preparatai dirgina odą, žaloja audinius, sukelia skausmą.
- Nevalykite žaizdos alkoholiu, jodu, vandenilio peroksidu ar kitomis priemonėmis, turinčiomis šių medžiagų.
- Nedraskykite šašų ir svetimkūnių, nes galite atnaujinti kraujavimą.
- Nenaudokite dezinfekanto žaizdoms gydyti. Dezinfekantas skirtas rankoms, odai dezinfekuoti, bet ne žaizdoms gydyti.
- Negydykite didesnės kaip pusantro - dviejų centimetrų pločio žaizdos patys, nes ji gis labai ilgai, skaudės ir gali įsimesti komplikacijos.
- Nerekomenduojama profilaktiškai duoti antibiotikų, siekiant sumažinti infekcijos riziką vaikui nusibrozdinus ar įsipjovus. Infekcijos, jei nubrozdinimas paviršinis, pasireiškia retai.
Kol nubrozdinimai gyja, būtina juos apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Ilgiau būnant saulėje gyjančios žaizdos vietoje gali susiformuoti ryškesnė žymė ar randas. Vėliau, kai žaizda apgis, tepkite ją drėkinamuoju kremu. Taip pat teigiamą poveikį daro priemonės su vitaminu E, alaviju.
Vaistinėlės turinys
Ne laikas bėgti į vaistinę pirkti binto, sterilaus tvarsčio ar žaizdų tepalo, kai jau ištinka nelaimė. Šių priemonių visada turėtų būti namų vaistinėlėje. Tada, atsitikus nelaimei, mamoms nereikės blaškytis, pagalbos ieškant kruopų spintelėje, jos žinos, kad visos šiuolaikiškos medicininės priemonės yra po ranka.
Dažniausiai vaistinėje klausiama, kada naudoti sterilius ir nesterilius pleistrus ar tvarsčius. Dažnai pacientai nesupranta sterilaus tvarsčio būtinybės esant kraujuojančiai, atvirai žaizdai ir naudoja bet kokį po ranka pakliuvusį tvarstį. Tam, kad išvengtume infekcijų ir dėl jų atsiradusių komplikacijų, turime naudoti tik sterilų pleistrą ar tvarstį. Nesterilūs pleistrai bei tvarsčiai turėtų būti paliekami nedideliems pabrozdinimams ar paviršiniams pažeidimams.
Vaistinėje galima rasti elastinių, hidrokoloidinių, gipsinių, sterilių, nesterilių tvarsčių bei pleistrų. Elastinis tvarstis naudojamas viršutinių ar apatinių galūnių sąnarių stabilizacijai, esant jų patempimui, taip pat venų varikozės ar hematomų gydymui bei jų profilaktikai. Gipsinis bintas naudojamas kietiesiems įtvarams gaminti, o sterilūs tvarsčiai naudojami kasdienei žaizdų priežiūrai: įsipjovus, įsidūrus, nusibrozdinus. Hidrokoloidiniai tvarsčiai reikalingi lėtinių opų, pragulų gydymui - jie uždaro žaizdą, sulaiko drėgmę ir užtikrina žaizdos gijimą. Nesterilūs pleistrai ar tvarsčiai skirti nedideliems nubrozdinimams ar kitiems mažiems odos pažeidimas, kai nėra infekcijos rizikos.
Tepalas su antibiotikais įsigyjamas tik su gydytojo receptu, todėl naudojamas tik esant gilioms ir sudėtingoms žaizdoms. Jei žaizda nėra ypatingai gili, galima patepti jodo tepalu ar kitokiu antiseptinių savybių turinčiu tepalu - tai pagreitins žaizdos gijimą, apsaugos nuo infekcijų.
tags: #zaizai #kids #musumazyliai
