Nėštumas - tai ypatingas moters organizmo laikotarpis, kupinas daugybės pokyčių. Nors ne visi šie pokyčiai yra malonūs, svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini.

Dažniausi nėštumo metu pasireiškiantys negalavimai

Apie 70 proc. nėščiųjų patiria įvairius nemalonius pojūčius. Vienas iš dažniausių - pykinimas, kuris vargina beveik 90 proc. moterų, o vėmimas pasireiškia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas paprastai jaučiamas 4-12 nėštumo savaitėmis dėl hormonų pokyčių organizme.

Taip pat gali padidėti jautrumas kvapams, net tiems, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16 nėštumo savaitę pykinimas dažniausiai praeina, tačiau nėštumo pabaigoje jis gali sugrįžti dėl didėjančios gimdos spaudimo į skrandį.

Nugaros skausmas yra dar viena dažna problema, su kuria susiduria apie 50-80 proc. moterų, dažniausiai tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Didėjantis pilvas lemia netaisyklingą laikyseną, kai moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, taip apkraudama apatinę stuburo dalį.

Nėštumo metu venos gali tapti elastingesnės dėl hormonų poveikio, o kraujui sunkiau tekėti dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis linkęs užsilaikyti kojų venose. Tai gali lemti kojų tinimą, kuris dažniausiai prasideda nuo pėdų ir gali kilti aukštyn, apimdamas blauzdas, šlaunis, o kartais net pilvą, veidą ir rankas. Nėštumo metu organizmas kaupia skysčius dėl hormonų pokyčių.

Apie 40 proc. nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu. Pirmoje nėštumo pusėje tai lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Dėl hormonų poveikio gali pasikeisti makšties terpė, todėl svarbu skirti dėmesio intymiai higienai.

Krūtys nėštumo metu brinksta ir tampa jautresnės, nes hormonai keičia audinius ir ruošia jas kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.

Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.

Nuotaikų kaita nėštumo metu yra susijusi su hormonų svyravimais, ypač stipriai pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą priešmenstruacinį sindromą.

Nėštumo metu taip pat gali padidėti kūno plaukuotumas, plaukai tapti storesni ir tamsesni, o nagai greičiau augti. Nėštumo pabaigoje gali suintensyvėti kvėpavimas ir varginti dusulys.

Kaip palengvinti nėštumo metu patiriamus negalavimus?

Pykinimas ir vėmimas

• Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai.
• Per dieną išgerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
• Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai.
• Vengti labai karšto ir šalto maisto, taip pat aštrių, sūrų, riebių patiekalų ir užkandžių prieš miegą.
• Esant jautrumui kvapams, svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
• Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
• Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
• Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai, be staigių judesių.
• Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
• Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Nugaros skausmas

• Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
• Sėdint paremti nugarą pagalve.
• Esant skausmui, nugarą ir strėnas galima šildyti ar masažuoti.
• Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
• Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Kojų tinimas ir venų problemos

• Svarbus judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
• Avalynė turi būti patogi.
• Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
• Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
• Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
• Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.

Vidurių užkietėjimas

• Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
• Valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys).
• Gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus).
• Mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
• Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
• Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
• Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.

Dantenų problemos

• Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
• Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus.
• Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.

Odos pokyčiai

• Spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
• Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač kaitriausiomis valandomis (nuo 11 iki 17 val.). Rekomenduojama būti saulėje iki 11 ir po 17 valandos.
• Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
• Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Mėšlungis

• Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn.
• Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
• Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti.
• Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
• Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Paruošiamieji sąrėmiai

• Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų.
• Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.

Dažnas šlapinimasis

• Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

Mitybos ir skysčių poreikis

Mityba nėštumo metu turėtų būti visavertė ir subalansuota. Jos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega 3 riebalų rūgščių), pieno produktų (kalcio šaltinis).

Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml.

Saugumas

• Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
• Akušerės ginekologės teigimu, nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų viršyti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade.
• Vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
• Žalingų įpročių (alkoholio, rūkymo) būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant.

Fizinis aktyvumas

Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis. Svarbu nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Kelionės

Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antroje nėštumo pusėje, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje.

Saulė ir karštis

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Tačiau galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas. Plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.

Miego sutrikimai

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tuo pačiu laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.

Emociniai pokyčiai

Nėštumo metu moters emocijos gali svyruoti dėl hormonų pokyčių, fizinių kūno pokyčių ir didelio streso. Svarbu stengtis nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų, išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite.

Svarbu žinoti

Negimdinis nėštumas - apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu.

Preeklampsija - liga, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis ir baltymas šlapime.

Eklampsija - traukulių priepuoliai, esant preeklampsijai.

Anemija - sumažėjęs hemoglobino ar eritrocitų kiekis organizme.

Hematoma (subchorioninė hematoma) - kraujosruva tarp gemalo dangalų.

Gestacinė hipertenzija - aukštas kraujospūdis, atsirandantis nėštumo metu po 20-os savaitės.

Esant nestipriam pilvo apačios ar kryžkaulio srities maudimui, pagausėjusioms išskyroms iš makšties, pradžioje pakanka kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją.

Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų.

tags: #sokinejimas #nestumo #metu

• Praktinis planas priešmokykliniam ugdymui
• Kelionės lėktuvu su vaikais: kėdutės ir vežimėliai
• Naudojimosi taisyklės
• Gydymas ir priežiūra Vaikų Infekcinių Ligų Skyriuje
• Pajūrio lankytinos vietos vaikams