Vasaros atostogos - puikus metas ne tik pailsėti, bet ir įgyti vertingos patirties, užsidirbti pirmųjų pinigų ar net „pasimatuoti“ būsimą profesiją. Nepilnamečių darbas vasarą tampa vis populiaresnis, o tėvai vis dažniau pritaria idėjai, kad jų vaikai išnaudotų laisvą laiką produktyviai. „Swedbank“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad 75 proc. tėvų mielai vaikus į darbą išleistų jau nuo 14 metų, o jaunesniems vaikams vasarą darbuotis leistų 23 proc. Nors vasaros darbų pasiūlymai kartais atrodo kaip laimėjimas loterijoje, patikėkite - jų tikrai galima rasti. Tik svarbu žinoti, kur ieškoti.
Kur ieškoti vasaros darbų?
Pirmoji mintis, kylanti daugeliui moksleivių - didieji darbo skelbimų portalai, tačiau jie yra orientuoti į ieškančiuosius nuolatinio darbo. Verta paieškoti specializuotų portalų. Šiuo atveju turime portalą - Dirbam.lt. Jame yra daugiau darbo pasiūlymų jaunuoliams.
Viena iš specialistų įsitikinimų, kad puiki terpė jaunuoliams ieškoti sezoninių darbų - socialiniai tinklai: „Rinka susiklosčiusi taip, kad didysis sezoninių, trumpalaikių darbų skelbimų srautas vis tik nusistovi feisbuko grupėse. Galime rasti netgi specializuotų grupių, pavyzdžiui, „Darbas Palangoje, Šventojoje“, „Darbai moksleiviams, studentams“ ir pan.“ R. Karavaitienė teigia, kad kartais net nebūtina eiti į konkrečią feisbuko grupę. Jeigu netoli namų yra kokia kavinė ar tinklo restoranas, galima tiesiog užeiti ir paklausi, ar ten neieškoma darbuotojų, palikti savo kontaktinius duomenis. Į darbdavį galima kreiptis tiesiogiai, ne per kažkokius interneto kanalus.
Vienas efektyviausių ir užtikrintų būdų rasti darbą, kaip pasakoja „CV Online“ specialistė - per artimuosius: „Pasidomėkite, gal net toje pačioje įmonėje, kur dirba mama arba tėtis, vasarai ieškoma darbuotojų?“ - pataria R. Karavaitienė.
Taip pat verta stebėti savo miesto savivaldybės informacinius kanalus.
Kokių darbų galima tikėtis?
Nors nekilusius darbo patirties neturi, todėl įprastai jiems siūlomi gana paprasti, nekvalifikuoti darbai - pagalbiniai darbai prekyboje, maitinimo įstaigose, sandėliuose ar ūkiuose. Dažniausiai ir darbdaviai ieško, ir patys jaunuoliai pageidauja dirbti ledų, gaiviųjų gėrimų ar suvenyrų pardavėjais. Gana dažnai darbą galima gauti pas ūkininkus, ieškančius derliaus surinkėjų, arba pas žmones prižiūrėti sodą, šienauti veją, pavedžioti augintinius ir t. t. Labai dažnai maitinimo paslaugas teikiančios įmonės ieško pagalbinių darbuotojų, padavėjų, o kai kurie ryžtasi patirties neturinčius jaunuolius apmokyti kepti picas, gaminti sušius ar kebabus.
Viena iš populiarių sričių - turizmo / maitinimo sektoriai kurortuose, kur reikalingas klientus aptarnaujantis personalas viešbučiuose (administratoriai, kambarinės), maitinimo įstaigose (indų plovėjai, virėjų padėjėjai, barmenai, padavėjai ir t. t.). „Apskritai maitinimo sektorius yra labai priklausomas nuo jaunimo. Tai viena iš tų sričių, kurioje daugelis moksleivių ir studentų pradeda savo karjerą“, - teigia R. Karavaitienė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vasarą kurortuose padaugėja darbo skelbimų prekybos centruose (pavyzdžiui, „Maximose“, „Rimi“), vasarai ieškančiuose sezoninių darbuotojų.
R. Karavaitienė patvirtina faktą, kad nemažai jaunuolių aktyviai ieško darbo ir savo mieste: „Vėlgi viskas priklauso nuo regiono. Pagrindinės sritys, kur moksleiviai arba jaunimas dirba vasarą - vėlgi prekyba, maitinimo įstaigos, gamyba, žemės ūkis (prie jo galima priskirti uogų, grybų rinkimą, perdirbimą). Kai kuriuose regionuose gausu lauko pramogų (batutų parkai po atviru dangumi, atrakcionų parkai ir kt.), tad sėkmingai įsidarbinti galima ir ten. Dar paminėčiau ir statybų sektorių. Jaunimui čia siūlomi paprastesni pagalbiniai darbai, kur nereikalinga kvalifikacija. Dažniau tokius darbus renkasi vaikinai.“
Taip pat verta paminėti kultūros, meno, sporto, reklamos sritis. Darbas iš namų - puiki galimybė paaugliams - darbas prie kompiuterio. Priklausomai nuo gebėjimų ir įgūdžių jie gali maketuoti spaudos gaminius, administruoti socialinių tinklų paskyras, programuoti, retušuoti nuotraukas ir kt.
Teisiniai reikalavimai nepilnamečių darbui
Lietuvos įstatymai numato, kad nepilnamečiai gali dirbti nuo 14 metų amžiaus, tačiau jų darbo laikas ir pobūdis yra griežtai reguliuojami. Lietuvos teisės aktai griežtai apibrėžia nepilnamečių darbo sąlygas ir siekia užtikrinti, kad jų darbo aplinka būtų saugi, o darbo laikas - protingai ribojamas. Tai būtina siekiant apsaugoti jaunų žmonių sveikatą ir vystymąsi.
Galioja bendra norma, jog vaikų darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.
Amžiaus grupės ir darbo laikas
Detaliau yra klasifikuojamos dvi nepilnamečių amžiaus grupės: asmenys nuo 14 iki 16 metų amžiaus ir nuo 16 iki 18 metų amžiaus. Priklausomai nuo amžiaus taip pat yra nustatomi ir skirtingi reikalavimai darbui ir jo trukmei.
- Vaikai (14-16 m.): Gali dirbti tik lengvus darbus, nekenkiančius jų sveikatai ir raidai. Darbo laikas - ne daugiau kaip 6 val. per dieną arba 30 val. per savaitę. Jiems draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 val. (t. y. pamainomis). Be to, vaikai bent 14 kalendorinių dienų per vasaros atostogas turi ilsėtis.
- Paaugliai (16-18 m.): Gali dirbti ne ilgiau kaip 8 val. per dieną ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę.
Mokslo metų laiku nepilnamečiai iki 16 metų gali dirbti iki 6 val. per dieną, 30 val. per savaitę, o mokslo metais - iki 12 val. per savaitę. Tuo tarpu paaugliai nuo 16 metų gali dirbti ne ilgiau kaip 8 val. per dieną ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę.
Būtini dokumentai ir sutikimai
Nepilnamečiams nuo 14 iki 16 metų reikalingas vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštiškas sutikimas. Darbdaviui privaloma pateikti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą. Mokslo metų laikotarpiu nuo 14-16 metų nepilnamečiams reikia ne tik tėvų, bet ir mokyklos, kurioje mokosi vaikas, raštiškas sutikimas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbdavys su asmeniu, kuris planuoja jam dirbti, turi ne tik sudaryti darbo sutartį. Nepilnamečio asmens tėvai/globėjai taip pat turi pateikti raštišką sutikimą, kuriame reikia patikslinti, jog jie sutinka, kad vaikas dirbs. Tame sutikime, taip pat turi būti akcentuojama - kokios galimos profesinės rizikos, kokios apsaugos priemonės darbo vietoje bus naudojamos ir t.t. Taip pat būtina raštu informuoti vaiko tėvus ar globėjus apie, vaikui galinčią kilti, profesinę riziką.
Darbo sutartis
Kaip ir su pilnametystės sulaukusiais asmenimis, taip ir su nepilnamečiais, turi būti sudaroma darbo sutartis. Joje privalu pateikti esminius, su darbo sąlygomis bei užmokesčiais susijusius, aspektus. Įdarbinti asmenį ne pagal rašytinę darbo sutartį yra nelegalu. Darbo sutartyje turi būti aiškiai nurodyta darbo trukmė, darbo užmokestis, pareigos ir darbo sąlygos.
Sudarant darbo sutartį su nepilnamečiu asmeniu visada verta pasikonsultuoti su teisininkais. Jis gali supažindinti su šablonu, kuriame bus pateikti patys svarbiausi tokios sudaromos sutarties aspektai. Taip pat, norint išvengti bet kokių galimų netikslumų, darbdavys turi paaiškinti nepilnamečiui asmeniui visas smulkmenas ir tuo pačiu atsakyti į visus, nepilnamečiui kylančius, klausimus. Patartina, kad sutarties pasirašymo metu dalyvautų ir vienas iš tėvų arba globėjų, kuris atsakingai įvertintų nepilnamečio asmens pasirašomą sutartį.
Kokius darbus draudžiama dirbti nepilnamečiams?
Yra numatyti darbai, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų: keliantys pavojų dėl elektros poveikio ar susiję su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba bei tvarkymu, taip pat tie, kurių spartą lemia mechanizmai ir kurie apmokami pagal kiekybinius rezultatus. Yra numatytas ir sveikatai kenksmingų, pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių sąrašas. Su jais susiję darbai jaunuoliams iki 18 metų taip pat draudžiami.
Tėvų vaidmuo ir patarimai paaugliams
Tėvams rekomenduojama skatinti jaunuolius išbandyti savo jėgas darbo rinkoje ir suteikti papildomos pagalbos, nes ši patirtis naudinga daugeliu aspektų. Tėvai gali patarti, kur šias lėšas panaudoti, bet labai svarbu, kad uždirbti pinigai liktų paaugliui ir jis pats turėtų galimybę priimti sprendimą, kaip juos išleisti. Taip jaunuoliai išmoks tinkamai valdyti savo biudžetą ir įgaus tam reikalingų įgūdžių. Palaikykite vaikų norą papildomai užsidirbti ar įkurti savo verslą. Neniekinkite jokios idėjos. Leiskite vaikui pačiam susirasti darbą, tačiau kartu su juo atidžiai peržiūrėkite darbo sutartį ir darbo sąlygas. Kalbėkite savo aplinkoje, kad jūsų vaikas nori papildomai užsidirbti, galbūt kas nors susidomės jo gabumais ir taps pirmuoju darbdaviu.
Nors samdomą darbą vaikams susirasti nelengva, verslūs ir talentingi paaugliai nelaukia, kol kas pasiūlys darbo - jie patys aktyviai siūlo savo paslaugas. Paprastai tai yra vyresniųjų (10-12 klasių) mokiniai, dažniausiai užsiimantys individualia veikla. Jie kuria interneto svetaines ar žaidimus, programuoja, atlieka grafinio dizaino darbus, kuria ir administruoja socialinių tinklų profilius, fotografuoja, rašo tinklaraščius, daro makiažus ar šukuosenas, gamina konditerijos gaminius įvairioms progoms, prižiūri vaikus, lavina kitus, pavyzdžiui, veda šokių užsiėmimus, moko groti muzikos instrumentais.
Ieškoti darbo - irgi darbas. Kartais reikia parašyti motyvacinį laišką, parengti trumpą gyvenimo aprašymą (CV), ar sudalyvauti pirmuosiuose darbiniuose interviu. Vasaros darbai - tai ne tik pirmasis atlyginimas, bet ir vertingos pamokos, kurias išsinešite ilgam.
Valstybinė darbo inspekcija atlieka reguliarius patikrinimus, siekdama užtikrinti, kad darbdaviai laikytųsi visų teisės aktų nuostatų ir kad nepilnamečių darbui būtų sudarytos tinkamos sąlygos. Darbdaviai, nesilaikantys šių reikalavimų, gali susidurti su rimtomis pasekmėmis, įskaitant baudas ir kitus teisinius veiksmus.
